Ko laukti būsimiems abiturientams
Valstiečių žaliųjų atstovas Eugenijus Jovaiša aiškina, kad šiuo metu paskutinėse klasėse moksleiviai suka galvas tik apie tai, kaip pasirengti baigiamiesiems egzaminams. Tai kelia didelę psichologinę įtampą. Todėl nuo 2018 metų norima pakeisti mokyklos baigimo tvarką. „Didžiausią dėmesį skirsime vidurkiui. Tą vidurkį galima pradėti žiūrėti nuo 8, 9, 10 klasės. Kol kas apie tai dar nediskutavome. Mokiniai galėtų susikoncentruoti į nuoseklų vidurkio, o tai yra, kokybės, siekimą per daugelį metų. Daugelyje Vakarų valstybių žiūrima, koks tavo mokymosi vidurkis ir tik tada kreipiamas dėmesys į brandos egzaminus“, – aiškina parlamentaras.
Taip pat žadama pakeisti atestato priedą. Ten turėtų atsirasti visos individualios jaunuolio veiklos – būreliai, savanorystė. „Tai duotų vaikui motyvaciją būti aktyvesniam. Taip, yra situacijų, kai vaikas negali eiti į būrelį, nelyginant, kur jis gyvena ir panašiai. Bet tai nėra priežastis stabdyti progresyvius pokyčius“, – aiškina E. Jovaiša.
Gali atsirasti ketvirtas privalomas egzaminas
Žadama keisti ir brandos egzaminų tvarką. Tačiau kol kas dėl to yra nesutarimų. „Mes galvojame padaryti tris privalomus egzaminus. Lietuvių kalbos, istorijos ir matematikos. Ketvirtas egzaminas, kuris siūlomas, yra užsienio kalba. Man atrodo, kad kalbos pasirinkimas jau yra mokinio karjeros reikalas. Be to, mokyklose ne visuomet sudaroma galimybė tą kalbą gerai išmokti“, – dėsto abejones politikas.
Kad mokinys būtų įvertintas visapusiškai, ketinama įvesti reikalavimą parašyti baigiamąjį darbą. „ Manau, jis turėtų būti specializuotas. Kam ko reikia. Jis parodytų individualius vaiko gebėjimus tam tikroje srityje. Tai būtų savotiškas vaiko dosje“, – aiškina E. Jovaiša.
Rektorius: tai nebus teisinga
Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas pripažįsta, kad dabartinę vertinimo sistemą būtina tobulinti. Tačiau su pateiktais siūlymais nesutinka. „Egzaminas jaunam žmogui yra tam tikras stresas ir objektyvumas nėra šimtaprocentinis, nes gali mokinys ir jaustis blogai, ir sirgti, ir taip toliau. Tačiau ar gera mintis imti mokyklos vidurkį? Mes gerai žinome, kad mokyklų lygiai Lietuvoje labai skiriasi. Dažnas atvejis, kad regioninės mokyklos nėra stipriausios. Bus blogai, jei vienodai traktuosime“, – sako rektorius.
Vertinimas bus subjektyvesnis
Dažnas mokytojas turi mėgstamus ir nemylimus mokinius. Tai atsispindi ir pažymių vidurkyje – pasitaiko, kad gabus, bet konfliktiškas vaikas gerai išlaiko egzaminus, nors jo vidurkis neblizga.
P. Baršauskas sako, kad subjektyvumo naujoje tvarkoje nebus išvengta. „Žinome variantų, kai neobjektyvūs pažymiai ateina iš mokyklos. Jie priklauso ir nuo žmogiškų faktorių - mokytojo charakterio, santykio su mokiniu. Pavyzdžiui, universitetuose kai paanalizuojame vertinimus. Būna, kad pažymiai – tik devynetai, aštuonetai. Kitų pažymių nėra. Natūraliai žmogus kartais pasiduoda subjektyviam vertinimui“, – sako rektorius.
