studijos

Aukštojo mokslo tinklo pertvarka būtina ne tik siekiant geresnės kokybės, bet ir reaguojant į demografinius rodiklius, nes studentų skaičius mažės iki 2025 metų, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Studentų skaičiaus kritimas vyksta ir, norime ar nenorime, vyks iki 2025 metų“, – antradienį pristatydama reformos gaires opozicinei Liberalų sąjūdžio frakcijai Seime sakė ministrė.

Ką studijuoti ir kokį karjeros kelią pasirinkti? Kokių asmeninių savybių ir profesinių kompetencijų labiausiai reikės po dešimtmečio? Kas geriau – siaura, bet gili specializacija, ar kompetencijų įvairovė? Kokios specialybės bus paklausiausios ateityje? Tokius ir panašius klausimus abiturientai kiekvienais metais kartoja rinkdamiesi studijų kryptį. Lengvų atsakymų čia nėra, bet kelis svarbius navigacinius ženklus žinoti verta.

Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti. Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą.

Visų visuomenių modernizacija prasideda nuo švietimo, lygiai kaip ir jų degradacija. Universitetai yra esminė šiuolaikinių visuomenių modernėjimo ir modernumo dalis. Be gerų universitetų ne tik nebūsime šiuolaikiški, bet ir toliau išsivaikščiosime. Tačiau kol kas diskusijose dėl universitetų esame pasiklydę tarp trijų medžių.

Valstybė šiemet kompensuos studijų kainą 2 tūkst. 428 bakalauro ir vientisųjų studijų studentams, mokantiems už studijas. Kaip pranešė Švietimo ir mokslo ministerija, kompensacijas šiemet gaus iki šiol didžiausias studentų procentas – 9,69 proc. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. Papildomai pridėjus 1,2 mln. eurų kompensacijoms šiemet iš viso skiriama 4,965 mln. eurų.

Ketvirtadienį Lietuvoje minima Tarptautinė studentų diena. Ta proga studentas perims Kauno mero pareigas, vyks studentų konferencija, koncertas. Šventės pradžią paskelbs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, vienai dienai savo darbo kabinetą perleisiantis studentų atstovui. Dieninę programą atidarys akademiškumo konferencija „Apšvietimas“, skirta aptarti studentų kūrybiškumą, verslumą, akademiškumą bei kitas aktualias jaunimui temas.

Geriausiems už mokslą mokantiems bakalauro ir vientisųjų studijų studentams valstybė kompensuoja studijų kainą. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė priėmė sprendimą didinti kompensacijoms skirtas lėšas, kad už studijas sumokėtus pinigus galėtų susigrąžinti kuo daugiau gerai besimokančių studentų. Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, studijų įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. 2016 m. šiam tikslui iš viso bus skiriama beveik 5 mln. eurų.

Vieni studentai atvykę mokytis į naują miestą renkasi gyventi bendrabutyje dėl to, kad jiems ten atrodo linksmiausia: aplink būrys bendraamžių, o vakarėliai – kada tik užsinori. Kiti jame gyvena dėl taupumo – bendrabutis mažiausiai du kartus pigesnis nei nuomojamas butas. Plačiau papasakoti apie bendrabučio kasdienybę ir atverti savo kambario duris sutiko trys kambario draugės pirmo kurso studentės.

Kiekvienas žmogus bent kartą per metus pagalvoja apie permainas savo namuose. Žinoma, keisti namų interjerą turint solidų finansais paremtą planą – nesunku, tačiau, ką daryti studentams, kurie neturi galimybės investuoti į savo gyvenamąją vietą daug pinigų? Interjero dizaineriai turi patarimą visiems studentams – dėmesys detalėms.

