studijos

Abiturientai iki liepos 19 d. galėjo pildyti stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemoje. Būtent pasibaigus prašymų teikimui ir paaiškėjo, kurios studijų programos sulaukė mažiausiai dėmesio. Stojimo prašymuose buvo galima įtraukti iki 9 pageidavimų, tad nelikus dalies studijų programų stojantieji galėjo varžytis dėl likusių savo prašymuose nurodytų programų.

Po pirmadienį paskelbtų šių metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatų paaiškėjo ir populiariausios studijų programos. Jaunų žmonių lūkesčiai ir norai pasikeitė iš esmės. Augantis suvokimas apie universitetų ir kolegijų skirtumus, regis, sustabdė masinio stojimo madą: priėmimas pasiskirstė beveik lygiai per pusę.

Pirmadienį buvo paskelbti šių metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatai. Po įnirtingų diskusijų apie aukštojo mokslo reformą, su nekantrumu jų laukė ne tik būsimi studentai, bet ir 40-ies Lietuvos aukštųjų akademinės bendruomenės. Paaiškėjo, kuo šios kartos pasirinkimai skiriasi nuo ankstesnių. Bei koks likimas šviečiasi aukštosioms mokykloms. Apskritai, studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 22 tūkst.

 Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius Valdas Jaskūnas sako, kad studijų programas tenka uždarinėti dėl dubliavimosi. Jo teigimu, VU šiemet po pirmojo priėmimo etapo teko uždaryti septynias programas, nes jos nesulaukė pakankamo norinčių studijuoti skaičiaus.

Studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pakviesta per 22 tūkst. studentų, iš jų valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose – apie 14 tūkstančių. Daugiausia kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose vietose sulaukė stojantieji į Vilniaus (2 tūkst. 662), Kauno technologijos (1 tūkst. 610) ir Vilniaus Gedimino technikos (1 tūkst.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad stojančiųjų į aukštąsias mokyklas pasirinkimai rodo mažėjantį pasitikėjimą regioniniais universitetais. „Šiek tiek smunka pasitikėjimas regioniniais universitetais“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J.Petrauskienė. Anot jos, regioninių universitetų stiprinimas yra Vyriausybės prioritetas. Šiemet prašymus studijuoti universitetuose ir kolegijose pateikė šiek tiek daugiau nei 28 tūkst.

  Aukštosios mokyklos sustabdė priėmimą į 64 studijų programas, BNS patvirtino Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO).   Pasak asociacijos atstovės Dovilės Cicėnaitės-Kaveckienės, priėmimas į šias studijų programas sustabdytas pačių universitetų ir kolegijų sprendimu nesulaukiant stojančiųjų susidomėjimo studijų programomis arba sulaukiant per mažai priėmimo prašymų.

Tik dešimtadalis gyventojų mano, kad Vyriausybės siūlomos mokesčių permainos pagerins jų finansinę padėtį, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu rinkos tyrimų kompanijos RAIT atlikta apklausa. Reprezentatyvaus tyrimo metu birželį 25 proc. apklaustųjų nurodė, kad įgyvendinus mokestinius pasiūlymus, kuriais valdžia sako siekianti didinti skurdžiai gyvenančiųjų pajamas, jų finansinė padėtis pablogėtų. 37 proc.

KTU Vadybos krypties studijų programų vadovė doc. dr. Lina Užienė Šiandien Europoje, o ir Lietuvoje, vis daugiau studijuojančiųjų renkasi tarpkryptines studijų programas arba derina dviejų studijų krypčių alternatyvas. Vis dažnesni atvejai, kai fizikos bakalaurą įgijęs absolventas magistrantūros studijoms pasirenka studijuoti chemiją, inžinerinių studijų absolventai magistrantūroje gilinasi į inovacijų ar projektų vadybą, o vadybos bakalaurai pasuka psichologijos žinių gilinimo keliu.

Į studijų kainą nebus įskaičiuojamos lėšos aukštųjų mokyklų ūkiui bei valdymui. Seimas antradienį priėmė tokias Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos inicijuotas Mokslo ir studijų pataisas pataisas. Numatyta, kad jos įsigaliotų nuo rugpjūčio. Šioms pataisoms pritarė Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra sakiusi, kad ūkio ir administravimo lėšų įskaičiavimas į studijų kainą gerokai ją padidintų.