P. Baršauskas teigia, kad kai kuriose šalyse iš viso atsisakoma vertinimo pažymiais. Tačiau idealios sistemos nėra, o subjektyvumo, vertinant vaiko pasiekimus, niekur neišvengiama.
Studentai laukia pakeitimu. Bet ar tokių?
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas sako, kad pažymių vidurkis neturėtų būti svarbiausias kriterijus vertinant moksleivį. „Aišku, kad ne vien egzaminai turi nulemti stojimą. Lietuva yra viena iš paskutinių valstybių, kur tik brandos egzaminai tai lemia. Faktas, kad reikia taisyti sistemą. Tačiau šiai dienai Lietuvos švietimo sistema dar nėra iki galo pasirengusi vertinti daugiausia dėmesio skiriant pažymių vidurkiui. Skirtumai tarp mokyklų yra labai dideli. Vaiko vertinimas labai priklauso nuo mokyklos ir nuo mokytojo. Tai sudarytų nelygias sąlygas“, – sako P. Baltokas.
Anot studentų atstovo, vertinti reikėtų kompleksiškai, neskiriant vienam rodikliui daugiausia dėmesio.
Atsiras erdvė kyšininkavimui?
Ne paslaptis, kad kai kur, ypač regionuose, dar pasitaiko tėvelių, skatinančių mokytojus dovanomis ir vokeliais. Taip siekiama, kad mokytojas skirtų daugiau dėmesio vaikui, rašytų geresnius pažymius. Ar pažymių vidurkiui tapus lemiamu faktoriumi, sprendžiant vaiko ateitį, vokelių tradicija nesuvešės?
P. Baltokas pripažįsta, kad pirmas klausimas, kuris šauna į galvą, ar tėvai nesuskubs nešti kyšių mokytojams. „Kai mes tokio klausimo nebeturėsime, tada sistema bus pasirengusi vertinti pagal pažymių vidurkį. Kol kas tie kultūriniai dalykai pas mus stipriai įsigyvenę, juos reikia peraugti“, – mano studentų atstovas.
Sveikina idėją vertinti užklasinę veiklą
P. Baltoko teigimu, užmojis vertinti ir mokinio popamokinę veiklą, yra bene geriausia valdančiųjų idėja. „Būtent papildoma mokinio veikla žymiai daugiau kartais pasako, nei kažkoks iš pažymių išvestas vidurkis. Tačiau kitas klausimas, ar kiekvienam mokiniui suteikiama galimybė lankyti būrelius ir dalyvauti popamokinėje veikloje. Jei taip yra, vertinti tuos pasiekimus tiesiog būtina“, –sako studentų atstovas.
Jam pritaria ir Vakarų Lietuvos tėvų forumo laikinoji vadovė Aušra Zarambienė. Jos teigimu, tokio vertinimo seniai reikėjo. „Dabartinė mūsų mokykla nebeskatina vaikų būtų pilietiškais, aktviais. Dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai vaikai labai gerai mokosi, bet jie niekur nedalyvauja. Manau, jei aktyvumas būtų vertinamas, vaikai būtų labiau suinteresuoti būti aktyvūs“, – sako A. Zarambienė.
Tėvai patenkinti būsimais pakeitimais Tėvų organizacijos vadovė sako, kad mokinių tėveliai pritaria planams moksleivių vertinimą sukoncentruoti į pažymių vidurkį. „Mūsų organizacija tam pritaria ir labai džiaugiasi tuo sprendimu. Tai būtų vaiko realių žinių įvertinimas. Egzamino metu vaikai labai stresuoja, yra išsigandę, išsekę, pervargę. Egzamino rezultatai dažnai neatitinka vaikų realaus žinių lygio. Tuo metu vidurkis parodo tikruosius vaiko sugebėjimus. Mokyklose programa yra vienoda visoje švietimo sistemoje, yra standartizuoti testai, taigi nematau grėsmės, kad pažymys būtų neadekvatus“, – sako tėvų atstovė.
