studijos

Reikšdamas solidarumą su Baltarusijos tauta ir remdamas kaimyninės valstybės piliečių demokratiškumo siekius, Vilniaus universitetas (VU) gabiausiems stojantiesiems iš šios šalies nusprendė įsteigti „LDK stipendijas“, kurios sudarytų galimybę studijuoti universitete nemokamai bei suteiktų papildomas finansines paskatas. Kartu VU siūlys galimybę perstoti dėl pilietinių ir politinių priežasčių persekiojamiems baltarusių studentams. Anot VU rektoriaus prof.

Per pagrindinį bendrojo priėmimo etapą prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pateikė 29,4 tūkst. stojančiųjų. Tai beveik 10 proc. daugiau nei 2019 m., kai jų buvo 26,8 tūkst. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius šiemet didžiausias per pastaruosius ketverius metus nuo 2016 m.  Daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Tai 1,8 tūkst. arba 15 proc.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) antradienio vidurdienį baigia pagrindinį prašymų studijuoti aukštosiose mokyklose priėmimą. Iki pirmadienio 15 val. sulaukta beveik 28 tūkst. stojančiųjų pageidavimų, BNS informavo asociacijos atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė. Anot jos, suskaičiavus rezultatus, kvietimus studijuoti planuojama išsiųsti šeštadienį. Valstybė šiemet ketina finansuoti 16,5 tūkst. pirmakursių studijas: 10,3 tūkst.

Lietuvoje apdovanoti gabiausi abiturientai, kurie už egzaminus pelnė šimtukus. Po penkis šimtukus gavo septyni abiturientai, keturis šimtukus surinko devyni abiturientai, o tris šimtukus – 66. Šimto balų įvertinimus iš viso surinko 2132 Lietuvos abiturientai. Pakalbinus gabiausią mūsų šalies jaunimą dažnai buvo galima išgirsti, kad jie palieka Lietuvą ir išvyksta studijuoti svetur. Pasak abiturientų, juos vilioja gera specialybė ir žinomas aukštosios mokyklos vardas.

Pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo gerą tendenciją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Žinoma, norime sulaukti galutinių priėmimo rezultatų, tačiau dabartiniai pageidaujančiųjų studijuoti skaičiai rodo išties gerą tendenciją“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė ministras.

90-aisiais Vilnius garsėjo savo naktinių pasilinksminimų vietomis, kuriose dažnai lankydavosi ne tik „paprasti“ jaunuoliai, bet ir tuometinės pramogų pasaulio žvaigždės, garsūs sportininkai ir net nusikaltėliai, rašoma pranešime spaudai. Šiandien nei vienas iš populiariausių tuometinių naktinių klubų nebeegzistuoja, o vietoje jų veikia bibliotekos ir mokslo įstaigos.

Dėl prastų matematikos egzaminų rezultatų šiemet daliai valstybės finansuojamų vietų liksiant tuščioms, nepanaudotas lėšas Studentų sąjunga siūlo nukreipti studijų krepšelių indeksavimui arba vyresniųjų kursų studentams. Studentų sąjungos vadovas Eigirdas Sarkanas sako, kad Lietuva turėtų prisiminti 2018-ųjų pamokas, kuomet liko 4300 nepanaudotų studijų krepšelių ir visos lėšos tiesiog buvo padalintos aukštosioms mokykloms kaip paskatinimas.

Lietuva ir Lenkija atnaujina šalių susitarimą dėl šių šalių gyventojų galimybės studijuoti viena kitos universitetuose, kvalifikacijų pripažinimo. Atnaujintą susitarimą dėl aukštojo mokslo pirmadienį Vilniuje pasirašys švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas.

Jei dabar abiturientai jaučiasi lengvai apsvaigę nuo universitetų, studijų programų gausos ir galimybių, ką veikti užvėrus mokyklos duris, tai tarybinio studento norams vietos nebuvo. Baigęs mokyklą ir nusiteikęs krimsti karčią sovietinės aukštojo mokslo sistemos šaknį, jis tegalėjo pretenduoti į vieną specialybę viename universitete.

