studijos

Prasidėjus naujiems mokslo metams kai kurioms aukštosioms mokykloms kilo klausimas, kur apgyvendinti translyčius studentus – su vaikinais ar merginomis. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) pataria priimant tokį sprendimą atsižvelgti į tai, kuriai lyčiai save priskiria patys translyčiai asmenys. Anot Tarnybos lygių galimybių ekspertės Ievos Laugalytės, apgyvendinant studentus ir studentes, universitetų administracijos turėtų gerbti ir atsižvelgti į jų lytines tapatybes.

Po 12 metų trukusių darbų atidaromas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studijų miestelis Olandų gatvėje, Vilniuje. Specialiai pritaikytose erdvėse, teatro salėse bei auditorijose mokytis galės teatro, kino ir šokio specialybių studentai. Pranešime nurodoma, kad pirmųjų dviejų LMTA studijų miestelio pastatų įgyvendinto statybos projekto vertė siekia kone 29 mln. eurų, iš kurių 19 mln.

Pirmadienį bus skelbiami paskutiniai kvietimai šiemet pradėti studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kvietimų sulauks dalyvavusieji papildomo priėmimo antrajame etape.  Pretenduoti buvo galima į po pagrindinio ir papildomo priėmimo likusias laisvas vietas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, per pagrindinį priėmimą į universitetus ir kolegijas priimta 16 tūkst. 448 pirmakursių, iš jų 11 tūkst.

Per pirmąjį papildomo priėmimo etapą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 2 969 asmenys, skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Skelbiama, kad iš beveik 3 tūkst. asmenų, universitetuose pakviesta studijuoti 1 285, kolegijose – 1 684 asmenys.

Per šių metų pagrindinį priėmimą į universitetus ir kolegijas kvietimus studijuoti gavo 19 420 stojančiųjų, kai pernai šis skaičius buvo 21 246, skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Asociacijos duomenimis, į valstybės finansuojamas vietas pakviesta 152 stojančiaisiais daugiau negu praėjusiais metais.

Trečiadienį pasibaigus pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas prašymų teikimo etapui, šalies universitetai ir kolegijos sulaukė iš viso 24,5 tūkst. stojančiųjų paraiškų, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).   Pasak Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Justo Nugaro, nors šiemetiniai abiturientai turi atitikti vienodus reikalavimus ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas studijų vietas, jų pasiruošimas studijoms gerėja.

Norintieji studijuoti aukštosiose mokyklose prašymus turėtų pateikti per savaitę, primena Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Priėmimo prašymus jau pateikė beveik 19 tūkst. jaunuolių. Ministerijos duomenimis, šiemet išaugo stojančiųjų į pedagogikos ir slaugos programas skaičius. „Nors stojantieji prašymus aktyviausiai teikia paskutinę savaitę, jau stebime puikias tendencijas pedagogikos ir slaugos studijų kryptyse, kurios išlieka tarp valstybei prioritetinių sričių.

Atlikėjas Justinas Lapatinskas (36 m.) metė sau iššūkį ir nusprendė tęsti mokslus. Jis pasirinko magistro laipsnio studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune, kurios padėjo ne tik pagilinti dainavimo žinias, bet ir tarsi patvirtino, kad Justinas eina teisingu keliu. Magistro diplomą atsiėmęs Justinas Lapatinskas pasidalijo savo emocijomis su naujienų portalu tv3.lt.

Dalis studijas besirenkančių moksleivių svajoja apie karjeros galimybes ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Pasirodo, yra profesijų, kurios suteikią šią galimybę, o tokių specialistų itin trūksta. Būtent tokios yra geodezijos ir geoinformatikos (bakalauro studijos) ir Geografinės informacinės sistemos (magistrantūros studijos) specialybės, kurios reikalingos daugelyje sričių – nuo statybų, kelių tiesimo iki žemėlapių sudarymo ir nuosavybės registravimo.

Auditas. Kas jums atėjo į galvą, kai perskaitėte šį žodį? Galbūt begalinės skaičių eilutės, sudėtingos skaičiuoklės ir lėtai slenkantis laikas prieš kompiuterio ekraną? Metas išsklaidyti mitus ir stereotipus, kurie tarsi aplipę auditoriaus profesiją, nors gyvename skaitmeninių technologijų ir įspūdingų transformacijų amžiuje. Pirmas mitas – auditoriai yra tik skaičių kaupikai Vienas labiausiai mane pralinksminusių palyginimų yra auditoriaus ir voverės.

