Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), numatoma neriboti valstybės finansuojamų vietų stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis, jei tik stojantieji atitiks reikalavimus.
Visų pirmakursių studijoms valstybė numato skirti 14,1 mln. eurų, pernai ši suma siekė 13,4 mln. eurų. Tokiam nutarimui trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.
„Norime paskatinti abiturientus rinktis specialybes, kurios labai svarbios valstybei ir darbo rinkai. Siekiame, kad daugiau būsimų studentų rinktųsi pedagogikos, informacinių technologijų studijas, slaugą, pareigūnams rengti skirtas studijas“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Stebint tam tikrų specializacijų – pedagogų, informatikų – poreikį, šiemet universitetuose valstybės finansuojamų studijų vietų ugdymo mokslų studijų programose daugėja 20 proc., informatikos mokslų – 5,4 proc., matematikos ir fizinių mokslų – 4,1 proc., nurodoma pranešime.
Prioritetinėmis studijų specializacijomis pripažintos pedagogika, informacinės technologijos, slauga ir akušerija, pareigūnų rengimas.
Kiek daugiau valstybės finansuojamų vietų pedagogus ruošiančiose studijų programose numatyta ir kolegijose. Šiemet taip pat didinamas pedagogikos krypties profesinių studijų vietų skaičius.
Kaip ir pernai, pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkusiems studentams numatoma skirti tikslines stipendijas, nes šių mokytojų poreikis švietimo įstaigose didėja.
Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį numatytos 319 eurų dydžio stipendijos.
Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 539 eurų. Padidintas išmokas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip trejus metus per penkerių metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Praėjusiais metais Lietuvoje startavusioms trumposios pakopos studijų programoms kolegijose 2023 metais iš viso numatyta 100 valstybės finansuojamų studijų vietų. Studentai priimami į informacijos ir programų sistemų, informatikos, mechanikos, elektros ir elektronikos inžinerijos, turizmo ir poilsio studijų krypčių programas.
2023 metais planuojama finansuoti studijas 3,9 tūkst. magistrantų (2022 metais – 3,8 tūkst.) ir 537 doktorantams (2022 metais – 477). Valstybės finansavimą šiemet numatoma skirti iš viso 391 rezidentūros studijų vietai: 365 vietos – medicinos, 14 vietų – veterinarijos, 12 vietų – odontologijos rezidentūrai.