Šiuo metu galiojančią dešimtbalę vertinimo sistemą Lietuvos universitetuose ketinama pakeisti iki kito rugsėjo. Dėl tokio termino sutarė Lietuvos universitetų rektorių konferencija. „Šiais mokslo metais studentų vertinime išlieka dešimtbalė sistema. Per šiuos metus planuojama sukurti naują sistemą“, - BNS sakė konferencijos vadovas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Studentams ruošiama naujovė – universitetuose nebeliks dešimtbalės sistemos. Numatoma, kad ateityje vietoje dešimtukų ar penketukų studentai bus įvertinami lygiais – puikus, tipinis ar slenkstinis. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, pasiekimų lygmenys padės apibrėžti gerai besimokančio studento sąvoką. Tuo tarpu kai kurie studentai pasimetę – esą apie tokią naujovę jie girdi pirmą kartą.

Pirmadienį prasideda studentų prašymų valstybės remiamoms paskoloms priėmimas. Studentai, norintys gauti valstybės remiamą paskolą 2016-2017 mokslo metams, elektroninius prašymus-anktetas galės pateikti iki rugsėjo 16 dienos. Paskolos suteikiamos studijų įmokai sumokėti, pragyvenimui, dalinėms tarptautinėms studijoms.

Aukštosios mokyklos bendrojo priėmimo metu šiemet priėmė 23 468 studentų (9,8 proc. mažiau nei pernai), iš jų 14 832 yra šių metų abiturientai (14,6 proc. mažiau). 235 asmenys pasirašė po dvi studijų sutartis, todėl galiojančių studijų sutarčių yra 23 703, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. Asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti šiemet buvo pateiktas 30 931 prašymas (5 proc.

Dažnas mokyklą baigęs jaunuolis renkasi arba studijas užsienyje, arba iš viso nusprendžia neskubėti studijuoti. Trūkstant studentų lietuvių, universitetai mielai priima jaunuolius kad ir iš Afrikos. Uteniškis Vladas studijuoti nusprendė sostinėje. Apie verslininko karjerą svajojančiam jaunuoliui čia, į Romerio universitetą, pavyko įstoti iškart pabaigus mokyklą.

Stojantieji į universitetus ir kolegijas antrame etape gali pretenduoti į beveik 2 tūkst. valstybės finansuojamų vietų. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad universitetuose liko 592, kolegijose - 1333 valstybės finansuojamų vietų. Antrame etape toliau vyks priėmimas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Be to, būsimieji pirmakursiai dar turi apsipręsti dėl 592 tikslinio finansavimo vietų.

Baigiasi bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas pirmasis etapas - šiame etape gavę kvietimus studijuoti sutartis su aukštosiomis mokyklomis turi pasirašyti iki ketvirtadienio vakaro. Šiame etape kvietimų studijuoti aukštosiose mokyklose šiemet sulaukė beveik 25 tūkst. asmenų. Penktadienį bus paskelbtos likusios laisvos vietos ir prasidės antrasis pagrindinio priėmimo etapas.

Savaitgalį Šiaulių universiteto (ŠU) priėmimo komisija paskelbė bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Iš Šiaulių universitete I pakopos (bakalauro) studijas pasirinkusiųjų skaičiaus matyti, kad šiemet universitetą papildysiančių studentų kiekis bus panašiai toks, koks ir praėjusiais metais. Į bakalauro studijas jau pakviesti 255 stojantieji, iš jų 72 – į valstybės finansuojamas studijų vietas, 1 – į valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija.

Tarptautinis verslas – tai studijos, atrodo, žadančios plačias karjeros galimybes bei užtikrinančios sočią ateitį. Dauguma studentų tik ir svajoja apie nuosavą verslą, o jei jis dar ir tarptautinis – ateities perspektyvos itin didelės.

Sutiksite, jog šiandien anglų kalba reikalinga kiekviename žingsnyje. Visgi, įdomu, ar mokantis universitete ji taip pat tokia reikalinga? Ar anglų kalbos įgūdžiai būtini net studijuojant Lietuvos universitete? Atsakymas – vienareikšmiškai taip. Literatūra, mokymosi medžiaga, paskaitos – visose šiose studijų aspektuose be šios užsienio kalbos neišsisuksime, tad kol nevėlu – susigriebkite, kad vėliau netektų patirti nuostabą keliančių netikėtumų.

