Tenka laukti ir pusmetį
Virėjai, kambarinės, tolimųjų reisų vairuotojai, statybininkai. Tokias ir panašias profesijas vardina įdarbinimo bendrovių atstovai, paklausti, kokių sričių specialistai iš trečiųjų šalių Lietuvoje paklausiausi.
„Jeigu kreipiasi koks Lietuvos darbdavys, retai jo poreikis būna mažesnis nei 10 darbuotojų. Ypač trūksta paprastų profesijų darbuotojų, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų ieškoma mažesniais kiekiais“, – tikino įdarbinimo paslaugomis užsiimančios įmonės „Vienas, du, trys“ teisininkė Natalija Bortnikaitė.
Anot pašnekovės, kai kurie Lietuvos verslininkai pas juos kreipiasi jau patys susiradę darbuotojų Ukrainoje arba Baltarusijoje, prašydami tik sutvarkyti biurokratines procedūras. Kiti, savo ruožtu, prašo jiems surasti darbuotojus.
„Žinoma, yra tam tikri įstatymo reikalavimai, bet nieko neįveikiamo nėra, visada galima surasti būdą, kad žmogus atvažiuotų. Įstatymo reikalavimai gana griežti, yra daug niuansų. Įdarbinimo procedūra nėra lengva, jeigu ji būtų lengva, mes neturėtume darbo“, – sako N. Bortnikaitė.
Įmonės teisininkės teigimu, viskam klostantis sklandžiai, darbuotojas iš trečiosios šalies Lietuvoje gali pradėti dirbti praėjus dviem – trims savaitėms nuo suradimo. Tačiau, pavyzdžiui, medikų įdarbinimas užtrunka. Esą reikia sutvarkyti jų įgyto išsilavinimo pripažinimo procedūras, kandidatai privalo pramokti ir lietuvių kalbos, tad tokiais atvejais darbdaviams gali tekti laukti ir pusmetį.
„Per metus padedame įdarbinti šimtus žmonių, tūkstančių tiesiog nepajėgtume“, – tikino N. Bortnikaitė.
Patraukli ir dėl rusų kalbos
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad įmonių, užsiimančių ne ES šalių darbuotojų atvežimu į Lietuvą netrūksta, bet kitas tv3.lt pašnekovas tam paprieštarauja. „Įdarbinimo paslaugų centro“ direktorius Audrius Ramonaitis tikina: tokio pobūdžio įmonių mažai, o ir didelės konkurencijos nejusti.
„Dirbu jau dvejus metus, ir per tą laiką užsieniečių darbuotojų poreikis auga nuolat. Vien tik mūsų įmonė padeda įdarbinti tris ar keturis šimtus darbuotojų per metus.
Pas mus kreipiasi įmonės iš visų sektorių, kuriems tinka rusiškai kalbantys darbuotojai. Tiesa, labiau specializuojamės gamybos sektoriuje, kuriame mažesnė sezono įtaka. Tai yra baldų gamyboje, metalo apdirbime, maisto pramonėje. Darbuotojų trūksta ir regionuose, pavyzdžiui, ukrainiečiai ir baltarusiai vežami ir į Plungę“, – kalbėjo A. Ramonaitis.
Jis teigia pastebėjęs, kad dėl darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos pritraukimo kaimyninė Lenkija jau pralaimi Lietuvai. To priežastis esą yra siūlomi didesni atlyginimai nei Lenkijoje.
„Tik darbuotojų skaičiaus Lietuvai reikia mažesnio. Bet Ukrainoje Lietuva jau dažnai traktuojama kaip nauja patraukli darbui kryptis. Ten vyrauja įsitikinimas, kad nors į Lietuvą sunkiau patekti, bet patekus čia bus geriau nei Lenkijoje“, – tikino „Įdarbinimo paslaugų centro“ įkūrėjas.
Tačiau ne visada viską lemia algos. Štai nors Vokietijai Lietuva pagal šį rodiklį vis dar pralaimi, bet daliai ukrainiečių ar baltarusių Lietuva yra patrauklesnė dėl kalbos – susišnekėti rusų kalba mūsų šalyje vis dar gana lengva.
Žvilgsnis krypsta į Aziją
Nors viešojoje erdvėje kalbų apie tai, kaip ukrainiečiai su baltarusiais vis dažniau tampa nepamainoma Lietuvos įmonių darbo jėga yra gausu, pasirodo, kai kuriems verslininkams ir juos prisitraukti jau darosi keblu.
„Į kai kuriuos sektorius ukrainiečiai ir baltarusiai nebevažiuoja dirbti. Pavyzdžiui, siuvėjai, nes Lietuvoje jiems per maži atlyginimai. Be to, ši profesija populiaresnė tarp moterų, kurios šiaip yra mažiau linkusios išvažiuoti, jų rinkoje mažiau.
Todėl siuvėjų ieškome Vidurio Azijoje, kaip eksperimentą pradėjome darbuotojų iš Kirgizijos ir Uzbekijos atvežimą. Šiame regione galima ieškoti ir tolimųjų reisų vairuotojų“, – sakė A. Ramonaitis.
Pasak įdarbinimo bendrovės direktoriaus, algų skirtumai Lietuvoje ir ES nepriklausančiose šalyse yra tikrai nemaži. Štai baltarusiai Lietuvoje gali uždirbti nuo trijų iki keturių kartų daugiau nei savo šalyje, o ukrainiečiai – iki penkių kartų daugiau.
Be to, esą kai kurių kandidatų pasiryžimą dirbti Lietuvoje lemia ir noras gyventi europietiškesnėje šalyje, tikina pašnekovai.
