studijos

Rugpjūčio 10 dieną vyko papildomas priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas. Jo metu kvietimus studijuoti likusiose laisvose studijų vietose gavo daugiau nei 3 tūkstančiai asmenų. Visgi į raginimus rinktis slaugos ir informacinių technologijų (IT) studijas būsimi studentai neatsiliepė. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raginimo stoti į rinkoje labiausiai reikalingas specialybes – slaugos ir IT studijas – studentai neišgirdo, į pedagogikos studijas pakviesti 172 asmenys.

Penktadienį baigiasi papildomas priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nuo trečiadienio stojantieji gali registruoti prašymus į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Per pagrindinį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis šiemet pasirašytos 17 tūkst. 76 sutartys, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Daugiausia studijų sutarčių sudaryta su Vilniaus universitetu, čia studijuos beveik ketvirtadalis visų įstojusiųjų. Į valstybės finansuojamas vietas priimti 10 tūkst. 932 jaunuoliai, 2136 mokės už mokslą.

Trečiadienį prasideda papildomas priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Iki penktadienio stojantieji gali registruoti prašymus į likusias laisvas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Šalies universitetai sulaukė dešimčių, o kai kurie – ir šimtų ukrainiečių prašymų studijuoti. Tarp populiariausių specialybių yra informatika ir su finansais susijusios studijos.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artėjančiais mokslo metais numato finansuoti studijas 700 ukrainiečių studentų, dalimi prisidedant ir pačioms aukštosioms mokykloms.  Ukrainiečių prašymai aukštąsias mokyklas vis dar pasiekia, tačiau jų jau sulaukta gausiai.

Studijuoti valstybės finansuojamose vietose aukštosios mokyklos pakvietė beveik 700 mažiau studentų nei pernai, priimtųjų į mokamas vietas skaičius išaugo daugiau nei tūkstančiu. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) penktadienį paskelbti duomenys rodo, kad iš viso studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 20,5 tūkst. asmenų, iš jų 10 892 – universitetuose, 9 625 – kolegijose.

Šiemet išaugo pakviestų studijuoti į valstybės nefinansuojamas vietas studentų skaičius, bendras būsimų studentų skaičius auga beveik puse tūkstančio, sako Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas. LAMA BPO vadovas taip pat LRT sakė, kad bendras išaugęs pakviestų studijuoti skaičius nėra džiuginantis, nes susijęs su žemesniais reikalavimais stojant į kai kurias kolegijas.

Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas šiais metais sumažėjo nežymiai, tačiau pretendentų į valstybės finansuojamas studijų vietas ir stipendijas skaičius sumenko 2 tūkstančiais. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, pirmadienį pasibaigus prašymų pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms priėmimo terminui, juos pateikė 25,4 tūkst. asmenų, pernai buvo sulaukta 25,7 tūkst. prašymų.

Likus savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias šalies mokyklas pagrindinio etapo pabaigos užsiregistravo beveik 27 tūkst. stojančiųjų, daugėja besirenkančiųjų pedagogiką, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  Iš minėtų 27 tūkstančių užsiregistravusiųjų pateikti prašymus studijuoti, norimas programas išsirinko ir pageidavimus į jas priimti pateikė jau per 17,8 tūkst. stojančiųjų.

Garantuota darbo vieta ir geras atlyginimas vis dar neprivilioja tiek inžinierių, kiek reikia Lietuvoje veikiančioms įmonėms. O ypač trūksta moterų. Darbdaviai sako gerų specialisčių laukiantys išskėstomis rankomis, deja, nėra ką įdarbinti. Studentės vis rečiau renkasi inžinerines studijas. Tad inžinierėmis jau dirbančios moterys bando paneigti vis dar gajus stereotipus. Šildančias pirštines Modesta sukūrė sergančiai draugei dar besimokydama universitete.

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų. Iš jų 12 tūkst. jau pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas. Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki liepos 25 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad ketvirtadienį Seime priimtos įstatymų pataisos leis didinti studijų kokybę, aukštųjų mokyklų reitingus ir studijų prieinamumą socialiai pažeidžiamiems asmenims. „Mes visi norime, kad aukštosios mokyklos būtų kuo aukščiau reitinguose, turime tikslą turėti universitetą 300-uke.