Studijų ir mokslo įstaigose dirbančių dėstytojų ir tyrėjų algos didinti papildomai skirta 4,6 mln. eurų, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad dėstytojų ir tyrėjų algų augimas – ankstesnių investicijų į mokslą tąsa. „Tai daroma siekiant didinti mokslinės karjeros patrauklumą, pritraukti jaunimo ir sudaryti geresnes, stabilesnes sąlygas dirbti jau pasirinkusiesiems šį kelią“, – pranešime teigė ministras.

Prieglius Žuklys neseniai atsiėmė Vilniaus universiteto filologijos studijų diplomą ir savo kalba sulaukė ne tik šventės dalyvių aplodismentų, bet ir dėmesio socialiniuose tinkluose. Vaikinas negailėjo aštrių pasisakymų ne tik apie pasenusias ir nuo dabarties nutolusias filologijos studijas, bet ir apie tai, kad Lietuvoje bandoma visus įtikinti, kad niekas nemoka kalbėti lietuviškai.

Penktadienį beveik 16 tūkst. Lietuvos abiturientų bandė savo jėgas laikydami matematikos valstybinį brandos egzaminą (VBE). Deja, bent daliai jų egzamino užduotys pasirodė per sunkios. Abiturientai pripažįsta, kad pagrindiniu sunkumu ruošiantis brandos egzaminams buvo nuotolinis mokymasis. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip šalies abiturientams sekėsi susidoroti su egzamino užduotimis. Pakalbinome moksleivius, egzaminą laikiusius Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijoje.

Dažnai sakoma, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau visko ir padarai. Šie žodžiai puikiai tinka ir iš Šiaulių kilusiai, šiuo metu Vilniuje gyvenančiai Inidei Jasnauskaitei. Unikalaus vardo savininkė ir vos 21 metų mergina gali pasigirti ilgu veiklų sąrašu: ji vienu metu studijuoja dvejose studijų programose, yra mados tinklaraštininkė, nuomonės formuotoja, kartu su vaikinu užsiima arbatos ir įvairių prieskonių prekyba.

Baigiamųjų darbų gynimas – neišvengiamas žingsnis, laukiantis kiekvieno studento, norinčio pabaigti studijas. Kasmet tūkstančiai studentų jaudinasi prieš šį lemtingą savo žinių ir darbo pademonstravimą prieš komisiją, tačiau šiemet studentų laukia dar neregėtas išbandymas – baigiamuosius darbus dėl karantino teks gintis nuotoliniu būdu. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip karantino metu, kol įvestas nuotolinis ugdymas, atrodys studentų baigiamųjų darbų gynimas didžiausiuose šalies universitetuose.

Abiturientams nenumaldomai artėja kol kas gana daug nežinios keliantys brandos egzaminai ir sprendimas, ką veikti toliau, pabaigus mokyklą? Vieni planuoja imti laisvus nuo studijų metus, galbūt kur nors įsidarbinti, kiti – renkasi tarp kelių specialybių, o štai Šiaulių Didždvario gimnazijos dvyliktokas Lukas Kvietkauskas (19) yra tvirtai apsisprendęs savo ateitį sieti su medicina. Tokiam žingsniui vaikinas tarsi ruošėsi visą gyvenimą.

Geriausiai vertinamų Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinguose matyti pokyčių – kai kurie universitetai šiemet pasiekė aukščiausius savo įvertinimus. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingus ir vertinimus. Vienas jų – jau septintą kartą pristatomas institucinis šalies universitetų ir kolegijų reitingas. Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į šešis stambius kriterijus.

Numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą didinti valstybės finansuojamų bakalauro ir vientisųjų studijų skaičių – lyginant su pernai jis didėja ketvirtadaliu. „Didindami valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių siekiame kelti aukštojo mokslo prieinamumą ir užtikrinti didesnes galimybes studijuoti valstybės lėšomis išlaikant kokybės kartelę“, – pranešime žiniasklaidai sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Aukštasis mokslas Lietuvoje vėl brangs. Nuo rugsėjo kai kurių specialybių studentai, jei nepaklius į valstybės finansuojamas vietas, už studijas per metus turės pakloti ir pora, ir keliais šimtais eurų daugiau. Dalis studijų programų brangs ir beveik dviem tūkstančiais. Tiesa, tuo pačiu daugės ir valstybės finansuojamų vietų, o kartelė norintiems įstotį į aukštąjį mokslą bus kiek pamažinta.

