Tuo metu pati ŠMSM trečiadienį paskelbė, kad yra pateikusi visuomenei svarstyti psichologinės, socialinės pedagoginės ir specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo mokyklose tvarką reglamentuojančius projektus. Pastabų laukiama iki balandžio 7 dienos.
Stinga specialistų
Anot Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime atstovės, švietimo srities profesorės Vilijos Targamadzės, švietimo pagalbos specialistų trūksta: 2021 metais šalyje trūko 33 proc. arba 400 psichologų, 14 proc. arba 170 socialinių pedagogų, 36 proc. arba 452 specialiųjų pedagogų. Nerimą, anot jos, kelia tai, kad nelabai suprantamas jų darbas, o tai parodė ŠMSM rengiami aprašai dėl pagalbos teikimo vaikams.
„Tie aprašai rodo, kad yra sunkinamas švietimo pagalbos darbuotojų darbas, yra didinami normatyvai. Ir dar vienas dalykas labai svarbus – mes akcentą dėkim ne tik į švietimo pagalbos specialistus, bet vaikams pagalba sumažės“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė opozicijos atstovė V. Targamadzė.
Anot jos, anksčiau socialiniams pedagogams ir psichologams pagal normatyvus mokyklose tekdavo iki 400 vaikų, „dabar jau kalbama nuo 400 ir daugiau“.
LŠDPS specialiųjų pedagogų centro pirmininkė Dalia Gudienė teigia, jog pagal naują tvarkos aprašą logopedo pagalbos vaikai mokykloje sulauks 16 minučių per savaitę.
„Įsivaizduokime į pirmą klasę ateina autistiškas, nekalbantis vaikas, jis logopedo pagalbos gaus pačiu geriausiu atveju 16 minučių per savaitę. Jis nekalba, blogai supranta kitų kalbą arba visai nesupranta, negali dalyvauti ugdymo procese. Ar 16 minučių per savaitę jam padės? Jam ir per dieną 16 minučių yra per mažai“, – teigė D. Gudienė.
Anot jos, susiklosčius tokiai situacijai tėvai bus priversti ieškoti pagalbos pas privačius specialistus.
Socialinių pedagogų asociacijos valdybos pirmininkė, profesorė Giedrė Kvieskienė teigia, jog ŠMSM „būdamas tikrai patikimas partneris, šį kartą pasirodė tikrai nepatikimas partneris“.
Anot jos, inicijavus spaudos konferenciją sulaukta ŠMSM ministrės patarėjo Igno Gaižiūno skambučio, pranešta apie rengiamą darbo grupės posėdį.
Kviečia derinti teisės aktus
„Norėtume raginti šitą ministeriją ir kitas prieš rengiant įstatymų ar poįstatyminius aktus, susijusius su švietimo pagalba, nes tai ypatingai jautri sritis, tuos norminius aktus derinti, (...), aktus parengti atsakingai, kad būtų susiję su realiomis vaiko gerovėmis reikmėmis“, – teigė profesorė.
Anot jos, socialinis pedagogas tiek COVID-19 laikotarpiu, tiek prasidėjus karui „tapo baziniu ir koordinuojančiu specialistu mokyklose“. Kai kuriose jų psichologai ir socialiniai pedagogai dirba ne pilnu etatu, esama ir apskritai neužpildytų darbo vietų.
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojos Erikos Leiputės-Stundžienės, pernai 71 šalies įstaiga neturėjo nė vieno švietimo pagalbos specialisto – logopedo, psichologo ar kito. 31 įstaiga neturėjusi tokių specialistų yra didžiųjų miestų mokyklos.
Anot jos, keičiant aprašus, vaikai, kuriems pagalba itin reikalinga, jos sulauks žymiai mažiau. Profesinės sąjungos atstovė sako, kad tokie pokyčiai nedaro švietimo pagalbos specialisto profesijos prestižine, priešingai – ji taps atgrasia ir darbuotojų dar labiau trūks, be to, darbas nepatrauklus dėl nedidelio atlyginimo.
Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos socialinis pedagogas Tadas Mindaugas Matijošaitis teigė, jog kalbant apie artėjantį įtraukųjį ugdymą ir specialiųjų poreikių vaikus, pamirštami gabūs vaikai.
„Šiame apraše nelieka svarbaus objekto – mokinys, kuris gabus, patiria nerimo spektrų ir kitų su tuo susijusių savybių, apie kitus mokinius, kurie nėra spec. poreikių, kalbos nelieka“, – teigė T. M. Matijošaitis.
Anot jo, socialinis pedagogas turėtų dirbti su kiekvienu mokiniu.
Kaip šios srities specialistas jis kėlė klausimą, kaip bus skirstomi krūviai mokyklose, kuriose yra daugiau kaip 400 vaikų bei tose, kur jų mažiau, tačiau esama 80 ar dar daugiau specialiųjų poreikių vaikų.
ŠMSM: laukiame pastabų
ŠMSM trečiadienį pranešė, jog yra pateikusi visuomenės pastaboms atnaujintus socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimo tvarkų aprašų projektus ir reikalavimų specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo ir socialinio pedagogo kvalifikacijai aprašo projektą. Pastabų laukiama iki balandžio 7 dienos.
„Suprantame, jog neretai vienas švietimo pagalbos specialistas, pavyzdžiui, logopedas, psichologas ar specialusis pedagogas, negali atliepti visų vaiko poreikių. Tam reikia kitų švietimo pagalbos specialistų, mokytojų, tėvų įsitraukimo, t. y. komandos“, – pranešime spaudai sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Todėl didinti švietimo veiksmingumą ir sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui plėtoti savo galias ir gebėjimus, teikti reikiamą pagalbą, galima tik mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, mokyklos vadovams, mokyklų steigėjams bendradarbiaujant ir dirbant kartu“, – tvirtino jis.
Anot ŠMSM, minėtuose dokumentuose nustatomos mokyklose pagalbą teikiančių specialistų funkcijos, detalizuojamas jų darbas, reikalavimai šią pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijai.
Atnaujintų aprašų projektuose siūloma nustatyti konkrečias funkcijas, kurias švietimo pagalbos specialistai turi atlikti kontaktinio ir nekontaktinio darbo metu. Anot ŠMSM, šiuo metu šias funkcijas aiškiai reglamentuojančių dokumentų nėra.
Siūlomi pokyčiai, ministerijos teigimu, padės stiprinti komandinį specialistų darbą, siekiant nepalikti dirbti pavieniui nei specialistų, nei mokytojų. Tokiu būdu greičiau bus galima atpažinti mokinio poreikius ir mokymosi sunkumų priežastis, specialistų darbas bus veiksmingesnis.
ŠMSM skelbia, kad stengiantis pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas, 2021 metų rugsėjį vidutiniškai 20 proc. padidintas šių specialistų atlyginimas, pernai – dar 12,5 proc. Šiemet jis didėja 13 proc.
Šiais mokslo metais švietimo įstaigose dirba 3950 švietimo pagalbos specialistų ir 4270 mokytojų padėjėjų. Mokytojų padėjėjų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai per pastaruosius ketverius metus (2018 m. jų dirbo 1 783).
Nors švietimo pagalbos užtikrinimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, anot ŠMSM, šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. 2019 metais metinis švietimo pagalbos finansavimas buvo 62 mln. eurų, o pernai – 112 mln. eurų.