Studentų, kurie mokosi Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos studijų programą arba tęsia nuolatines (dienines) studijas, privalomosios sveikatos draudimas (PSD) yra apmokamas valstybės lėšomis. Vis dėlto nemokamu PSD gali džiaugtis tik nedirbantys studentai: bet kokias pajamas gaunantys studentai turi mokėti įmokas kaip ir visi kiti dirbantys piliečiai.

Birželio 1 d. prasideda 2022 m. bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šiemet studijų programas siūlo 16 universitetų ir 18 kolegijų. Valstybės lėšomis numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių – 8,4 tūkst. į universitetus, 4,3 tūkst. į kolegijas. Stojantieji į profesinio mokymo programas galės rinktis iš 59 profesinio mokymo įstaigų ir 2 kolegijų.

Birželio 1 dieną prasidės šių metų priėmimas į trumpąsias studijas šalies kolegijose. Tokios studijos yra naujovė švietimo įstaigose, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jų absolventai per 1,5–2 metus galės įgyti rinkoje paklausiausias specialybes.  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino šiųmetę konkursinę eilę stosiantiesiems į trumposios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas.

Nuo kitų mokslo metų planuojama priimti daugiau studentų į valstybės finansuojamas studijų vietas medicinos srityje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pranešė, kad steigiama beveik 140 papildomų vietų pirmosios pakopos slaugos ir akušerijos bei vientisųjų medicinos krypties studijų programose.

Išvydę žavią juodaodę itin garbanotais plaukais žmonės negali atitraukti akių, o sužinoję, kad ji – Princesė Benido iš Ganos, tik gūžčioja pečiais. Tiesa, karališko kraujo mergina turi, tačiau atvirauja, jog vardas tik simboliškas, o būtent pasirinkimas atsisakyti karališkųjų pareigų ir atvedė ją į Lietuvą.

Šiuo metu rengiama nauja gydytojų rezidentūros studijų tvarka, kai jaunieji medikai atsakomybę už savo darbą prisiimtų etapais. Ministerija viliasi, kad jaunieji medikai, gavę teisę atlikti dalį procedūrų savarankiškai, galės ir norės įsidarbinti regioninėse gydymo įstaigose, kuriose jaučiamas specialistų stygius.

Jau kitų metų rugsėjį kolegijos galės abiturientams siūlyti ne tik bakalauro, bet ir trumpąsias studijas, kurios leis per 1,5–2 metus įgyti rinkoje paklausias, pavyzdžiui, IT specialybes. Tokią galimybę atveria Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pakeistas studijų vykdymo reglamentavimas, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime spaudai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys skeptiškai vertina siūlymą įpareigoti medikus atidirbti už rezidentūros studijas. Pasak ministro, siekiant pritraukti jaunus darbuotojus į sveikatos apsaugos sistemą visų pirma reikia sukurti patrauklias darbo sąlygas, ir į tai riekia koncentruotis.

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje. Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų. „Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Pastaruosius kelerius metus traumų kamuotas ir šią vasarą tašką karjeroje padėjęs Renaldas Seibutis nuo krepšinio nesitraukia. Ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas teigia norintis ir toliau savo ateitį sieti su šia sporto šaka, todėl profesinį tobulėjimą tęsia studijuodamas Lietuvos sporto universitete (LSU). „Atidavus tiek metų krepšiniui būtų nelogiška ir neprotinga ieškoti kažko kito, todėl Treniravimo sistemų studijų programos krepšinio specializacija man yra artimiausia širdžiai.

Nacionalinė švietimo agentūra informuoja, kad priimti brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimai, rašoma pranešime spaudai. Mokiniai, kaip ir anksčiau, negalės keisti pasirinkto dalyko brandos egzamino ir jo tipo ar individualaus ugdymo plano dalyko brandos darbo, bet iki einamųjų metų kovo 15 dienos galės pareikšti mokyklos, kurioje teikė prašymą laikyti brandos egzaminus, vadovui atsisakymą raštu (elektroniniu būdu) laikyti vieną ar kelis iš pasirinktų brandos egzaminų.

Ne paslaptis, kad rudenį šalies miestus užplūsta studentai. Ir nors mokydamiesi dirba ne visi, darbo ieškančių studentų dalis sudaro reikšmingą darbo ieškančių gyventojų dalį. Į juos rudeniop nusitaiko ir darbdaviai, mat, kaip teigia darbo paieškos platformų atstovai, rudenį pačios įmonės siūlo kur kas daugiau studentams atvirų darbo vietų nei paprastai. Specialistai sako, kad rugsėjis ir rudens pradžia apskritai yra vienas iš aktyviausių darbo paieškos sezonų.

