studijos

Penktadienis yra paskutinė diena atnaujinti stojimo į aukštąsias mokyklas prašymus šiuo metu vykstančiame pagrindinio priėmimo antrajame etape. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti primena, kad norintieji dalyvauti šiame etape savo ketinimą turi pažymėti Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje. Antrajame etape galioja tas pats įregistruotas prašymas, todėl jame gali dalyvauti tik tie, kurie savo prašymus registravo pirmajame etape.

Nežinia, ar į aukštąsias mokyklas pretenduojantys abiturientai išties pabūgo šiemet padidintos stojimo kartelės, bet universitetai stojančiuosius vilioja naudodami būtent šį naratyvą. Štai vienas Vilniaus universiteto (VU) fakultetas stojančiuosius ramina – nebijokite „per aukštos“ kartelės, vis tiek galite tapti mūsų studentais.

Santykinai daugiausiai valstybės finansuojamų studentų šiemet neteks Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), kuris vykdant aukštojo mokslo reformą jungiamas prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).  ASU kviečiamų studijuoti valstybės lėšomis lyginant su pernai sumažėjo nuo 183 iki 86 (53 proc.). Bendrai kvietimų (į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas) čia sumažėjo 34 procentais.

Trečiadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pristatė pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet stojančiųjų skaičius kiek mažėjo, kartelė stojantiesiems augo, o net 60 studijų programų susidomėjimo nesulaukė. Abiturientai kvietimų studijuoti sulauks ketvirtadienį, kol kas vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas. Pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.

Pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo, kad 27 tūkstančiai norinčiųjų studijuoti labiausiai varžosi dėl medicinos, odontologijos, informacinių technologijų, teisės ir kitų specialybių. Labiausiai būsimieji studentai veržiasi į Vilnių ir Kauną. Tuo tarpu darbo biržos atstovai vaikytis populiarumo nepataria, esą kai toks kiekis tą patį studijuojančių būsimų darbo rinkos dalyvių, gali likti be darbo. „Medicina LSMU ir VU, po to odontologija LSMU.

„Kaip obeliai subrandinti vaisius laiko reikia, taip pedagogui užaugti profesine prasme irgi reikia laiko ir gana ne ilgai užtrunkantis procesas nuo 3 iki 5 metų“, – teigia Klaipėdos lopšelio-darželio „Čiauskutė“ direktorė Jolita Skirpstaitienė. Jos teigimu, jauni žmonės, kurie priima sprendimą eiti pedagogo keliu, renkantis ikimokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogiką renkasi motyvuotai. Vedini meilės „Potencialą jauni žmonės turi, – net neabejoja J. Skirpstaitienė.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

​Mokyklas ir nuolatines studijas baigiantiems jaunuoliams kiekvieną vasarą tampa ypač aktuali jų draustumo privalomuoju sveikatos draudimu tema. Vilniaus teritorinė ligonių kasa primena, kad valstybės lėšomis jie yra apdrausti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos (imtinai). Valstybės lėšomis yra draudžiami visi Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai bei studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas.

Aukštojo mokslo siekiantiems kilstelėta konkursinio balo kartelė davė rezultatų – naujausi duomenys rodo, kad sparčiai auga labiau motyvuotų studentų, tačiau susidomėjimas valstybės nefinansuojamomis studijomis menksta. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) antradienį pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Apžvalgoje išskiriami pagrindiniai iššūkiai ir tendencijos Lietuvos studijose, moksle ir inovacijose.

Šiandien, birželio 18 d., prasideda pagrindinė stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo sesija, kuri truks iki liepos 10 dienos. Pretenduojantys stoti į menų ar ugdymo mokslų programas, raginami savo prašymus registruoti kuo greičiau, mat įtraukti šias studijų programas galima ne vėliau, kaip 24 val. iki prasidedant stojamajam egzaminui, testui arba motyvacijos vertinimui.

Šiemet priėmimas į profesinio mokymo įstaigas planuojamas, atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes ir į šalies regionų prioritetines plėtros sritis. Tokiu būdu siekiama subalansuoti ateityje prognozuojamą specialistų paklausą rinkoje ir šiemet planuojamą pasiūlą, skelbia Švietimo ir mokslo ministerija.

