Abiturientai kvietimų studijuoti sulauks ketvirtadienį, kol kas vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas. Pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.
Pretendentų studijuoti mažėjo
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pastebėjo, kad vis dar prasta Lietuvos demografinė situacija atsiliepė ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičiui. Tačiau, nors abiturientų skaičius sumažėjo 2,2 proc., pretenduojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius išliko panašus kaip pernai (27,7 tūkst. šiemet ir 28,1 tūkst. pernai)
Ministrė džiaugiasi, kad nuo šių metų padidintas slenkstinis balas stojantiems į aukštąsias mokyklas neatbaidė jų noro studijuoti. Šiemet stojantieji į universitetus turėjo turėti bent 3,6 konkursinį balą (pernai 3), o į kolegijas – 2 (pernai 1,6).
„Jei pernai 92 proc. stojančiųjų atitiko minimalius reikalavimus, tai šiemet 86 proc. visų stojančiųjų reikalavimus įveikė, slenkstis nebuvo šiemet per aukštas“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
60 studijų programų nesulaukė studentų
Pakankamo populiarumo tarp stojančiųjų nesulaukė 60 studijų programų. J. Petrauskienės teigimu, daugiausiai pakankamo prašymų studijuoti nesulaukusių programų yra Klaipėdos universitete, Marijampolės kolegijoje bei Aleksandro Stulginskio universitete.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad šiemet nerentabilių studijų programų – mažiau nei pernai.
„Klaipėdos universitetas, Marijampolės kolegija – tos aukštosios mokyklos, kurios turi didesnį skaičių studijų programų, kurios nėra rentabilios. Jokiu būdu negalima sakyti, kad jos mirtininkės, tiesiog tai aukštosios mokyklos, kurios eina ne ta kryptimi“, – teigė J. Petrauskienė.
Anot LAMA BPO prezidento Prano Žiliuko, Klaipėdos universitetas pralaimi siūlydamas stojantiesiems per daug studijų programų ir taip nesurinkdamas studijų programai reikiamo studentų skaičiaus. Šiemet net aštuonios studijų programos Klaipėdos universitete nesulaukė susidomėjimo.
Renkasi mediciną ir technologijas
Ministrės teigimu, auga Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir susijungusių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bei Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) populiarumas.
„Džiaugėmės, kad jauni stojantys žmonės girdi signalus, kurie siunčiami iš darbo rinkos. Atsižvelgiant į (darbo rinkos) poreikius, modeliavome priėmimą. 32 proc. padidinome priėmimą į gyvybės mokslus universitetuose. Šios vietos tikrai pritraukia stojančiųjų, jos užpildytos“, – sakė J. Petrauskienė.
Tuo metu kolegijose daugiau vietų siūlyta inžinerinės technologijos, informatikos ir fizinių mokslų studijų kryptyse. Į šiuos mokslus pretenduoja daugiau nei 2 tūkst. stojančiųjų.
Šiemet kviečiamų į universitetus studentų bus 11 162 (finansuojamos vietos 7320), kolegijas – 10 645 (5153).
Didžiausią valstybės finansuojamų vietų kviečiamųjų skaičių surinkusios universitetų studijų programos. KTU – programų sistemos, VU – teisė, VU – politikos mokslai, VU – medicina, VGTU – programų inžinerija, VU – ekonomika, VU – programų sistemos.
Kolegijose – Vilniaus kolegijoje (VK) – programų sistemos, tarptautinis verslas, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – transporto logistika, VK – bendrosios praktikos slauga, Kauno kolegija (KK) – multimedijos technologija, kompiuterinių tinklų administravimas, VK – reklamos vadyba, buhalterinė apskaita, Kauno technologijos kolegija – automobilių techninis eksploatavimas.
Rinkosi ne tik valstybinius egzaminus
Šiemet abiturientai turėjo galimybę išbandyti Šveitimo ir mokslo ministerijos inicijuotą naujovę – rengti brandos darbą.
„0,25 balo gali būti suteikta pasirinkus mokykloje rengti brandos darbą ar tris mėnesius vykdžius savanorišką veiklą. Šia galimybe pasinaudojo 139 stojantieji, kurių brandos darbai įvertinti ne mažiau nei 9 balai“, – pažymėjo J. Petrauskienė.
Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas dalyvauja 36 aukštosios mokyklos. Sutartys su pakviestaisiais bus sudaromos nuo liepos 27–31 d., išskyrus savaitgalio dienas. Rugpjūčio 1-ąją startuos antrasis bendrojo priėmimo etapas.
