Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys sako, kad pagal veikiantį Mokslo ir studijų įstatymą rengiant specialistus derinami du pagrindiniai principai: valstybės poreikis ir stojančiojo pasirinkimas.
„Sistema sudaro sąlygas geriausiai besimokantiems įstoti į tas studijų programas, kurioms jie geriausiai yra pasiruošę. Siaurų specializacijų ir ūkiui labai reikalingų specialistų rengimą dabar reglamentuoja ir tikslinio finansavimo tvarka. Šiemet ji startuoja pirmą kartą“, - sako Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.
Pasak V. Stundžio, jeigu stojantieji nesirenka, tarkime, visuomenės sveikatos studijų programos, per tikslinio finansavimo tvarką yra galimybė tokius specialistus parengti, jeigu tokia problema yra fiksuojama ir pagrindžiama.
„Kai kurie politikai linkę spekuliuoti mokslo ir studijų tema. Lietuvoje iš tiesų rengiami tie specialistai, kurių reikia. Ir už specialistų rengimo kokybę pirmiausia atsako aukštoji mokykla. Vyriausybė nustato studijų kryptims skiriamų vietų skaičių, įvertindama socialinių partnerių, ministerijų pasiūlymus, kurie apibendrina ūkio poreikius“, - sako Seimo komiteto pirmininkas.
Parlamentaras pabrėžia, jog jaunimas turi visas galimybes įgyti reikiamą išsilavinimą - net už 60 proc. kasmet įstojusiųjų mokslą moka valstybė. Pradėjus Mokslo ir studijų reformą valstybės skiriamos lėšos iš esmės atitinka daugelio sričių specialistų rengimo kaštus. Jos padidėjo dvigubai, palyginus su senąja tvarka, kai buvo finansuojama tik iki 50 proc. studijų kaštų, o už mokslą nemokėjo vidutiniškai 30 proc. įstojusiųjų.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas apgailestauja, kad jau antri metai keturi universitetai, ruošiantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistus, negauna nė vienos valstybės finansuojamos vietos. Pasak parlamentaro, tokia situacija turi būti taisoma.
„Lietuvai šitie specialistai yra reikalingi. Jiems tikrai atsirastų darbo vietos įstatymais nustatytose pareigybėse. Remiantis Higienos instituto specialistų duomenimis, tokių darbo vietų būtų apie 4 tūkst. Tačiau baigti šias studijas brangu, nes vieni metai kainuoja pusseptinto tūkstančio litų. Tad bakalauro studijos kainuoja per 26 tūkst. litų. Bet baigus studijas darbo užmokestis nesiekia net šalies vidutinio dydžio atlyginimo. Kokiu būdu studentui išmokėti paskolą už studijas? Manau, ruošiant valstybės užsakymą rugsėjo mėnesį į šią problemą turi būti atsižvelgta“, - teigia parlamentaras J. Olekas.
