„Revoliucijos gal nedaro, bet poveikį jis daro didelį. Mažėjant studentų apskritai, minimalaus studentų skaičiaus padidinimas nors keletu reiškia daug. Šiais metais jisai tikrai reikš daugiau kaip 100 programų netektį. Tai būtų prognozė, bet ji yra reali“, – BNS sakė P.Žiliukas.
Nenori mažų grupių
Anot jo, šiemet bendrajame priėmime universitetai ir kolegijos planuoja pasiūlyti apie 800 programų.
Šiemet pirmą kartą privalomą pirmakursių skaičių nustatė Švietimo ir mokslo ministerija, anksčiau dėl to tardavosi pačios aukštosios mokyklos. Pagal ministerijos nustatytą tvarką, nuo rugsėjo 1-osios valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms studijoms, kurios surinks nurodytą minimalų studentų skaičių: ne mažiau kaip 15 pirmakursių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų programose, ne mažiau kaip 10 – biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijose ir ne mažiau kaip 4 – menų studijose.
„Nerentabilumo sąvoka naudojama jau seniai, tik ne ministras nustatydavo savo įsakymu skaičius, o susitardavo pačios aukštosios mokyklos, daugiausia remdamosi ekonominiais motyvais. Tai, pavyzdžiui, dėl menų niekas nesikeičia, jau daug metų tas mažiausias skaičius yra 4. Technologiniuose, fiziniuose, medicinos moksluose daug metų būdavo minimalus skaičius 8, o socialiniuose humanitariniuose – 12“, – sakė P.Žiliukas.
Anot jo, aukštosioms mokykloms neracionalu yra rinkti labai mažas studentų grupes.
„Net ir nesant ministro įsakymo mokyklos turėjo paisyti tokių dalykų, nes čia nevykusiai atrodytų ir būtų ekonomiškai nepateisinama - kaip samdysi dėstytoją vienam ar dviem studentams. Tiesiog dabar skaičiai daromi rimtesni, bet daugelis Vakarų šalių sakytų, kad dar tai yra kuklūs skaičiai“, - aiškino LAMA BPO prezidentas.
Kirs per studijų programas
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis mano, kad griežtesnis reikalavimas minimaliam pirmakursių skaičiui bei keliama stojamojo balo kartelė kai kuriems universitetams gali reikšti studentų mažėjimą trečdaliu.
„Yra tokių truputį nišinių programų: kalbos, kur niekada didelių (grupių) nesurenka. Palies visas sritis, bet daugiausia – humanitarinius ir socialinius mokslus. Ten galbūt ir daugiau tų programų yra prikurta, įvairios specializacijos ir naujos programos, kurios dar neįsibėgėjusios yra, nors jos gal ir perspektyvios, bet dar nėra pakankamai žinomos“, - BNS sakė J.Augutis.
„Ir filosofija ta pati – nėra gausios programos, kad daug susirinktų. Yra pavojus, kad su laiku turėsime filosofijos programą viename universitete ir nebebus įvairovės“, - dėstė jis.
J.Augutis pasakojo, kad universitetai kuria naujas programas atsižvelgdami į tai, kad atsiranda naujos profesijos, specializacijos. Jo teigimu, ankstesniais metais praktikuota, kad įstojusieji į smulkias programas keletą metų studijuodavo su kitų programų studentais, o tik vėliau specializuodavosi.
„Bet buldozeriu einanti bendro priėmimo sistema ir ministerijos nurodymas – ji net neleidžia studentams patekti į universitetą, jeigu jų nesusirenka, sakykim, penkiolika“, - apgailestavo rektorius.
Pasak ministerijos, nustatytas minimalus studentų skaičius studijų programose padės sutelkti didesnius studentų srautus ir koncentruotis į studijų kokybę, skatins aukštąsias mokyklas atsisakyti studijų programų smulkinimo.
„Aukštosios mokyklos turės stambinti studijų programas, tai leis konsoliduoti išteklius – užuot skaitę po kelias panašias paskaitas grupėms, kuriose yra po keletą studentų, dėstytojai galės daugiau laiko skirti pasiruošimui ir moksliniam darbui“, – teigia ministerija.
Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700.