Aukštus rezultatus pasiekę sportininkai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose Lietuvos aukštosiose mokyklose, nuo šių mokslo metų bus atleidžiami nuo paskolų studijoms grąžinimo. Tai įteisinta praėjusių metų pabaigoje priimtame Mokslo ir studijų įstatyme. Tikimasi, kad ši priemonė bus svarbus žingsnis skatinant sportininkus dar nebaigus sportinės karjeros siekti išsilavinimo ir užsitikrinti dvikryptę karjerą.

Siekiantys gauti finansuojamą vietą Klaipėdos universitete (KU), stojantieji iš socialiai jautrių visuomenės grupių galės pasinaudoti papildoma – antrąja konkursine eile, skelbiama universiteto pranešime. „Tai dėmesys socialiai jautrioms visuomenės grupėms ir paskatinimas jiems studijuoti bei siekti savo svajonių.

Naujoje Rusijos aukštojo mokslo sistemoje nuo 2025 m. nebeliks „bakalauro“ sąvokos, pareiškė kandidatas į mokslo ir aukštojo mokslo ministro postą Valerijus Falkovas. „Mūsų aukštojo mokslo sistemoje, kuri įsigalios nuo 2025 m., nebus sąvokos „bakalauras“. Tai bus aukštasis mokslas ir specializuotas aukštasis mokslas“, – TASS citavo V. Falkovo žodžius. Pasak jo, kai kurioms specialybėms esą nepakanka ketverių metų mokslo – reikia mokytis penkerius ar daugiau metų.

Vilniaus kolegijoje lietuvių gestų kalbos vertimą studijuojanti Ugnė Rimkutė teigia, jog vis mažiau jaunuolių renkasi šią studijų kryptį – dalis nė nežino apie egzistuojančią studijų programą.  – Kas lėmė jūsų sprendimą pasirinkti šias studijas? – Mano teta yra kurčia, todėl nuo pat mažens buvau supažindinta su lietuvių gestų kalba. Sužinojau, jog šios kalbos vertėjų yra labai mažai, o kurčiųjų – daug daugiau, nei mes įsivaizduojame.

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. Kaip skelbia organizatoriai, šiųmetinio dvi dienas truksiančio renginio akcentas bus tema „Ką veiksime dirbtinio intelekto laikais?“. Iškart po atidarymo ceremonijos bus skaitomas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešimas apie tai, ką svarbu žinoti 2024 metais stojantiesiems į įvairias ugdymo įstaigas.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino tvarką, leisiančią finansuoti studijas aukštosiose mokyklose apie 1,3 tūkst. asmenų iš socialiai jautrios aplinkos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai leis padaryti formuojama atskira konkursinė eilė tokiems asmenims, numatyta neseniai priimtose įstatymų pataisose. Tokia konkursinė eilė formuojama pirmą kartą.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) pristato naują tarptautinę nanosistemų inžinerijos studijų programą, rašoma universiteto pranešime spaudai. Dvejus metus truksiančios magistrantūros studijos prasidės šį rudenį, ir į jas kandidatuoti jau kviečiami studentai iš Lietuvos bei kitų šalių. „Naująją jungtinę studijų programą kūrė penki Europos technologijų universitetai.

Seimas leido nuo kitų metų sausio supaprastinti mokslo ir studijų institucijų viešuosius pirkimus. Seimas ketvirtadienį 74 parlamentarams balsavus už, priėmė tokius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Nauja tvarka bus taikoma aukštosioms mokykloms ar mokslinių tyrimų institutams, perkantiems tiesiogiai su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra susijusias prekes, darbus ar paslaugas.

Pedagogai valstybės finansuojamas magistro studijas galės rinktis dar penkiuose universitetuose, iš viso – jau šešiuose, skelbia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). NŠA penktadienį pranešė pasirašiusi partnerystės sutartis su penkiais universitetais, vykdysiančiais pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijas. Pedagogai galės studijuoti M. Romerio universitete, Kauno technologijos universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako studijų Novočerkasko aukštojoje karo mokykloje į gyvenimo aprašymą neįtraukęs, nes jų nebaigė. „Aš buvau įstojęs 1985 metais ir 1988 metais pats savo noru išėjau“, – žurnalistams penktadienį sakė generolas. „Mano nėra baigimo karo mokyklos, todėl gyvenimo aprašyme nėra tokio dalyko nurodyta. Būtų kvaila nurodyti, kur buvai kažkada įstojęs, nepriimta pas mus. (...) Mano visi duomenys yra byloje“, – pridūrė jis.

Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad teigiamas pokytis jaučiamas, tačiau verslui ir valstybei toliau reikia bendrai dirbti skatinant rinktis šiuos mokslus.