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas, rašoma Švietimo mokslo ir sporto ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Ketvirtadienį Kaune, „Žalgirio“ arenoje, prasideda aukštųjų mokyklų mugė. Kaip jos dalis vyks ir „Profesinio mokymo mugė 2020“, pranešė organizatoriai. Devynioliktą kartą po vienu stogu susirinks aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų atstovai, studentai, rinkodaros ir priėmimo specialistai bei švietimo organizacijų atstovai, konsultuosiantys vyresniųjų klasių moksleivius, jų tėvus, mokytojus ir studijų kryptį keisti norinčius studentus.

Kasmet daugelis abiturientų suka galvas, kokias studijas pasirinkti ir kokia kryptimi pasukti savo gyvenimą. Kol vieniems apsisprendimą palengvina senos svajonės, talentai, šeima ar draugai, kiti apsisprendžia išgirdę ministro pažadą, kad jų studijos bus finansuojamos. Vis dėlto panašu, kad tai tebuvo pažadas, nes ministro žodžiais patikėję pirmakursiai už studijas tebemoka patys.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Naujausi Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingai išryškino geriausiai bakalauro ir magistro specialistus ruošiančias aukštojo mokslo kalves. Reitinguose matyti ne tik ryškus Vilniaus universiteto šuolis tarp pirmūnų, bet ir prastesnis nei anksčiau Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno kolegijos pasirodymas.

Kiek apšilus kojas aukštojoje mokykloje, studentams ima kirbėti mintis, o neretai ir poreikis ieškoti su studijomis derinamo darbo. Tai ne tik būdas prisidurti prie stipendijos ar tėvų skiriamos paramos, tačiau ir galimybė susipažinti su profesiniu pasauliu ir padėti pagrindus ateities karjerai. Tiesa, svarbu atminti, kad darbas turi būti derinamas prie studijų, o ne atvirkščiai.

Švietimas įvardijamas kaip svarbiausia ir prioritetinė sritis Lietuvoje, nes tai valstybės bei jos piliečių visuomenės pamatas. Tačiau Vyriausybės pristatytame ateinančių metų biudžete, tai neatsispindi. Analizuojant finansavimo paskirstymą, matome, kad „švietimas“ ir „prioritetas“ neturi nieko bendro. Pasikartojantys pažadai Galima būtų pasidžiaugti, kad bendras finansavimas švietimui, palyginus su praėjusiais metais, auga 97 mln.

Ne vienerius metus iš eilės prastėjant Lietuvos moksleivių matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų pasiekimams, nenuostabu, kad korepetitorių paslaugos tampa ištisu verslu. Vis dėlto papildomos pamokos pagilinti savo žinias prieš egzaminus pasiekiamos toli gražu ne visiems – tokių pamokų kaina svyruoja nuo 5 iki 35 eurų už vieną pamoką, o specialisto paslaugos įmonėje gali kainuoti ir visus 150 eurų už keturias pamokas.

Mokslams Lietuvos aukštosiose besiruošiantiems mokiniams pakvipo valdžios dovana. Vyriausybė rengia naują siūlymą – dvigubai daugiau nemokamų bakalauro studijų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad palaiminus naujovę bakalauro diplomo nemokamai siektų  maždaug aštuoni studentai iš dešimties. Tačiau ir tokia lazda turi du galius – patys universitetų dėstytojai neabejoja, kad tokia valdžios dovana studentams virstų peiliu kolegijoms.

Daliai aukštųjų skundžiantis stojančiųjų stygiumi, Karo akademija giriasi net 16-os metų rekordu. Karininko duoną šiemet pasirinko 40 procentų daugiau jaunuolių nei pernai. Karybos ekspertai pripažįsta, kad karininkų poreikis Lietuvai tik didės. Kol dauguma abiturientų mėgaujasi vasara, būsimieji karininkai jau pluša mokomajame pulke Rukloje. Ir šiemet baziniuose kariūnų kursuose įstojusių pirmakursių kaip niekada gausu.

Pasibaigus dviem stojimo į aukštąsias mokyklas etapams, dalis ugdymo įstaigų lieja nuoskaudas, kad keli universitetai nesilaikė bendro susitarimo laikytis 5,4 balo stojimo kartelės. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia naują modelį, pagal kurį aukštosios mokyklos turėtų laikytis vienodų reikalavimų visiems stojantiesiems.