„Valstiečių“ lyderio pažado įvesti visuotinį nemokamą aukštąjį mokslą neketinama įgyvendinti. Nemokamos bakalauro studijos bus pasiūlytos besirenkantiesiems darbo rinkai reikalingas profesijas, kitiems bus palikta galimybė studijuoti savo lėšomis, sako Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. „Jeigu galvotume sveiku protu ir iš visuomenės intereso išeinant: dabar mes turime daugiau nei 20 proc. žmonių, kurie studijuoja medicinos ir biomedicinos studijose.

Studijų kokybės vertinimo centrui (SKVC) atnaujinus studijų programų akreditavimo sąrašą, „reabilituotos“ žurnalistikos bakalauro studijos Vilniaus universitete (VU), šokio magistro studijos Klaipėdos universitete(KU) bei teologijos bakalauro studijos privačiame Lietuvos krikščioniškajame koledže (LCC – Lithuania Christian College). Atnaujintame sąraše nurodoma, kad po teigiamo išorinio naujos studijų programos įvertinimo studentai galės būti priimami į Vilniaus Gedimino technikos universiteto k...

Penktadienį Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos universiteto (KU) rektorius Eimutis Juzeliūnas pasirašė sutartį dėl bendradarbiavimo su Rytų partnerystės šalių universitetais, steigiant jungtines universitetines studijų programas, pranešė Klaipėdos universitetas. Sutartimi numatyta bendradarbiauti su Ukrainos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos ir Moldovos universitetais.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia universitetuose didinanti valstybės finansuojamų vietų skaičių matematikos, fizinių ir gyvybės mokslų srityse. Anot ŠMM, šiemet skirstant valstybės finansavimą studijoms siekta atliepti darbo rinkos poreikius, atsižvelgus į investuotojų, darbdavių, valstybės institucijų pageidavimus. Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc.

„Šiuolaikiniai studentai praranda susidomėjimą po pirmųjų 20 minučių dėstymo, jie nenori tiesiog sėdėti ir klausytis paskaitų, jie nori imtis realių veiksmų“, – sako Monterėjaus technologijos universiteto (Tecnológico de Monterrey, Meksika) akademinių reikalų direktorius dr. Martinas Velazguezas.

Vyriausybė pritarė, kad nuo rugsėjo studijos būtų finansuojamos didesniam skaičiui priimtų pirmakursių nei pernai. „Kaip ir buvome įsipareigoję, šiais metais pradedame įgyvendinti Vyriausybės nuostatą dėl nemokamo bakalauro studijų. Tad valstybės lėšomis galės studijuoti daugiau pirmakursių negu anksčiau – t.y. visi, kurie peržengs stojamojo balo kartelę ir pretenduos į valstybei reikalingas studijų programas“, – pranešime spaudai teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Bandant sumažinti jaunų talentingų lietuvių emigraciją nusitaikyta į studijuojančius užsienyje. Štai valstybė duotų pinigų mokslams, tačiau ne už dyką. Ją gavę turėtų įsipareigoti grįžti ir dirbti Lietuvoje. Rytoj Seime svarstoma įstatymo pataisa, kuria siekiama leisti finansinę paramą teikti studijuojantiems lietuviams užsienyje, ypatingai gerai vertinamuose universitetuose. Tam iš pradžių buvo numatoma skirti ne mažiau kaip 100 tūkst.

Paaiškėjus, kokios studijų programos kitąmet nebesulauks stojančiųjų, išsigando ne tik studentai, kritikos pažėrė ir Seimo nariai. Jų teigimu, Švietimo ir mokslo ministerija imasi langų užkalimo politikos. Tačiau akademinė bendruomenė iniciatyvą palaiko ir tikina, kad ji užtikrins ne tik kokybiškesnį aukštąjį mokslą, bet ir mažins emigraciją.

Šiemet stojantieji į aukštąsias mokyklas negalės rinktis dalies registruotų studijų programų – Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) uždraudė priėmimą į kelis šimtus programų. Daugiausiai tokių programų, į kurias negalės būti priimami nauji studentai, yra Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose, paskelbta per spaudos konferenciją ketvirtadienį. Iš neuniversitetinių aukštųjų mokyklų daugiausiai programų neliks Marijampolės kolegijoje.