Seimas trečiadienį priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, kuris įtvirtina studijas valstybės užsakymu, nustato minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir leidžia vykdyti trejų metų bakalauro studijas. Už naujos redakcijos įstatymą balsavo 67, keturi buvo prieš, 31 parlamentaras susilaikė. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2017 metų.

Neakademinė veikla universitete gali suteikti ne ką mažesnės naudos, kaip studijuojama profesija. Papildomi įgūdžiai, skirtingų gebėjimų tobulinimas, naujų pomėgių atradimas visada gali praversti tiek ateityje siekiant karjeros aukštumų, tiek norint atsipalaiduoti nuo studijų ir užsiimti kitokio pobūdžio veikla. „Šiaulių universitete studijuojantys studentai turi galimybę aktyviai dalyvauti ir realizuoti save studentiškose veiklose.

Net išsirinkus patinkančią studijų programą dažnas studentas nerimauja ar jo pasirinkimas tikrai geras ir garantuojantis vaisingas darbo paieškas. Dar labiau nerimą kelia ir aplinkinių nuomonės, specialybių skirstymas į perspektyvias ir ne. Visgi, specialistai įvardina, kad studijuojant atsakingai, motyvuotai ir tikrai užsiimant mėgstama veikla darbą susirasti galima bet kurios specialybės atstovui.

Studijuojantys tėvai nuo kitų metų didesnės finansinės paramos iš valstybės gali nesitikėti. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį nutarė, kad jie labiau nei dabar nebus remiami - parlamentarai nutarė, kad 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį (152 eurus) mokėti tėvams doktorantams, kurie vaikų susilauktų iki 30 metų, valstybei būtų per didelė našta. Anksčiau komitetas buvo priešingos nuomonės ir ją palaikė Seimas.

Artėja Didžiosios Britanijos piliečių apsisprendimo metas: likti Europos Sąjungoje (ES) ar išstoti? Balsams einant koja kojon, pradedamas apsvarstyti liūdniausias scenarijus. „Brexit“ sukeltų drebėjimą ne tik kitų šalių ekonomikoje, bet ir emigravusių piliečių gyvenimuose. Didžiąją Britaniją renkasi tiek studentai, tiek geresnio uždarbio ieškantys tautiečiai.

Abiturientų nenoras savo ateitį sieti su Lietuva neramina – kasmet trečdalis Lietuvos moksleivių gyvenimo planus kuria svetur. Gabiausius privilioja prestižiniai universitetai, tačiau tokių abiturientų mažuma. Visgi, daugelis renkasi vidutinio arba žemesnio lygio universitetus manydami, kad bet koks išsilavinimas užsienyje geresnis nei Lietuvoje.

Vieni sako, kad įgyjant aukštąjį išsilavinimą svarbiausia praktinės žinios, kurios vėliau padėtų darbe. Kitiems atrodo, kad universitete svarbiausia stiprus teorinis pamatas, kuris mums vėliau suteikia plačias samprotavimo ir informacijos analizavimo galimybes bei ugdo kritinį požiūrį. KTU studijų programų strategija rodo, kad svarbiausia šių dviejų aspektų derinys.

Norintys savo karjerą sieti su finansais gali rinktis siūlomas studijų programas kone visuose didžiausiuose Lietuvos universitetuose. Visgi, KTU išsiskiria savo studentams siūlydamas galimybę naudotis laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“. Tai pirmoji tokio tipo studentams skirta laboratorija Baltijos šalyse. Apie finansų studijų perspektyvas tv3.lt skaitytojams pasakoja prof. dr. Gerda Žigienė – šios studijų programos vadovė Kauno technologijų universitete.

Dar būdami mokiniai kiekvienas galime suprasti, kokia svarbi pedagogo specialybė – juk nuo mokytojo dažnai priklauso, ar patiks, ar seksis mokomas dalykas. Šios specialybės atstovai taip pat yra atsakingi už moksleivio bendrojo ugdymo mokykloje kaupiamas patirtis, kurios labai dažnai daro įtaką renkantis studijas aukštojoje mokykloje.