 Vidutiniškai 2-2,5 proc. studentų per metus patiria sunkumų ir nesugeba grąžinti valstybės remiamų paskolų studijų kainai finansuoti ar gyvenimo išlaidoms, sako Valstybinių studijų fondo vadovas Ernestas Jasaitis.   „Kiekvienais metais jau pastaruosius trejus-ketverius metus gerėja situacija – studentų, kurie negrąžina paskolų, paimtų mokslui, arba jas vėluojančių grąžinti studentų skaičius vis mažėja“, – penktadienį LRT radijui teigė E. Jasaitis.

Ketvirtadienį baigiasi prašymų dalyvauti papildomo aukštųjų mokyklų priėmimo pirmajame etape registracija. Kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO), kvietimai studijuoti į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose bus skelbiami rugpjūčio 16-ąją. „(...) juos stojantieji ras prisijungę prie priėmimo informacinės sistemos, taip pat informaciją gaus ir elektroniniu paštu“, – nurodo asociacija.

Kvietimų pasirašyti sutartis su šalies universitetais ir kolegijomis sulaukė per 21 tūkst. stojančiųjų, daugiau priimta į valstybės finansuojamas vietas, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Trečiadienį iki vidurdienio bus skelbiami priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatai. Apie pagrindinio priėmimo rezultatus stojantieji bus informuoti tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu, nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti elektroniniu būdu nuo trečiadienio 15 val. arba atvykę į aukštąją mokyklą nuo ketvirtadienio 8 val. iki penktadienio 16 valandos.

Penktadienį vidurdienį baigiasi priėmimas į aukštąsias mokyklas, ketinimą studijuoti pareiškė beveik 25 tūkst. asmenų. Iki ketvirtadienio vakaro priėmimo sistemoje buvo registruota 24,8 tūkst. prašymų, daugiau negu pusė iš jų – 13,2 tūkst. – yra šių metų abiturientai, BNS informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst.

Zoologija ir politikos mokslai – tokias studijų kryptis planuoja rinktis du daugiausiai šimtukų iš valstybinių brandos egzaminų gavę Alytaus šv. Benedikto gimnazijos abiturientai Lukrecija Gražulytė ir Nojus Kipras Ramanauskas. Abiem abiturientams po šimtą balų pavyko gauti iš valstybinių lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminų, o trečiąjį šimtuką Lukrecija gavo iš tarptautinio anglų kalbos egzamino. Nojus buvo vienas pirmųjų, baigusių Alytaus šv.

Likus kiek daugiau nei savaitei iki prašymų priėmimo studijuoti aukštosiose mokyklose pabaigos, tokį pageidavimą pareiškė per 24,5 tūkst. asmenų. Pernai tokiu metu sulaukta beveik 27 tūkst. prašymų. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Šiais metais 19 tūkst.

Liko daugiau nei savaitė pateikti prašymus studijuoti aukštosiose mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad pasirinkusiems mokytojo profesiją neribojamas priėmimas į valstybės finansuojamas vietas, numatytos iki 539 eurų per mėnesį siekiančios stipendijos.

Nuo artėjančių mokslo metų aukštosios mokyklos siūlys būsimiems ir esamiems švietimo įstaigų vadovams nemokamas specializuotas magistrantūros studijų programas.

Vilniaus technologijų ir inžinerijos bei Kauno technologijų mokymo centrai nuo rugsėjo pradės ruošti oro uosto keleivių aptarnavimo ir orlaivių antžeminio aptarnavimo specialistus. Tokius specialistus iki šiol ruošdavo tik pačios juos samdančios įmonės.   Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, juos ruošti nuspręsta Lietuvoje išaugus aviacijos sektoriui ir trūkstant oro uostų darbuotojų. Anot jo, artimiausiu laiku šalyje papildomai reikės apie 200 tokių darbuotojų.

Švietimo ministerija (ŠMSM) patvirtino aukštojo mokslo prieinamumo didinimo planą, kuriame numatoma, kad 2024 metais atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, aukštosios mokyklos bus skatinamos plėsti studijų prieinamumą. Šie pakeitimai daromi siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, pirmadienį pranešė ŠMSM.

Pavasarį dešimtokų ir dvyliktokų įtampos lygis šauna į aukštumas – vieniems tenka rinktis dalykus, kuriuos mokysis iki 12 klasės, kitiems studijų kryptis. Atrodo, kad sprendimas toks atsakingas – taip baisu suklysti ir pakloti netinkamus pamatus visam likusiam gyvenimui. O galbūt yra atvirkščiai, ir vienintelė klaida, kurią jie gali padaryti, tai galvoti, jog šis sprendimas iš tiesų toks daug lemiantis, rašoma komentare.