Lietuvos aukštosios mokyklos baigė antrąjį pagrindinio priėmimo etapą. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, antrajame priėmimo etape dalyvavo beveik tūkstančiu daugiau stojančiųjų, o daugiausiai kvietimų nemokamoms studijoms išdalino Vilniaus universitetas bei Vilniaus kolegija. Vis dėlto matyti, kad krinta mokamų studijų kolegijose populiarumas.

Pasibaigus pirmajam priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, matyti, kad dar labiau sumažėjo abiturientų, norinčių studijuoti technologinės krypties studijas. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar neskambina pavojaus varpais, universitetai ir švietimo specialistai pažymi, kad prie šios problemos bene labiausiai prisideda prastas mokytojų parengimas. Universitetuose technologinių mokslų krypties studijas pirmu pageidavimu nurodė 1,05 proc.

Reikšdami pageidavimus ką studijuoti abiturientai šiemet dažniausiai pirmenybę teikė medicinos studijoms Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir tarptautiniam verslui Vilniaus kolegijoje, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos BNS pateikti duomenys.

 Valstybinis studijų fondas nuo antradienio pradeda priimti paraiškas paramai studijuoti užsienio universitetuose. Paraiškas programai „Kitas 100“ galima teikti iki liepos 2 dienos, pranešė Vyriausybė. Pernai startavusios programos fondas šiemet didinamas tris kartus ir siekia 300 tūkstančių eurų.

Seimas šią savaitę priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis sugriežtino baudas už mokslo ir studijų darbų pirkimą. Taip pat išplėstas pateiktų svetimų studijų darbų, už kuriuos gresia sankcijos, sąrašas: jei šiuo metu baudos numatytos tik už baigiamuosius bakalauro ir magistro studijų darbus, patvirtinus naujas formuluotes įtraukti ir referatai, kursiniai bei kiti tarpiniai darbai.

Naujausi bendrojo ugdymo mokyklų bei aukštųjų mokyklų reitingai rodo, kad jau kelerius metus iš eilės šalies ugdymo įstaigų lyderiai nesikeičia. Naujausiuose reitinguose taip pat matyti, kuriose mokyklose geriausius pasiekimus pasiekia ketvirtokai bei aštuntokai, kurių aukštųjų mokyklų absolventus geriausiai vertina darbdaviai. Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.

  Seimas penktadienį metams atidėjo Šiaulių universiteto (ŠU) prijungimą prie Vilniaus universiteto (VU), kartu universitetus įpareigodamas sudaryti bendros veiklos sutartį.   Už nutarimo pataisą, kad universitetų jungimo proceso pabaigos data būtų 2020 metų liepos 1-oji, balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė du parlamentarai.

  Valstybė šiemet finansuos mokslus visiems į tiksliųjų mokslų studijų programas universitetuose ar kolegijose įstojusiems žmonėms, pirmadienį pranešė švietimo ir ekonomikos ministrai.   Vyriausybė kasmet nustato valstybės finansuojamų įvairių mokslų studijų vietų skaičių. Po praėjusią savaitę sulauktos kritikos šios ribos tiksliųjų mokslų eilutėse pirmadienį padidintos per Vyriausybės posėdį.

Premjeras Saulius Skvernelis pasipiktino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtu šių metų valstybės studijų finansavimo planu. Premjeras tvirtino, kad nepaisant plano sutelkti mokytojų rengimą trijuose universitetuose, valstybės finansuojamos pedagogikos studijos vėl „išmėtomos“ per įvairias aukštąsias mokyklas. Pasak jo, tokia logika prieštarauja siekiui gerai rengti mokytojus, daryti jų profesiją patrauklia ir prestižine.

Besitęsiant nežinomybei dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) sąlygų nerimauja ne tik politikai ar šioje šalyje gyvenantys imigrantai – nežinia sklando ir tarp akademinės bendruomenės narių. Štai „The Guardian“ skelbia, kad net 17 tūkst. britų studentų, ketinusių nuo rugsėjo dalyvauti „Erasmus+“ mainų programoje, susiduria su nežinomybe dėl finansavimo, o jau išvykusiems kyla neaiškumų dėl sveikatos draudimo.

