paulius baltokas

210 milijonų kainuosianti ir ant ministerijos stalo dvejus metus dulkėjusi tūkstantmečio mokyklų programa keliasi į šalies mokyklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė žada, kad tokia programa mažins atskirtį tarp mokyklų. Kritikai atkerta – kaip toks projektas gali mažinti atskirtį, kai jame dalyvaus viso labo tik ketvirtadalis šalies mokyklų. O mokytojams iš šimtų milijonų nebus skirtas nė centas.

Į „Tūkstantmečio mokyklų“ programą atrinktas ugdymo įstaigas netrukus pradės plaukti pirmosios lėšos. Visgi, tiek prezidentui, tiek parlamentarams kyla abejonių, ar ši programa užtikrins lygybę ir įtrauks socialinę atskirtį patiriančius vaikus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovė Judita Šarpienė, prezidento patarėjas Paulius Baltokas ir Seimo narė Vilija Targamadzė.

Į Tūkstantmečio mokyklų programą atrinktas ugdymo įstaigas netrukus pradės plaukti pirmosios lėšos. Visgi Konstitucinis Teismas nusprendė, kad mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, o Prezidentūra siūlo kol kas programą stabdyti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje diskutuoja programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovė Judita Šarpienė, prezidento patarėjas Paulius Baltokas ir Seimo narė Vilija Targamadzė.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nacionalinio susitarimo dėl švietimo įgyvendinimas turi būti sustiprintas tvaresniu finansavimu. Pasak prezidento, šiuo klausimu neužtenka kliautis tik europinėmis lėšomis. G. Nausėda trečiadienį susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptarti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros finansavimą.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.

Darbą baigusi su premjero Sauliaus Skvernelio darbo grupė Lietuvai pristatė aukštojo mokslo pertvarką, pavadinę ją ambicinga. Iš tiesų, ją galima vadinti mažų mažiausiai kardinalia. Dėmesio centre vėl atsidūręs aukštasis mokslas, regis, čia užtruks ilgai. Dar kovo pabaigoje Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) pritarė nutarimo projektui, kuriuo Seimas paremtų Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą.

Jau po kelerių metų brandos egzaminai nebebus pagrindinis moksleivių galvos skausmas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja keisti tvarką, kad pagrindinę reikšmę stojant į aukštąsias mokyklas, turėtų nebe egzaminų rezultatai, o mokyklos pažymių vidurkis. Be to, bus atsižvelgiama į mokinio popamokinę veiklą. Švietimo sistemos dalyviai tokias naujoves vertina nevienareikšmiškai.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai atskleidžia ne tik švietimo sistemos ar Darbo kodekso problemas, bet ir studentų finansinius sunkumus.

Abiturientai rinkdamiesi aukštąjį išsilavinimą dažniausiai svarsto ar perspektyvios ir įdomios bus jų studijos, tačiau retai pagalvoja apie problemas, su kuriomis gali susidurti. Įprasta, kad studijų mugių metu universitetai atskleidžia savo gerąsias puses, tačiau visiškai pamiršta pristatyti galimas problemas bei kliūtis, su kuriomis susiduria studentai. Realiais ir gyvenimiškomis situacijomis paremtais patarimais dalinasi Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas.

Artėjant rugsėjo 1 d. ne tik pirmokai su nekantrumu laukia, kada atsisės į mokyklinį suolą, tačiau ir pirmakursiai studentai su nekantrumu laukia, kada išbandys dideles universitetų auditorijas. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas primena, kad pirmąją savaitę reikia sužinoti, ko kiekvienoje aukštojoje mokykloje reikia, kokios yra taisykles. Visą šią informaciją galima rasti jų tinklalapiuose. „Reikia išsiaiškinti ar paskaitos privalomos, ar jos nėra privalomos.

Dažnai kalbama apie studijas užsienyje privalumus ir tai, kad ten mokslas yra aukštesnės kokybės. Tačiau kokie yra Lietuvos studijų privalumai ir kodėl reikėtų rinktis studijuoti Lietuvoje? Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Jankauskas pasakoja, kad Lietuvoje esančios aukštosios mokyklos nėra nei blogesnės, nei geresnės, o viskas priklauso nuo pačios įstaigos studijų kokybės.

Jau praėjusią savaitę prasidėjo bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Bendrojo priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 18 d. 15 val. Pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu, stojantysis į prašymą gali įtraukti iki 9 pageidavimų, kuriuos galima papildyti ar išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį.

Birželio 22 d. Lietuvos darbo biržoje įvykusiame susitikime su Lietuvos studentų sąjungos prezidentu Pauliumi Baltoku aptartos studentų ir absolventų galimybės darbo rinkoje pristatant save darbdaviams baigus studijas ir įsidarbinant laikino pobūdžio darbuose dar studijuojant. Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis pirmiausia pabrėžė jau esamo Talentų banko viešinimo būtinybę ir sklaidą tarp studentų.

Šiandien Seimo rytiniame posėdyje prisiekė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Moksleivių ir studentų sąjungų prezidentai teigiamai vertina naująją švietimo ministrę ir tikina, kad su ja jau teko bendrauti ir dirbti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. „Iš tiesų teko nemažai bendrauti švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiuose Seime, kuriuose ji pirmininkaudavo.

 Iki 2018 metų studentų stipendijas planuojama padidinti iki 50 proc., numatoma Vyriausybės ir studentų susitarime. Ketinimų protokolą „Dėl valstybės paramos studentams skatinti didinimo“ pirmadienį pasirašė premjeras Algirdas Butkevičius ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Kaip pirmadienį žurnalistams sakė A.Butkevičius, pažadai studentams bus pradėti įgyvendinti jau 2015 metais.