Prezidentūra siūlo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, kurie, anot jos atstovo, leistų į aukštąsias mokyklas Lietuvoje priimti ne tik pagal akademinius rezultatus. Šalies vadovo patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas sako, kad yra neteisinga, jog į bakalauro studijas bet kokio amžiaus žmonės priimami remiantis tik brandos atestatu.

Dar rugpjūčio viduryje Vyriausybė nusprendė, kad į aukštąsias mokyklas studentai galės grįžti tik su galimybių pasu. Visi kiti, kurie galimybų paso neturės, mokytis galės tik nuotoliniu būdu. Universitetai jau paskelbė, kaip tikrins galimybių pasus, o studentai piktinasi, kad tokia tvarka atneša vieną rimtą problemą studentams – nespėjus gauti antros vakcinos nuo COVID-19 dozės, jiems tektų už testus dokumentui gauti mokėti patiems.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas priima beveik 19 tūkst. pirmakursių, užimtos praktiškai visos valstybės finansuojamos vietos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasibaigus papildomam priėmimui, paaiškėjo, kad naujus mokslo metus universitetuose ir kolegijose pradės 18 tūkst. 769 pirmakursiai. Du trečdaliai jų – 12 tūkst. 560 – gaus valstybės finansavimą studijoms. Universitetuose stojantieji sudarė 10 tūkst. 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc.

Papildomame priėmime studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviestas 3051 stojantysis, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Apie tūkstantis jų pakviesta į universitetus, beveik du tūkstančiai – į kolegijas. Į universitetus per papildomąjį priėmimą pakviesta apie 400 žmonių mažiau, į kolegijas, apie šimtus daugiau nei pernai.

Kaip užkirsti kelią visuomenės pasipriešinimui, kuris prie Seimo peraugo į smurtą? Kaip politiniais sprendimais neatimti žmogaus noro kabintis į gyvenimą, o priešingai – padėti? Šiuos atsakymus jos rastų išsvajotose studijose. Lygių galimybių tyrėja Ugnė Litvinaitė siekia studijuoti vienerių metų Nelygybių ir socialinių mokslų magistrą Londono aukštojoje ekonomikos (LSE, angl. – London School of Economics) mokykloje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina stojančiuosius dalyvauti papildomame priėmime į aukštąsias mokyklas: universitetai ir kolegijos laukia būsimų inžinierių, informatikų, pedagogų, slaugytojų. Ministerija pranešė, kad nuo penktadienio galima teikti dokumentus papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo sistemoje, yra laisvų vietų inžinerijos mokslų, informatikos, pedagogikos, slaugos studijų kryptyse.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų pasiekimus. Šios nuostatos įsigaliotų Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas.

Matematikos valstybinis brandos egzaminas gali tapti privalomu visiems abiturientams. Seimo narys Artūras Žukauskas įregistravo pataisas, kuriomis siūlo, jog šį egzaminą privalėtų išlaikyti ne tik valstybės lėšomis, bet ir savo lėšomis studijuoti norintys studentai.

Bent kartą auginę kokį nors gyvūną žmonės pripažįsta: augintinis tampa ne tik geriausiu draugu – jo buvimas mažina stresą, gerina nuotaiką ir fizinę savijautą. Mokslas tam jau turi paaiškinimą: bendraujant su gyvūnu, organizme padaugėja laimės ir meilės hormonų – dopamino ir oksitocino.