 Kauno policija praėjusią savaitę sulaikė Kaune studijuojantį Nigerijos pilietį, įtariamą sukčiavimu stambiu mastu. Kaip pirmadienį pranešė Kauno apskrities policija, Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai nustatė, kad internete, socialiniuose ir pažinčių tinkluose, apsimetus patraukliomis merginomis, įtikinant puoselėjamais jausmais ar pranešant apie asmeninę nelaimę, problemas atgaunant palikimą, pasinaudojant pinigų persiuntimo kompanijos paslaugomis bei...

Vyriausybė pritaria, kad į studijų kainą nebūtų įskaičiuotos lėšos aukštųjų mokyklų ūkiui ir administravimui. Tokias pataisas yra pasiūlęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša. „Svarbu tai, kad institucijoms, kuriose mažėja priėmimas į valstybės finansuojamas vietas ar yra prasti mokslinės veiklos rezultatai, lėšos administravimui ir ūkiui taip pat mažėtų“, – pristatydama Vyriausybės išvadą trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pedagogo kvalifikaciją bus galima įgyti ne tik per studijas, bet ir alternatyviais būdais, pavyzdžiui, kaip pedagoginių profesinių studijų dalis galėtų būti užskaitoma praktika programoje „Renkuosi mokyti!“. Pedagogų rengimo sistemą siūloma keisti ir peržiūrint stojančiųjų į pedagogines studijas atranką - dabar esantį motyvacijos patikrinimą keistų kompleksiškesnis asmeninių savybių vertinimas, o į stojančiųjų atranką numatoma įtraukti ir mokyklų direktorius.

„Gera jauniems žmonėms duoti, patarti, nukreipti reikiama linkme ir pamatyti jų degančias akis“, – taip dalyvavimo KTU mentorystės programoje patirtį apibūdina karjeros mentorė Vilma Deltuvaitė, kuri kasmet su studentais dalijasi savo profesine patirtimi, sukaupta įmonėse „Galintos grūdai”, „Galinta ir partneriai” ir „Švyturys-Utenos alus”. Jaunimui svarbu profesiniai padrąsinimai KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentė Rimantė Mišeikaitė teigia, kad dalyvavimas karjeros...

Lietuvos darbo rinka pasipildė daugiau nei 2 tūkstančiais jaunų specialistų – šį penktadienį diplomus atsiėmė Kauno technologijos universiteto (KTU) bakalaurai, magistrai ir mokslo daktarai. Į įspūdingą diplomų teikimo šventę Kauno „Žalgirio“ arenoje susirinko per 10 tūkst. dalyvių – absolventų, jų artimųjų, akademinės bendruomenės narių bei garbingų svečių.

Naujai įsigaliosiantis darbo kodeksas vis dar tebekelia daug diskusijų. Įžvalgomis apie darbo apmokėjimo sistemą, pareigybių nustatymą bei motyvacijos svarbą darbuotojui dalinasi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Vadybos katedros profesorė Violeta Šilingienė. Darbo apmokėjimo sistema Šiandieniniam perspektyvų darbe siekiančiam žmogui neretai rūpi nuoseklus ir kryptingas profesinis tobulėjimas.

Lietuvoje netyla diskusijos apie aukštojo mokslo reformą, kuri sukėlė nemažai klausimų ir abejonių ne tik švietimo bendruomenėms, bet ir būsimiems studentams. Gegužės pradžioje buvo paskelbti ir švietimo įstaigų reitingai. Savo ateitį planuojantys jauni žmonės neabejotinai patiria aplinkos įtaką dėl aukštosios mokyklos pasirinkimo. Todėl ne vienam kyla klausimas, kuo tikėti ir remtis.

Gegužės pradžioje Lietuvos visuomenei buvo pristatytas aukštojo mokslo pertvarkos planas, apimantis studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus. Planą ir esamos situacijos analizę parengė premjero sudaryta darbo grupė, numačiusi kokybinius ir kiekybinius pokyčius, kartu pateikė ir priemones jiems pasiekti. Aukštojo mokslo reforma sukėlė nesibaigiančias diskusijas visuomenėje ir viešojoje erdvėje.