Vyriausybė siūlo plėsti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – jei būtų pritarta pataisoms, šalyje devynis mėnesius galėtų gyventi studijas ar mokslinius tyrimus čia vykdę užsieniečiai. Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas pataisas, studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigę užsieniečiai galėtų šalyje likti tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį numato svarstyti, ar plėsti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – jei būtų pritarta pataisoms, šalyje devynis mėnesius galėtų gyventi studijas ar mokslinius tyrimus čia vykdę užsieniečiai. Pagal Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas pataisas, studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigę užsieniečiai galėtų šalyje likti tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.

Vidaus reikalų ministerija siūlo plėsti galimybes gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – jei būtų pritarta pataisoms, šalyje devynis mėnesius galėtų gyventi studijas ar mokslinius tyrimus čia vykdę užsieniečiai. Pagal pataisas, kurias trečiadienį numato svarstyti Vyriausybė, studijas, mokslinius tyrimus ar eksperimentinės plėtros darbus Lietuvoje baigę užsieniečiai galėtų šalyje likti tam, kad ieškotųsi darbo arba pradėtų veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.

  Trečiadienį Kaune vykstančiame iškilmingame Vyriausybės posėdyje nuspręsta steigti signatarų stipendijas dvidešimčiai į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojusių abiturientų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorius Kęstutis Šidlauskas sako, kad numatoma tęsti tik nedidelę dalį Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) programų. „Skaičius bus labai nedidelis – ne dėl to, kad mes išbraukėme ar atmetėme daugybę programų, paprasčiausiai mes jas tiesiog kuriame stambesnes.

Europos Sąjunga (ES) kol kas toliau rems neigiamo ekspertų vertinimo sulaukusį Vilniuje veikiantį Europos humanitarinį universitetą (EHU), kur daugiausia studijuoja baltarusiai. „Europos Sąjunga yra pasirašiusi susitarimą su Švedijos tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo agentūra (SIDA), jis galioja iki 2019 metų spalio ir pagal jį teikiama parama Europos humanitariniam universitetui.

Kiekvienas studentas dar mokydamasis aukštojoje mokykloje turi šansą praktikos metu išbandyti save pirmoje profesinėje stotelėje. Tyrimai rodo, kad praktiką atlikę studentai turi tris kartus didesnę tikimybę gauti darbo pasiūlymų. Tačiau nemaža dalis studentų, rinkdamiesi organizaciją praktikai, ne visada skiria tam pakankamai dėmesio ir nusivilia, kai pasirinkta praktikos vieta neišpildo jų lūkesčių.

Nuolatinis mokymasis bei tobulėjimas yra neatsiejami nuo daugelio žmonių gyvenimų. Baigę mokyklą studijuojame, įgyjame aukštąjį išsilavinimą, kuris tampa svarbus ieškant gerai apmokamo darbo, siekiant kilti karjeros laiptais ir būnant patenkintiems gautų žinių pritaikymu kasdieniame gyvenime. Už daugumą studijų programų reikia mokėti, nes jos nėra finansuojamos valstybės, o mokantis 3 – 4 metus tenka plačiai atverti piniginę.

Neigiamai įvertinto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studijas Švietimo ir mokslo ministerija siūlo stabdyti nuo liepos, o šios aukštosios mokyklos studentai mokslus po reorganizacijos tęstų Vytauto Didžiojo universitete (VDU). „Siūlytumėme leidimą vykdyti studijas stabdyti liepą.

Kiekvienoje pasaulio šalyse skiriasi ne tik studentai, bet ir vietos, kuriose jie gyvena – bendrabučiai. Daugelis lietuvių skundžiasi itin prastomis bendrabučių sąlygomis mūsų šalyje. Socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai nuotraukų iš Lietuvos studentų gyvenimo. Reikia pripažinti, kad nuotraukose matoma kasdienybė – daugiau nei nuvilianti. Kyla klausimas: ar ir kitose šalyse į studentą žiūrima taip aplaidžiai? Ar tikrai studentai gali išgyventi bet kuriomis sąlygomis.