Lietuvoje veikia toli gražu ne viena aukštoji mokykla, kuriai nesvarbu, kokio gabumo studentus ji pritrauks, teigia švietimo specialistai. Maža to, esama ir tokių aukštųjų mokyklų, kurios į savo gretas mieliau priima ne puikiai besimokančius abiturientus, o tuos, kurie gali susimokėti už savo mokslus. Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Šiemet universitetų ir kolegijų reitingai – kitokie nei iki šiol. Reitingų sudarytojai nusprendė atsisakyti studentų nuomonės apie jų aukštąsias mokyklas. Palyginus su praėjusiais metais, reitingų lentelėje matyti ryškus pokytis – Vytauto Didžiojo universitetas grįžo į geriausių valstybinių universitetų trejetuką. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Trys Darbo partijos frakcijos atstovai siūlo Mokslo ir studijų įstatyme garantuoti dalies palūkanų už studijas kompensavimą. Pagal projektą, valstybės remiamų paskolų studijų kainai sumokėti palūkanos, kurios yra priskaičiuojamos studijų metais ir per penkerius metus po studijų pabaigos, būtų visiškai kompensuojamos paskolų gavėjams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvis muzikos prodiuseris Deividas Žygas, žinomas sceniniu vardu Zyggo, neseniai kartu su didžiausia Skandinavijos šalyse įrašų kompanija pristatęs savo naujausią darbą „Keep The Love“ remiksą teigia, kad kiekvienam jaunam žmogui yra labai pravartu įgyti bent vieną aukštąjį išsilavinimą užsienyje. Anot vaikino, tai yra labai naudinga. „Londone jau antrus metus studijuoju šiuolaikiškos muzikos institute kūrybinį muzikos prodiusavimą.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pritaria studijų kainų didinimui, studentai sako nuogąstaujantys dėl mokslo prieinamumo, ypač sunkiau gyvenančių šeimų jaunuoliams.

Studentai negaili kritikos studijas branginti nusprendusiai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Tačiau ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad sprendimą paskatino kelis kartus besiskiriančios studijų kainos bei reikšmingai didesnis studentų skaičius universitetuose nei kolegijose ar profesinėse mokyklose. Antradienį Darbo partijos frakcija susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene aptarti Vyriausybės sprendimą didinti studijų kainas.

Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.

Lietuvoje valdžia nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose. Nuo kitų metų labiausiai brangtų  pigiausios specialybės. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar. Anot Vyriausybės, kainas ji kelia dėl aukštesnės studijų kokybės, tačiau studentai ir mokiniai aiškina, kad valdžia sprendimus priima per daug skubotai ir nepamatuotai, kai abiturientai jau ruošiasi egzaminams.

Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.

Mančesteryje organizuojami „COVID Positive“ vakarėliai, į kuriuos įleidžiami tik infekcija užsikrėtę žmonės Didžiosios Britanijos universitetų studentai organizuoja „COVID Positive“ vakarėlius, desperatiškai bandydami gelbėti savo socialinius gyvenimus, kai tuo tarpu universitetų bendrabučiuose įvedami drakoniški apribojimai.

Vyriausybė pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui priėmimui į profesinio mokymo įstaigas skirti daugiau kaip 500 valstybės finansuojamų vietų papildomai. Kaip skelbiama pranešime spaudai, tai padaryta siekiant patenkinti išaugusį susidomėjimą profesiniu mokymu tarp stojančiųjų paklausiose srityse, kuriose akivaizdus kvalifikuotų darbuotojų poreikis.

Suskaičiavus galutinius bendrojo priėmimo rezultatus, paaiškėjo, kad šiemet didėja valstybės finansavimą studijoms gavusiųjų skaičius – lyginant su pernai jis išaugo beveik 15 proc. arba 1,7 tūkst.: 2020 m. jis atiteks 13,5 tūkst. pirmakursių, 2019 m. jį gavo 11,8 tūkst. pirmakursių.  „Priėmimo skaičiai rodo, kad pasiteisino sprendimas didinti aukštojo mokslo prieinamumą, nesumažinant studijų kokybės.

Lietuvos aukštosios mokyklos netrukus atvers duris savo studentams. Tačiau baiminantis Covid-19 grėsmės, universitetai ir kolegijos bent dalį savo veiklos suplanavo vykdyti nuotoliniu būdu. O tais atvejais, kuomet studentai mokysis įprastiniu būdu, kai kurie universitetai numato, kad bus privalu dėvėti apsaugines kaukes. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų ketina organizuoti paskaitas Covid-19 pandemijos metu.

Šalies universitetuose stojantieji labiausiai rinkosi studijuoti teisę Vilniaus universitete (VU) ir programų sistemas Kauno technologijos universitete (KTU), ketvirtadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Jos teigimu, sutartis su VU dėl nemokamų teisės studijų sudarė 239 stojantieji, su KTU dėl programų sistemų – 235. Toliau penketuke – ekonomikos, medicinos ir politikos mokslų studijos VU, dėl jų sutartis sudarė atitinkamai 195, 167 ir ...