Europos ir pasaulio piliečiai – dabartiniams jauniems žmonėms kaip niekad anksčiau artima sąvoka. Daugelis save laiko būtent tokiais ir neapsiriboja studijomis ar darbu vienoje šalyje, tėvynėje. Sudarius jauniems žmonėms galimybes gilinti žinias ir semtis praktikos kitose šalyse, tuo pasinaudoti skuba daugelis. Nors siūlančių praktikas, savanorystę ar darbą užsienyje organizacijų ir kitų institucijų yra gausybė, nevertėtų aplenkti ir aukštųjų mokyklų pasiūlymų bei sudaromų galimybių.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) Inovacijų valdymo ir antreprenerystės magistratūros studijų programos studentė Agnė Randytė neslepia – didžiuojuosi būdama šio Universiteto bendruomenės dalimi. Studijos padėjo ugdyti verslumo kompetencijas „Esu įsitikinusi, kad norint būti paklausiu ir, svarbiausia, geru specialistu, tiesiog būtina turėti žinių ir patirties kuo įvairesnėse srityse. Bakalauro studijose Kauno technologijos universitete gilinausi į ekonomikos ir marketingo sritis.

Aukštojo mokslo reformą žadanti švietimo ir mokslo ministrė pagaliau pristatė, kas gresia ir aukštųjų studentams, ir jų dėstytojams. Aiškėja, kad stojantiesiems į aukštąsias gali didėti reikalavimai, studijų programų skaičius mažės, bakalauro studijos greičiausiai trumpės, o dėstytojams ir jų pagalbininkams žadamos didesnės algos. Tokiomis permainomis netiki net patys dabartiniai studentai. Esą užsibrėžta tiek, kiek nespėta padaryta per ilgus aštuonerius metus.

Ateities darbo rinką lemia vykstantys ekonominiai procesai, todėl profesijos pasirinkimas tampa svarbiu ir esminiu pasirinkimu. Verslo studijos, atrodo, žadančios karjeros galimybes bei užtikrinančios puikią ateitį. Visgi kaip yra iš tiesų? Kokių savybių reikia, norint būti geru šios srities specialistu? Apie tai pasikalbėjome su Kauno Technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Verslo studijų krypties programų vadove doc. Rita Jucevičiene.

Birželio mėnuo - egzaminų sesijos laikotarpis. Jai pasibaigus nemaža dalis studentų ieškos trumpalaikio darbo, keliems šiltojo sezono mėnesiams. Su klausimais ir pagalbos prašymais ieškant tinkamiausio darbo, jauni žmonės užplūsta ne tik darbo biržas, studentai turi galimybę konsultuotis ir savo aukštųjų mokyklų karjeros centruose. Be to, 25 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai gali naudotis specialiai karjeros valdymui sukurta „Karjera.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viename Kauno universitetų studijuojančių Nigerijos piliečių, kurie įtariami gautas pinigines perlaidas išgryninę su suklastotais Afrikos valstybių asmens dokumentais. Kaip pirmadienį pranešė FNTT, nustatyti keli auštosiose mokyklose studijuojantys Nigerijos piliečiai, kuriems buvo išduoti laikini leidimai gyventi Lietuvoje.

Svarstantiesiems, kokias studijas pasirinkti, šiemet Šiaulių universitetas siūlo tris visiškai naujas programas. Tarp daugiau kaip 20 bakalauro ir tiek pat magistrantūros studijų programų jau šį rudenį pradedamos vykdyti šiandienos poreikius atliepiančios studijų programos: I pakopos (bakalauras) – visuomenės sveikata ir programų sistemos bei II pakopos (magistrantūra) – informacinių technologijų valdymas.

Gegužės 18 d. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakultetas (KTU EVF) ir Kauno Jono Jablonskio gimnazija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Abi šalys sutarė aktyviai įsitraukti į moksleivių verslumo gebėjimų ugdymą ir verslumo klasės gimnazijoje kūrimą.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) rengiasi prisijungti Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) bei Lietuvos sporto universitetą (LSU). VDU ir ASU atstovai trečiadienį susitarė dėl integracijos. Pagal susitarimą, ASU pagrindu būtų įkurta autonomiška specializuota žemės ūkio, miško ir kaimo plėtros akademija.

Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, aukštasis mokslas kainuoja dešimteriopai daugiau nei Lietuvoje, tačiau universitetuose vyrauja praktika – ne tik finansiškai padėti mažiau pasiturintiems gabiems studentams, bet ir leisti jiems studijuoti tiesiog nemokamai.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šiemet nustatyti reikalavimai dėl minimalaus studentų skaičiaus studijų programose gali atsijoti maždaug 100 programų. „Revoliucijos gal nedaro, bet poveikį jis daro didelį. Mažėjant studentų apskritai, minimalaus studentų skaičiaus padidinimas nors keletu reiškia daug. Šiais metais jisai tikrai reikš daugiau kaip 100 programų netektį.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) marketingo valdymo studijų programos studentė, agentūros „Skaitmeninė rinkodara“ marketingo vadybininkė Vydmantė Rastokaitė neslepia - marketingo specialisto profesija yra daugialypė, todėl žmogus turi būti universalus ir lankstus. Marketingo specialisto profesija – viena paklausiausių Analitinio žurnalo „U.S. News & World Report. Money“ atliktas tyrimas rodo, kad po penkerių metų vieni paklausiausių specialistų bus susiję su marketingu.