Tyrimai rodo, kad beveik 12 tūkstančių lietuvių studijuoja užsienyje, o studijas pabaigę, dauguma nusprendžia į Lietuvą nebegrįžti. Kovodamas su protų nutekėjimu, premjeras Saulius Skvernelis žada apmokėti užsienyje studijuojančių lietuvių mokslus su sąlyga, kad šie vėliau sugrįš į Lietuvą atidirbti. Tiesa, tokias stipendijas gaus vos keli ir tik patys gabiausi prestižiniuose pasaulio universitetuose studijuojantys lietuviai. Patys studentai abejoja, ar kas nors sutiks šitaip įsipareigoti.

Ar aušta laikai, kai žodžiai „aukštasis mokslas“ nebereikš nieko? Jei aukštasis mokslas prieinamas visiems, tai gal jis visai nebėra aukštasis. Aukštųjų mokyklų reitingai atskleidžia gąsdinančią problemą – žemiausius balus turintys studentai privačiose kolegijose laukiami išskėstomis rankomis.

Paroda STUDIJOS kasmet lankytojus traukia savo kūrybiška ir dinamiška aplinka bei svarbios informacijos gausa. Čia sutelktas mokymosi ir žinių potencialas skatina jaunus žmones domėtis studijų galimybėmis Lietuvoje bei užsienyje, didina motyvaciją siekti išsilavinimo. Taip pat moko, kaip palyginti siūlomų ateities galimybių naudą, priimti savarankiškus sprendimus, siekiant realizuoti save kaip asmenybę.

Pabaigę mokyklą visi jaunuoliai pradeda naujus gyvenimus. Daugelį kankina klausimai: kur stoti? Likti Lietuvoje ar keliauti į užsienį? Vieni pabando studijuoti Lietuvoje, o po kiek laiko viską meta ir išdūmia iš tėvynės, ieškodami kitokių patirčių. Kiti atvirkščiai – negali pakelti tėvynės ir šeimos ilgesio, tad, kiek pastudijavę kitoje šalyje, sugrįžta. Treti blaškosi tarp Lietuvos ir užsienio dėl dar kitokių priežasčių.

Žvaigždėmis nėra gimstama, tačiau galima jomis tapti. Šie visame pasaulyje žinomi pramogų pasaulio atstovai visuomet turėjo atsarginį planą. Jei su vaidmenimis ar kontraktais nepasisektų, jie galėjo imtis to, ko išmoko universitete.

Dažnas paskutiniųjų klasių moksleivis jau yra pasirinkęs savo svajonių specialybę, tad jam telieka nuspręsti, kur studijuoti, dar tiksliau, kurį universitetą pasirinkti. Aišku, galima rinktis pagal universiteto reitingą, bet, pripažinkime, mums svarbūs ir kiti dalykai: išlaidos, kultūrinis ir naktinis gyvenimas, užklasinių veiklų gausa, pomėgių klubai ir ne tik.

Jei nežinai, koks darbas laukia tavęs Lietuvoje pabaigus studijas užsienyje, turime gerų žinių: šį rudenį „Global Lithuanian Leaders“ organizacijos inicijuota „Talentai Lietuvai“ programa į Lietuvą sugrįžti pradėti karjerą kviečia jau penktąjį kartą. „Talentai Lietuvai“ – tai unikali karjeros pradžios Lietuvoje programa, skirta užsienio universitetų absolventams ir jauniesiems lietuvių profesionalams, kurie dairosi galimybių grįžti.

Vyriausybė antradienį oficialiai apsisprendė dėl valstybei priklausančių patalpų perdavimo Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui (EHU), kur daugiausia studijuoja baltarusiai. Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, 2,7 tūkst. kvadratinių metrų patalpos Savičiaus gatvėje universitetui perduodamos dvejiems metams. Tai dalis buvusio Augustijonų vienuolyno pastatų.

Švietimo ir mokslo ministerija neketina paisyti parlamentarų siūlymo priėmimą į profesines mokyklas pratęsti visiems ir taip užpildyti apie 1,5 tūkst. laisvų vietų. Išlyga bus daroma tik pakviestiems mokytis, bet sutarties nepasirašiusiems būsimiems vienuoliktokams. Tačiau profesinės mokyklos kelia paprastą klausimą – kur tie mokiniai buvo anksčiau? Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimu, pakviestų mokytis į vienuoliktą klasę, bet sutarties nepasirašiusių moksleivių yra apie šimtą.

