Moksleivių ir studentų sąjungų prezidentai teigiamai vertina naująją švietimo ministrę ir tikina, kad su ja jau teko bendrauti ir dirbti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
„Iš tiesų teko nemažai bendrauti švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiuose Seime, kuriuose ji pirmininkaudavo. Tai moteris turinti tikrai nemažai kompetencijos ir tikrai matosi, kad dega idėja, dega tuo ką iš tiesų dirba. Tačiau be visa to, kartais pritrūksta bendradarbiavimo su aplinkiniais ir aplinkinių nuomonės išklausymo. Nors tiesa, visi pasiūlymai, kurie buvo iš moksleivių sąjungos pusės, jeigu jie logiški, į juos dažniausiai būdavo atsižvelgiama,“ – pasakoja Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas taip pat tikina, kad teko bendrauti su naujai išrinkta ministre, tačiau jos kompetencijų įvertinti nesiryžo.
„Ar tinkamas, ar netinkamas kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus, tai čia pasirinko vyriausybė ir prezidentė kartu. O ar gerai atstovaus priklausys nuo labai paprasto dalyko ar išgirs mūsų nuomonę, ar imsis spręsti tam tikras studentų ir moksleivių problemas, kurių iš tiesų tikrai nemažai yra, ir visų jų nebus galimas išspręsti per šiuos metus. Bet mes labai norime ir tikimės, kad ministrė artimiausiu metu aiškiai įvardintų būtent tuos darbus, kurie bus prioritetiniai. Ir jeigu mes matysime, kad tarp jų yra tikrai gerų dalykų studentams, mielai palaikysime ir dirbsime kartu,“ – tikino P. Blatokas.
A. Pitrėnienė antrą kadenciją dirba Seime, iki šiol vadovavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Ne vienerius metus yra dirbusi mokyklose, Skuodo rajono savivaldybės Švietimo skyriuje. A.Pitrėnienė yra baigusi Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas), Klaipėdos universitete įgijo edukologijos magistrės laipsnį. Darbo partijos narė nuo 2003 metų.
Moksleivių sąjungos prezidentė tikisi sulaukti tokio pat glaudaus bendradarbiavimo, kaip ir su buvusiais švietimo ir mokslo ministrais.
„Kadangi man pačiai teko matyti pastaruosius du ministrus ir dirbti su jais. Tai iš tiesų matosi labai dideli skirtumai tarp jų. Gintaras Steponavičius daug klausdavo aplinkinių nuomonės, labai dažnai kviesdavo moksleivių atstovus į visas darbo grupes ir nei vienas sprendimas nevykdavo be mūsų pritarimo ar nuomonės. Su Dainiumi Pavalkiu turėjom tikrai gerą santykį, tiesa kartais jis šiokių tokių akibrokštų pažerdavo ir mums, o ypač prieš išėjimą, kur buvo ilgai kalbėta ir tartasi, o ėmė ir padarė kitaip. Su Audrone Pitrėnienė tikimės, kad bus išlaikomas toks pat geras kontaktas, kad ministerija išliks atvira jaunimo atstovams, kad kvies tiek moksleivių, tiek studentų atstovus, bendraus su mumis, klaus mūsų nuomonės. Ir jeigu visa tai vyks, tikimės, kad jai sėkmingai pavyks įgyvendinti planus ir puikiai atliks savo pareigas,“ – teigė Akvilė Burneikaitė.
Šešioliktojoje Vyriausybėje naująja švietimo ir mokslo ministre ji buvo paskirta po to, kai iš šių pareigų pasitraukė Dainius Pavalkis.