Švietimo reformos dėmesiui pastaruoju metu itin pakrypus į aukštąsias mokyklas, antradienį Švietimo ir mokslo ministerija surengė aukštųjų mokyklų bendruomenių susitikimą-diskusiją, į kurią atvyko ir aukščiausia šalies valdžia. Šį kartą pakviesti aukštųjų mokyklų Senatų atstovai.

Lietuvos sporto universitetas (LSU) sako, kad į bendrą Kauno universitetą jungtųsi tik tuo atveju, jei tai darytų visi dabar veikiantys universitetai. „Jeigu būtų Kaune vienas universitetas, mes turbūt labai rimtai galvotume, kad jungtumėmės į vieną integruotą universitetą.

Palyginti su kitomis Europos šalimis didelė Lietuvos gyventojų dalis yra įgiję bakalauro laipsnį. Kadangi pastarojo pakanka susirasti darbą, apie tolesnes – magistrantūros studijas dažnai ne tik kad nebegalvojama, bet ir manoma, jog antroji studijų pakopa tėra tik laiko švaistymas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad aukštojo mokslo pertvarka turi prasidėti ne nuo diskusijos apie institucijų kiekį, bet nuo studijų programų peržiūros ir finansavimo modelio keitimo. „Kai kalbame apie aukštąjį mokslą, visada minime, kad aukštojo mokslo kokybė yra gerokai nusmukusi, todėl būtina pradėti būtent nuo kokybės, tai yra nuo studijų programų kiekio ir jų kokybės peržiūrėjimo bei naujo finansavimo modelio.

Švietimo ir mokslo ministerija sako esanti pasiruošusi dialogui su akademinėmis bendrovėmis dėl vykstančių pertvarkų aukštajame moksle. „Ministerija supranta dialogo svarbą, nes sisteminė aukštojo mokslo pertvarka Lietuvoje rengiama pirmą kartą. Natūralu, kad studentams, dėstytojams, universitetų administracijų darbuotojams kyla daug klausimų, abejonių, būgštavimų“, - BNS trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrės atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė.

Vyriausybės siūlymai stambinti kai kuriuos universitetus nebūtinai išspręs aukštojo mokslo problemas ir užtikrins studijų kokybę, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Tai, ką sako Vyriausybė, kad turime užtikrinti kokybę, kad turime užtikrinti mokslą - taip, tai yra teisinga, universitetai turi taip dirbti. Bet ne visada vien sustambinimas išsprendžia kokybę. Taigi, variantų gali būti daugiau nei kad dabar yra pasiūlyta“, - Žinių radijui trečiadienį sakė V.Pranckietis.

Šiaulių universitetas norėtų išlikti kaip specializuota aukštoji mokykla, sako jo rektorius Donatas Jurgaitis. „Mes labai norėtume, (...) kad Šiaulių universitetas ten, kur jis stiprus, tose srityse jis išliktų ne kaip universitetas, o kaip specializuotas universitetas, kurio pavadinime galėtų būti ir žodis „akademija“ ar kitoks žodis, o tose srityse, kurios pas mus yra silpnos, jas sustiprinti galėtume įvairiais tinkliniais ryšiais su kitais Lietuvos universitetais“, - BNS antradienį sakė unive...

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) studentas Varun Murthy Tekpalli Srinivasa neseniai grįžo iš tarptautinės „Erasmus+“ praktikos Maltoje. Apskaitos ir audito magistrantūros programoje studijuojantis jaunuolis įmonėje „ML Components“, platinančioje elektronikos detales, buvo atsakingas už atlyginimų išmokėjimą darbuotojams ir buhalterinę įmonės apskaitą.

XXI amžiaus inovacijoms kokybiškai keičiant gyvenimą, kinta ne tik vadinamosios Z kartos mokinių mokymo(si) poreikiai, bet ir paties mokytojo, ilgus metus laikyto tiesiog žinių šaltiniu, portretas. Šiandienos mokiniams reikalingi inovatyvūs išmaniųjų technologijų virtuozai, kurie nestokoja universaliųjų žinių ir taiko tarpdisciplininio mokymo metodiką.

