Pirmiausias klaidingas žingsnis, Pauliaus Baltoko nuomone, yra paviršutiniškas požiūris į studijų programos pasirinkimą. Pašnekovas pastebi, kad studijomis nusivylę būna tie, kurie rinkosi studijų programą tik pagal jos pavadinimą ir aprašymą arba tie, kurie sprendimą priėmė pasikliaudami vien kitų nuomone – nesvarbu ar patarė tėvai, ar draugai.
Kaip pasirinkti teisingai?
„Tiems, kurie žino, ko nori, patarčiau išsiaiškinti ar ta studijų programa tikrai išpildys lūkesčius ir suteiks reikalingas žinias. Svarbu suprasti, kad norint tapti advokatu neužteks profesinio kolegijos bakalauro – tokiam darbui būtinai reikalingas aukštasis universitetinis išsilavinimas.
Mano nuomone, reiktų vykti ne tik į „Litexpo“ parodos rūmuose vykstančias studijų muges, bet ir skirti laiko suprasti ir savomis akimis pamatyti, kokia atmosfera vyrauja pačiame universitete. Taip pat, aš skatinčiau dažniau abiturientus apsilankyti universitetuose ir netgi konkrečiose paskaitose, tuomet jie galės realiai įvertinti ar dėstytojų darbas tenkina jų lūkesčius, ar įdomų ir jiems artimą dalyką ketinama studijuoti. Deja, dažniausiai studentai pirmą kartą peržengia universiteto slenkstį tik atvykdami pasirašyti studijų sutarties.
Būsimi studentai turėtų pasikliauti ne vienu informacijos apie aukštąją mokyklą, studijų programą šaltiniu, o ieškoti šių kuo daugiau. Kaip ir minėjau, tiksliausią informaciją galima gauti nuvykus į būsimą aukštąją mokyklą ir sudalyvavus keliose paskaitose. Taip pat, siūlyčiau susipažinti su Studijų kokybės vertinimo centro išvadomis, įvairiuose reitinguose skelbiama studentų nuomone. Galų gale būsimiems studentams rekomenduoju rasti tą studijų programą jau studijuojančių ar baigusių jaunuolių ir paklausti kaip jie vertina įgytą išsilavinimą“, – sako P. Baltokas.
Ką daryti, jei netenkina studijų kokybė?
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas pataria, kad nusivylus studijomis ar supratus, jog Jūsų vieta tikrai ne šitoje studijų programoje išeitis yra. Svarbu žinoti – visada yra galimybė su savo studijų krepšeliu pereiti kitur. Galima keisti net universitetą, svarbu, kad studijų programa būtų toje pačioje mokslų srityje. Dažniausiai universitetai nenoriai paleidžia studentus, tačiau studentas tokią teisę turi, o iškilus sunkumams galima kreiptis į studentų atstovybę, Lietuvos studentų sąjungą ar net Švietimo ir mokslo ministeriją.
„Šia teise reikėtų naudotis drąsiai – tereikia suprasti, kad atsiras papildomas darbo krūvis. Galbūt, reikės pasiimti kelis papildomus studijų dalykus. Visgi, greičiausiai, tokia kaina yra pakankamai maža, galvojant apie galutinį rezultatą,“ – sako Paulius Baltokas. Taip pat, Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta, kad įstojusiems į valstybės finansuojamą vietą ir per pirmą pusmetį nusprendus nutraukti studijas, pinigų valstybei už jas grąžinti nereikės.
Susidūrus su problema – nedelskite
Į Lietuvos studentų sąjungą studentai kreipiasi įvairiais klausimais – pradedant nuolaidomis taikomomis su Lietuvos studento pažymėjimu, apgyvendinimu bendrabučiuose, stipendijomis ir baigiant žinių vertinimu, baigiamųjų egzaminų laikymo tvarka. „Norėtųsi tik paskatinti studentus atsisakyti praktikos, kai dėl vienos ar kitos problemos šie kreipiasi baigę modulį ar net studijas. Problemos sprendimas turi būti savalaikis, tad siūlau įstojus į aukštąją mokyklą susipažinti su savo teisėmis ir prireikus jas ginti. Visgi, tam, kad teisės būtų ginamos, studentas turi laikytis ir savo pareigų.
Žinoma, studentiški metai yra patys smagiausi ir nesinori būsimiems studentams moralizuoti apie mokymosi svarbą, akademinį sąžiningumą ir kaip tai lems tolimesnį jo kelią, tačiau visame kame reikia rasti balansą. Užklasinę veiklą reikia derinti su studijoms skiriamu laiku, ir tiek vienur, tiek kitur siekti aukščiausių rezultatų. Šie metai – atradimų laikas, kada reikia nebijoti rizikuoti, keliauti, susipažinti su naujais žmonėmis. Aukštoji mokykla nėra vien paskaitos, vadovėliai, kursiniai darbai, aukštoji mokykla tai bendruomenė, į kurią linkiu sėkmingai įsilieti ir rasti joje save“, – būsimiems studentams linkėjo P. Baltokas.