Gegužės 2 d., Kauno technologijos universitete (KTU) pradedamos priėmimo procedūros į antrąją studijų pakopą, doktorantūrą, pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijas, papildomąsias studijas, aukštesnį studijų semestrą ar leidžiančios studijuoti pasirinktus modulius klausytojo statusu, rašoma universiteto pranešime spaudai. Prašymus dėl priėmimo į KTU galima teikti elektroniniu būdu.

Vilnietė Karolina Simanavičiūtė – jauna ir energinga mergina. Retas, kuris pagalvotų, kad ją jau ištisus metus vargina panikos atakos, o dėl jų mergina yra net patekusi į medikų rankas. Kaip panikos atakos pakeičia gyvenimus ir kaip elgtis jai ištikus? Apie tai tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ kalbamės su vilniete Karolina bei Kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeute bei vidaus ligų vyresniąja rezidente Indre Lapėniene.

Birželio 1 dieną prasidės pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.

Ketvirtadienį prasidėjusi didžiausia Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Karjera & Studijos“ šiemet išskirtinė  – joje nedalyvauja universitetai, skelbia Lietuvos ryto televizija. Įprastai parodoje dalyvauja ir užsienio universitetai, tačiau šiemet studijų mugė yra skirta tik Lietuvos švietimo įstaigoms.

Šiais metais „Karjera & studijos 2023“ parodoje, vykstančioje 2023 m. kovo 30 – 31 d., policijos stende debiutavo Lietuvos policijos muziejus, šiemet švęsiantis pirmuosius įsteigimo metus, rašoma policijos pranešime spaudai. Daugiausiai dėmesio iš lankytojų sulaukė virtualios realybės akiniai, kuriuos nekantravo išbandyti daugybė smalsuolių.

Į valstybės finansuojamas vietas šiemet planuojama priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – tiek pat, kaip ir ankstesniais metais. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus. Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų, pernai ši suma siekė 13,4 mln. eurų. Tokiam nutarimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Dirbtinio intelekto programa „chatGPT“, gebanti analizuoti užduotus klausimus ir pateikti išsamius atsakymus į juos, padėjo vienam rusui „parašyti“ bakalauro darbą uždarosios akcinės bendrovės valdymo tema.

Jaunoji nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė (20 m.) 2023-uosius pradėjo svečioje šalyje: mergina penkiems mėnesiams išskrido gyventi į Paryžių. Naujienų portalui tv3.lt Lina atskleidė, kad į Prancūzijos sostinę atvyko ne pramogauti – čia mergina keturis mėnesius studijuos pagal „Erasmus“ studijų programą. „Aš Lietuvoje esu antro kurso studentė, studijuojanti verslo vadybą ir marketingą.

Kitais mokslo metais į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijas bus priimti 365 asmenys, į odontologijos rezidentūros studijas – 12. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo, tokį skaičių būsimųjų medikų kaip būtiną prašė paruošti Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skirs daugiau nei 21 mln. eurų 2023-iaisiais startuojančiai edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programai. „Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Auštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. „Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

Nuo kitų mokslo metų vokiečių ar prancūzų kalbos pedagogikos studijas pasirinkę studentai galės gauti 300 eurų stipendijas, BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Pasak patarėjo, vokiečių ir prancūzų kalbos studijos bus įtrauktos į prioritetinių specializacijų sąrašą.

Per pastaruosius 22-ejus metus Lietuvos sportininkai šešiose vasaros olimpinėse žaidynėse iškovojo 23 įvairios prabos medalius. Prasčiausiai vasaros olimpinių žaidynių istorijoje lietuviai pasirodė pernai, kai Japonijos sostinėje Tokijuje vienintelį medalį iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė. Palyginimui, daugiausia medalių – net 113 – Tokijuje laimėjo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo kitų metų sausio vidutiniškai 13 proc. didinti atlyginimus valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslo darbuotojams ir kitiems tyrėjams. Ministerija Vyriausybei siūlo 10 proc.

Šiais mokslo metais Energetikos ministerija skiria  20 stipendijų studentams,  kurie renkasi energetikos studijas. 300 eurų stipendija bus skatinami studentai, kurie 6 aukštosiose mokyklose rinksis energetikos sektoriaus specialybes, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Energetikos sektorius šiandien yra vienas imliausių inovacijoms ir naujoms technologijoms.

Jau aiškūs šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia juos vertinanti gerai, tačiau atskleidžia pastebinti ir nerimą keliančių tendencijų. „Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie liūdina ir vis dar neramina“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministrė J. Šiugždinienė. Ji pasidžiaugė, kad šiemet mokslo metus pradės daugiau pirmakursių negu praėjusiais metais – 19 162 studentai.