Kauno technikos kolegijoje studentai per paskaitas ne tik mokosi iš vadovėlių. Čia taip pat vyksta praktiniai užsiėmimai, pavyzdžiui, litavimo pamokos.
Valdžia visiems studentams turi naujienų. Nuo rugsėjo mokslas tiek kolegijose, tiek universitetuose brangs. Universitetuose kainos pakils kiek daugiau nei 10 procentų, o kolegijose apie 20 procentų. Tai reiškia, kad kai kurios studijų programos gali brangti beveik ketvirtadaliu.
„Inžinerinės studijos iki pabrangimo kainavo per 1400 eurų krepšelis metams. Tai yra semestrui apie 700 eurų. Po pabrangimo studijų kainuos apie 1740 eurų metams, 800 su trupučiu semestras“, – sako Kauno technikos kolegijos vadovas Nerijus Varnas.
Naujas kainas nustatė valdžia. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Seimo nariai aiškina, kad studijos brangsta dėl vienos priežasties – dėstytojų atlyginimų.
„Yra didinami dėstytojų, tyrėjų ir mokslo darbuotojų atlyginimai ir tam Vyriausybė yra skyrusi papildomų lėšų, o tos lėšos aukštosioms mokykloms yra skiriamos būtent studijų kainai padengti“, – sako ministerijos atstovė Eglė Radėnienė.
„Krepšelio sandara, liūto dalis tenka kam? Pirmiausia darbo apmokėjimui. Kainų indeksavimas yra darbuotojų, dėstytojų, profesorių, lektorių darbo atlyginimo kėlimas“, – įsitikinęs Seimo narys Eugenijus Jovaiša.
Naujos norminės kainos galioja ne tik studentams, už kuriuos moka valstybė. Daugiau mokės ir tie, kurie už studijas moka iš savo kišenės.
„Studijų kaina neturi skirtis vien dėl to, kad tą studijų kainą apmoka ar valstybė, ar apmoka pats studentas. Iš esmės ta studijų kaina šiais abiem atvejais turėtų būti vienoda“, – sako E. Radėnienė.
Negana to, pakeistas studijų kainynas aktualus ne tik naujiems studentams. Kolegijų atstovai aiškina, kad dalis vos galą su galu suduriančių aukštųjų mokyklų gali bandyti pakelti kainas jau studijuojantiems jaunuoliams.
„Kaip elgsis aukštosios mokyklos, ar jos didins kainas tiktai naujai įstojusiems į valstybės nefinansuojamas vietas, ar visiems, kurie šiuo metu studijuoja. Viskas priklauso nuo to, kokios yra sutartyse apibrėžtos sąlygos ir kokia aukštosios mokyklos finansinė situacija. Negalime dėstytojams atlygio didinti, išlaikyti jo padidinto vien tik valstybės sąskaita“, – sako N. Varnas.
Sostinėje kalbinti studentai mano, kad kelti kainas jau studijuojantiems jaunuoliams neteisinga.
Tuo metu universitetai ir studentus vienijančios organizacijos ramina jau studijuojančius jaunuolius. Esą studijų sutartys gali būti keičiamos tik tada, kai naujoms sąlygoms pritaria abi pusės: ir studentas, ir auštoji mokykla.
„Yra sutartys, kurių galiojimas nepasibaigęs, ir jos gali būti pakeistos tik abiejų susitariančių pusių valia. Jeigu studentams siūlomos blogesnės sąlygos, tai jie gali atsisakyti“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas.
„Tai, kad didės arba yra ketinama didinti studijų kainas šiuo metu studijuojantiems valstybės nefinansuojamiems studentams, ši situacija nepriimtina. Mes kaip Lietuvos studentų sąjunga informuosime studentus apie tai, kad jie turi visas teises nepasirašyti naujų studijų sutarčių“, – sako Studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas.
Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 110 000 žmonių, iš jų maždaug pusė patys moka už mokslą. Valstybė kainų indeksavimui ir kitoms priemonėms, kuriomis didinami dėstytojų, tyrėjų ir mokslo darbuotojų atlyginimai, šiemet iš viso papildomai išleis 23-is milijonus eurų.
Tokia pat suma buvo skirta ir pernai. Ministerijų duomenimis, dėstytojas vidutiniškai uždirba 900-us, o mokslininkas 850-imt eurų.
