Vilnietis Aleksandras jau ruošiasi kelionei į Olandiją. 20 metų jaunuolis kaip tik pasirašo sutartį, pagal kurią kitame Europos krašte dirbs už 1400 eurų mėnesio atlyginimą bei gaus gyvenamąjį plotą.
„Užkniso situacija Lietuvoj, jokios perspektyvos nėra, žmogus išnaudojamas. Buvau ne kartą apgautas, su atlyginimais problemų, su išmokėjimais, statybų įmonė“, – sakė emigrantas Aleksandras.
Kiek ilgai Aleksandras ištvers prie ledų konvejerio, pasakyti negali. Jei atsibos darbas viename fabrike, ten būdamas jaunuolis planuoja domėtis ir kitais darbais. Į Lietuvą neketina greitai grįžti.
„Su draugu dabar važiuojam, po to dar vienas draugas atvažiuos, po to dar su drauge. Jau seniai galvoja žmonės, dar nebaigtų reikalų turi čia, Lietuvoje“, – kalbėjo Aleksandras.
„Lyginant su šalimis, kur jie važiuoja, atlyginimas yra bent jau 3 kartus didesnis. Kartais darbdavys siūlo nemokamą apgyvendinimą, kelionę, sąlygos viliojančios“, – sakė agentūros „Emigra“ vadovė Agnė Kotovaitė.
Nors tūkstančiai lietuvių ir toliau ieško laimės svetur, Statistikos departamentas skelbia, jog ką tik pasibaigusieji metai išsivaikštančiai Lietuvai buvo geriausi per 15 metų, nuo pat narystės Europos Sąjungoje pradžios. Pernai Lietuvos gyventojų dėl emigracijos sumažėjo tik trimis tūkstančiais. Oficialiais duomenimis, ne tik vis mažiau žmonių iš Lietuvos išvyksta, bet ir daugiau grįžta bei atvyksta vis naujų darbo imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos.
„Sumažėjusi emigracija, nemaža dalimi sumažėjo dėl to, kad mažiau žmonių išvyko į JK, prisidėjo Brexitas, žmonės nebelaiko jos ateities šalimi. Suprastėjo JK ekonomikos padėtis, atsirado neapibrėžtumas dėl Brexito, įmonės ne taip noriai samdo naujus darbuotojus“, – sakė Lietuvos banko ekonomistas Tomas Šiaudvytis.
O štai 23-ejų metų Aleksandras bei 37-erių Denisas atvyko į Lietuvą iš Pinsko, Baltarusijos. Vyrai jau pusmetį dirba Klaipėdos baldų fabrike ir sako, kad Lietuvoje dirbti labiau apsimoka nei kaimyninėje šalyje.
„Alga 4 kartus didesnė. Dirbau Baltarusijoje irgi baldų fabrike, yra su kuo palyginti. Net vadovybės elgesys geresnis, viskas paprasčiau, daugiau čia privalumų“, – tikina iš Blatarusijos kilęs Aleksandr.
„Kodėl čia? Dirbau panašioje įmonėje namuose. Čia dirba mano draugas ir mane pakvietė. Atvažiavau, viskas patinka, dirbu pusmetį ir noriu ilgiau likti“, – sako kitas baltarusis Denis.
„Lietuvos žmonės emigruoja, mes to negalime sustabdyti. Lietuva dar kurį laiką nebus konkurencinga savo atlyginimais su Vakarų šalimis. Mes turime ruošti sau pamainą, būti pasiruošę, jei žmonių judėjimas nesumažės, turime turėti savo įmonėse žmonių, kurie galėtų dirbti tose vietose“, – sako „Klaipėdos baldų“ direktorius Gintautas Vitkevičius.
Lietuvos baldininkai, beje, kaip ir daugybės kitų pramonės sričių atstovai, skundžiasi, kad surasti lietuvių dirbti fabrikuose, statybose, jau labai sunku – beveik visi emigravę arba nenori dirbti už du-triskart mažesnį nei vakarietišką atlyginimą.
„Lietuvos atlyginimų rinka auga kasmet 5-7 proc. šitame segmente. Kažką padaryti daugiau būtų sudėtinga siekiant išlaikyti konkurencingumą“, – sako SBA baldų personalo vadovas Edis Kasperavičius.
Kol kas SBA koncerne ukrainiečiai ir baltarusiai sudaro apie pusšimtį darbuotojų, tai yra vos vienas procentas. Tačiau vadovai neabejoja, kad jei emigracijos tendencijos nesikeis, užsieniečių dirbs vis daugiau, ir atvykusių iš toliau, pvz., Vietnamo. Statistikos departamentas skelbia, kad pernai, greičiausiai dėl prasidėjusio Brexit, trečdaliu padaugėjo grįžusių lietuvių iš Jungtinės karalystės. Visgi įdarbinimo agentūros nejaučia, kad visi lietuviai jau džiaugtųsi gyvenimu čia, Lietuvoje, ir nemano, kad daug grįžusiųjų liks čia iki senatvės.
„Yra dažnai sugrįžtančių klientų, pasikartojančių sugrįžtančių, pabandė vienoje šalyje padirbėti, grįžo, pasikeitė planai, važiuoja į kitą šalį pabandyti“, – tikina „Emigra“ direktorė.
Iš viso šių metų pradžioje, anot oficialios statistikos, Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. žmonių. Mūsų sumažėjo dar 15 tūkstančių. Didžioji šio sumažėjimo priežastis – naujagimių gimė daug mažiau nei tautiečių mirė.