Lietuvoje jau netrukus brangs studijos – tiek kolegijose, tiek universitetuose. Valdžia patvirtino naujas studijų kainas, pagal kurias, dalis studijų programų jau nuo rugsėjo pabrangs beveik ketvirtadaliu. Nors naujas kainynas galios tik naujiems studentams, specialistai įspėja, kad dalis aukštųjų mokyklų gali prašyti studentų perrašyti sutartis. Dėl to studijos gali ištuštinti ir esamų studentų pinigines. Kauno technikos kolegijoje studentai per paskaitas ne tik mokosi iš vadovėlių.

Kai kurių studijų krypčių kainos šįmet kilo net iki 23 proc., ir lyginant su pernai, tai didelis šuolis. Pernai kainos kilo vos iki 1,5 proc., nurodo portalas delfi.lt. Universitetinių studijų norminės kainos –„krepšeliai“ šįmet pakilo nuo 181 iki 1668 eurų, kolegijose – nuo 194 iki 809 eurų. Pakilus norminėms kainoms, kils ir universitetinės. Už mokslą mokantiems studentams teks mokėti mažiausiai daugiau tiek, kiek pakilo valstybės nustatyta kaina.

Naujasis švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius siūlo grįžti prie siūlymo įvesti visuotinį nemokamą pirmosios pakopos aukštąjį mokslą. Pasak A. Monkevičiaus, priėmus politinį sprendimą dėl nemokamo bakalauro tokias studijas būtų įmanoma užtikrinti nuo 2020 metų rugsėjo.

Balas stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose nesikeičia, bet perskaičiuojamas į 10-balę sistemą. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino 2019 metų mažiausius konkursinius balus stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose.

Nors patekti į geriausius užsienio universitetus nėra lengva, tačiau tai yra įmanoma. Tai jau kurį laiką įrodinėja amerikietis Jeremy Meyer, padedantis lietuviams moksleiviams ir studentams siekti savo svajonių studijuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ar Jungtinėje Karalystėje. Mokslai JAV įprastai yra gerokai brangesni nei kitose šalyse. Čia už metus mokslo universitete mokama ir po 60 ar 80 tūkst. JAV dolerių.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia nuo kitų metų sausio didinanti lėšas studijoms: 15 proc. jos augs kolegijose, 12 proc. – universitetuose ir mokslo institutuose. ŠMM antradienį informavo, kad ministrės Jurgitos Petrauskienės pasirašytas įsakymas dėl studijų kainų indeksavimo leis papildomai padidinti dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus ir sudarys „prielaidas studijų kokybei kilti“. Sprendimas, anot ŠMM, priimtas tariantis su studentais ir aukštųjų mokyklų atstovais.

Klaipėdos valstybinėje kolegija šiais mokslo metais startavo nauja studijų programa – Skaitmeninės rinkodaros komunikacija. Ją pasirinko net pora dešimčių pirmakursių. Toks susidomėjimas, pasak Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojo dr. Donato Jonikio, savaime suprantamas, kadangi šiandien, šiuolaikinių technologijų klestėjimo amžiuje, jei verslas bus paremtas vien klasikinės rinkodaros dėsniais ir principais, jis pražus.

Rugsėjo mėnesis daugeliui jaunuolių asocijuojasi su naujo, savarankiško gyvenimo pradžia. Daugelis jų atsikelia į didžiuosius šalies miestus ir pradeda nepriklausomą gyvenimą nuo suaugusiųjų. Tiesa, dalis studentų paragauja ir tikrosios studento „duonos“ – gyvenimo universiteto bendrabutyje. Visai neseniai socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje studentų grupėje išplito neregėti vaizdai iš Vilniuje esančių aukštojo mokslo įstaigos bendrabučių.

Daliai mokslus baigusių studentų ir moksleivių rugsėjį gali tekti patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką, kad nesusidarytų skola ir nenutrūktų sveikatos draudimas. Taip gali nutikti, jeigu pasibaigus vasarai žmogus nebetęs mokslų, neįsidarbins ir nesikreips į darbo biržą, nepradės savo verslo ar laikinai išvyks, pavyzdžiui, pakeliauti po pasaulį ir išvykimo nedeklaruos.