Egzaminų sesijai pasibaigus, auditorijose ir universitetų bendrabučiuose įsivyravo ramybė, dauguma studentų atostogauja namuose. Sutinkame tik keletą užsienio studentų, kurie Klaipėdos universitete studijuoja arba pagal Erasmus mainų programą, arba pasirinkę nuolatines bakalauro ar magistro studijas. Javieras studijuoja biologiją ir ekologiją.
„Sunku lyginti su studijomis kitur, fakultetas mažesnis, skirtinga, bet viskas čia gerai, man patinka“, – pasakoja studentas iš Ispanijos Javier.
Ali studijuoja išskirtinę specialybę – siekia naftos technologinių procesų magistro ir studijomis yra patenkintas: „Dėstytojai čia labiau viską moko per praktiką, ne tiek gilinamasi į detales, o kaip viską panaudoti praktikoje, turim ir pristatymų, ir namų darbų“.
Tačiau vienam universiteto magistrantui, pernai birželį baigusiam verslo vadybos studijas ir gavus diplomą, studijų kokybė sukėlė abejonių.
32-iejų Indijos pilietis padavė Klaipėdos universitetą į teismą.
Laikinasis Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas teigia, kad vaikinas prašo grąžinti už studijas išleistus mokesčius – 4800 eurų.
„Studentas, baigęs universitetą, pasirašo už diplomą tuo būdu patvirtindamas, kad jis studijavo ir jo studijos yra vainikuotos diplomu. Tai jis visa tai patvirtino ir staiga prisiminė, kad gal būtų neblogai dar pasiimti ir pinigų už visas tas studijas“, – teigia laikinoji studijų prorektorė Leta Dromantienė.
Studentas apskundė studijų kokybę, esą nebuvo iš ko mokytis, per mažai kontrolinių darbų, nerimti egzaminai, dėstytojai esą prastai arba išvis nekalbėjo angliškai. Tiesa, kol dvejus metus jis čia studijavo, jokių priekaištų neturėjo. Jis tik prašė tai paankstinti, tai pavėlinti sesiją, žadėdamas daug studijuoti savarankiškai. Indas studijavo su kitais studentais iš užsienio, kurie čia atvykę pagal Erasmus mainų programą.
„Aš siūlyčiau patikrinti jo anglų kalbos žinias pirmiausia, dėl to, kad dažniausia, jų yra ganėtinai prastos, mūsų dėstytojams reikalavimas yra aiškus, tie, kurie dirba su užsienio studentais, yra B2 reikalavimas ir dėstytojai visi tokius reikalavimus pildo. Jie kartais žino kažkokią anglų kalbą, jie įsivaizduoja, kad žino tą, kurią žino visas civilizuotas pasaulis, bet dažniausiai tai būna to kaimo kokia nors anglų kalba. Ne paslaptis, kad dabar anglų kalbų yra labai daug“, – įsitikinęs dekanas Rimantas Balsys.
„Dėstytojai kalba angliškai ir mes juos suprantame, ir aš pats nekalbu tobulai angliškai – tai nėra mano gimtoji kalba, taip ir dėstytojams – nėra lengva, kai kalba ne gimtoji“, – sako Ali.
Klaipėdos universitete studijuoja 200 studentų iš užsienio, pusė jų iš Indijos, Pakistano, o užsienio studentai čia mokosi jau dešimtmetį, tačiau tokia situacija – pirmoji. Tiesa, paties nepatenkinto indo šiuo metu Lietuvoje nebėra – baigėsi jo viza. Ir nors mūsų šalyje tokių bylų dar nebuvo, užsienio universitetai su tuo jau susidūrė. Trečiųjų šalių piliečiai bet kokia kaina siekia likti Europoje.
„Kembridžo universitetą padavė į teismą dėl nekokybiškų studijų ir pareikalavo sumokėti mokestį tą dieną, kai pasiėmė diplomą, jau po diplomo pasiėmimo sumokėti mokestį. Taip pat yra buvę kitame Londono universitete, Harvardo universitete ir kitur, mes galime rasti labai daug pavyzdžių ir tai yra, deja, trečiųjų šalių piliečiai“, – teigia L. Dromantienė.
Vis dėlto greičiausiai indas ne tiek susirūpinęs savo magistro laipsnio studijose įgytomis žiniomis, kiek turi užslėptų tikslų: jis nori, kad teismas bet kokia kaina jį išsikviestų į Lietuvą, taip jis gautų vizą, kuri šiaip jam kainuotų brangiai, ir dar prašo skirti advokatą. Kol tęstųsi procesas, indas tikėtųsi likti Lietuvoje.
„Jo, kaip galime manyti, pagrindinis tikslas, kad teismas nevyktų, kol jis neatvyks į Lietuvą, nors čia gali būti problemų, nors pilnai galėtų jį atstovauti jo pasirinktas advokatas“, – sako Advokatė Irena Jermolajeva.
Diplomą indas gavo pernai birželį, bet dar iki Naujųjų gyveno bendrabutyje – gal ir ne viskas čia jam taip nekokybiška buvo, tik štai kai turėjo išvykti, kilo nekokie prisiminimai.