Studijos užsienyje gali nekainuoti nė cento, bet gali pareikalauti ir keliasdešimties tūkstančių eurų išlaidų iki to momento, kol pagaliau laikysite rankose išsvajoto universiteto diplomą. Ekspertai pateikia naujausią informaciją apie studijų užsienyje ir pragyvenimo kainas. Lietuvių susidomėjimas studijomis užsienyje toliau auga, ypač – Jungtinėje Karalystėje, kur studijuoti, pasak specialistų, gali kiekvienas – ir pirmūnai, ir tie, kuriems labiau sekasi praktinės disciplinos.

Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas. Veikiausiai daugelis puikiai žino apie „Facebook“ sukurtą paskyrą „Prastas kambariokas“. Čia studentai talpina nuotraukas iš bendrabučių. Šiose galerijose taip pat pamatykite aistringas ir.

Toli gražu ne visi abiturientai paskutines dienas mokykloje leidžia prie knygų ir mokydamiesi. Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kartu su Šiaulių apskrities policijos pareigūnais operatyviai atlikus tyrimą išaiškinti keturi jauni panevėžiečiai Šiauliuose platinę padirbtus pinigus. Keturi vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai netikrų pinigų įsigijo internetu.

Penktadienį baigėsi priėmimo į profesines mokyklas prašymų registravimas. Nuo birželio pradžios prašymus iš viso pateikė apie 19,7 tūkst. pretendentų, iš jų apie 17 tūkst. atitinka formalius reikalavimus, penktadienio vakarą BNS nurodė priėmimą į profesines mokyklas rengianti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pernai į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių.

Trečiadienis yra paskutinė diena teikti prašymus papildomam priėmimui per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Po bendrojo priėmimo pirmų etapų universitetuose ir kolegijose liko per 1,5 tūkst. valstybės finansuojamų vietų bei studijų stipendijų, be to, papildomo priėmimo etape galima pretenduoti į valstybės nefinansuojamas vietas. Papildomame priėmime gali dalyvauti ir tie asmenys, kurie savo prašymo nebuvo užregistravę pagrindinio priėmimo metu.

Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas. Veikiausiai daugelis puikiai žino apie „Facebook“ sukurtą paskyrą „Prastas kambariokas“. Čia studentai talpina nuotraukas iš bendrabučių.

Ketvirtadienį per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prasideda papildomas priėmimas į universitetus ir kolegijas. Po bendrojo priėmimo pirmų etapų aukštosiose mokyklose liko per 1,5 tūkst. valstybės finansuojamų vietų bei studijų stipendijų, be to, per papildomą priėmimą bus galima pretenduoti į valstybės nefinansuojamas vietas. Papildomame priėmime galės dalyvauti ir tie asmenys, kurie savo prašymo nebuvo užregistravę pagrindinio priėmimo metu.

Vidurvasarį universitetų, kolegijų ir profesinių mokyklų absolventai suintensyvino darbo paieškas – liepą jų įsiregistravo 2 tūkst. – 0,7 tūkst. mažiau nei pernai. Daugiausiai – 51 proc. baigusių profesines mokyklas. Kas trečias įregistruotas absolventas buvo įgijęs aukštąjį universitetinį ir beveik 20 proc. – aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą.

Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į universitetus ir kolegijas, aukštosiose mokyklose liko per 1,5 tūkst. valstybės finansuojamų vietų bei studijų stipendijų, į kurias bus galima pretenduoti per papildomą priėmimą. Rugpjūčio 10 prasidedančiame papildomame priėmime galės dalyvauti ir tie asmenys, kurie savo prašymo nebuvo užregistravę pagrindinio priėmimo metu.

Per antrąjį priėmimo etapą Lietuvos universitetuose ir kolegijose pakviestas studijuoti 2 481 stojantysis. Kvietimų sulaukė mažiau nei pusė norinčių – kaip nurodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), antrame etape iš viso užsiregistravo dalyvauti 5,8 tūkst. asmenų. Per antrąjį etapą studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesti per 1,3 tūkst. asmenų.