Artėjant stojimo į universitetus karštligei, o viešoje erdvėje neslūgstant kalboms apie švietimo reformos spragas, vis daugiau abiturientų mokslo galimybių ima dairytis užsieno šalyse. Tačiau, kad domėjimasis virstų studijomis, būtina žinoti keletą svarbių niuansų, vienas jų – kad gerai išlaikyti brandos egzaminų nepakanka.

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išlieka toks kaip pernai. Vyriausybė patvirtino 2017 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas skiriamas lėšas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius. Valstybės finansavimą studijoms gaus apie 14,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas, 4 tūkst. būsimųjų magistrantų, pusė tūkstančio doktorantų ir 400 rezidentai.

Daugiau nei prieš dešimtmetį pradėjęs karjerą AB „Achema“, tuometinis KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentas Andrius Zuoza tikriausiai nenumanė, kad šiandien bus kitos koncernui „Achemos grupė“ priklausančios įmonės „Agro Baltic“ generaliniu direktoriumi. Pabaigęs ekonomikos bakalauro studijas A. Zuoza nusprendė jas tęsti magistrantūroje. Būtent tada, dar tebestudijuodamas, įsidarbino trąšų gamyklos AB „Achema“ Komercijos tarnyboje.

Lietuvą palieka ne tik žmonės ieškodami geresnio darbo, bet ir studentai ieškodami geresnės studijų kokybės. Tą pastebėjo ir ekonomistas iškėlęs teoriją, kad ateityje išleisime daug daugiau Jungtinėje Karalystėje nei iš jos plauks perlaidų į Lietuvą. O bet kokios išlaidos ten, o ne Lietuvoje turi įtaką ir bendrai Lietuvos ekonomikai. „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasitelkęs Eurostato statistiką įvertino, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje (JK) išleidžia 73 mln.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad bakalauro studijų trukmė daliai studijų gali trumpėti jau kitąmet. „Tikriausiai tai yra mažiau tikėtina tokiose studijų srityse kaip medicina ar inžinerija, bet tikriausiai socialiniuose moksluose tai būtų labiau realu ir įmanoma“, – portalo delfi.lt konferencijoje antradienį sakė ministrė. Jos teigimu, per ilgą laiką išdėstytas neintensyvus kursas nebūtinai veda į kokybę.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino studentų, priimamų 2017 metais į aukštąsias mokyklas, normines studijų kainas – lėšas, kurias valstybė numato skirti aukštosioms mokykloms už vieno studento studijas. Jos lieka tokios pačios kaip pernai. Kolegijose brangiausios bakalauro studijos muzikos kryptyje – 4344 eurai per metus. Pigiausiai (1073 eurai per metus) valstybei atsieis socialinių mokslų studijos.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad persitvarkantys universitetai pirmiausia reformai turi ieškoti savų finansinių resursų, bet sako, jog galimas „vienkartinis stimulas“ ir iš valstybės biudžeto. „Kalbant apie aukštųjų mokyklų pertvarką, visų pirma turime žiūrėti į neišnaudotas galimybes sistemos viduje.

Mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planas bus pateiktas gana greitai, ir jo pokyčiai jau bus matomi 2018 metų biudžete, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Manome, kad įvertinimas ir plano pateikimas turėtų įvykti pakankamai greitai, kad galėtume planuodami 2018 metų biudžetą numatyti investavimą į siūlymų įgyvendinimą“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė ministrė.

Jau po kelerių metų brandos egzaminai nebebus pagrindinis moksleivių galvos skausmas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja keisti tvarką, kad pagrindinę reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas, turėtų nebe egzaminų rezultatai, o mokyklos pažymių vidurkis. Be to, bus atsižvelgiama į mokinio popamokinę veiklą. Švietimo sistemos dalyviai tokias naujoves vertina nevienareikšmiškai.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad prie nemokamų bakalauro studijų numatoma pereiti 2018 metais. J.Petraukienė tai išsakė ketvirtadienį susitikusi su Lietuvos studentų sąjungos tarybos atstovais, pranešė ministerija. „Pasak švietimo ir mokslo ministrės, 2017-ieji yra pereinamieji metai. Per juos modeliuojamos nemokamos bakalauro studijos, prie kurių numatoma pereiti 2018 m.“, – sakoma pranešime.