Tiems abiturientams, kurie vis dar neapsisprendė, kur stoti ir ką studijuoti, pravartu susipažinti su statistiniais duomenimis apie tai, kaip išsilavinimas koreliuoja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir gaunamomis pajamomis.

Po lietuvių kalbos egzamino socialiniuose tinkluose tarp abiturientų užvirė tikra audra. Nors dažnas galėtų ginčytis ir sakyti, kad toks nepasitenkinimas vyksta kasmet, mokinių tai neguodžia. Pirmadienį naujienų portalą tv3.lt pasiekė pasipiktinusios abiturientės laiškas, kuriame ji teigė, kad kai kurie abiturientai neva iš anksto žinojo egzaminų užduotis. Tokia mokinės nuomonė netruko sulaukti atsako būtent socialiniame tinkle.

Nors pakalbėjus su KTU vadybos studijų krypties magistrais galima išgirsti vien gerus atsiliepimus, tačiau labiausiai jų žodžius įprasmina sėkmingos karjeros istorijos, sukurti verslai bei užimamos pareigos. Visgi, šis universitetas užmigti ant laurų neketina. Jau nuo šių metų rugsėjo KTU vadybos studijų kryptyje laukia dar labiau patobulintos ir išgrynintos magistrantūros studijų programos.

Japonijoje 96 metų vyras yra nusiteikęs sumušti daugiau rekordų, kai buvo pripažintas seniausiu pasaulyje aukštosios mokyklos absolventu, gavęs meninės keramikos studijų diplomą. Guvus senjoras Shigemi Hirata penktadienį atsiėmė Guinnesso pasaulio rekordų knygos sertifikatą, o anksčiau šiais metais jis įgijo meno bakalauro laipsnį, baigęs studijas Kioto meno ir dizaino universitete, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida.

Socialinius mokslus vis dar renkasi daugiau nei pusė visų stojančiųjų į universitetus, tačiau vėliau šios studijų krypties absolventų norinčių dirbti pagal savo specialybę atsiranda vos 52 proc., skelbia MOSTA atliktų absolventų karjeros stebėsenos duomenys. Paskutiniu metu visuomenėje netgi susiformavo stereotipai, kad socialinių mokslų studijas mokytis gerokai lengviau, o darbą pagal specialybę susirasti gali tapti tikras iššūkis.

Utos valstijos koledžo pirmakursė McKenna Pilling (18 m.) sulaukė staigmenos iš mamos. Ši nusprendė apsilankyti savo dukros bendrabučio kambaryje. Įsliūkinusi bendrabučio kambarį mama griuvo į lovą nusifotografavo. Nuotrauką ji išsiuntė dukrai klausdama – „Žiūrėk, matai, kur aš esu? Kur tu?“. Visgi paaiškėjo, jog mama atsidūrė ne ten, kur planavo.

Dabar – svarbaus apsisprendimo laikas daugeliui abiturientų. Po 12-os metų, užveriant mokyklos duris, ne vieno galvoje sukirba mintis: „o kas toliau“? Pasirinkimų daug: galima laimę bandyti Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose, galima apskritai metus pailsėti, padirbėti ar pakeliauti.

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ verslo plėtros direktorius ir vienas iš Rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto steigėjų Domantas Gailius sako, kad marketingo srityje verslo ir mokslo bendradarbiavimas vis dar sunkiai skinasi kelią. To priežastis – aukštųjų mokyklų uždarumas ir pakankamai jauna Lietuvos rinkodaros rinka. Visgi situacija sparčiai keičiasi.

Norint studijuoti Lietuvoje rinktis tikrai yra iš ko – net 43 aukštosios mokyklos, kuriose iš viso siūloma 1,8 tūkstančio studijų programų. Nors kasmet aukštojo mokslo siekiančiųjų skaičius mažėja, o šiemet planuojama paraiškų sulaukti net 5 tūkst. mažiau – mokymosi įstaigų ir studijų programų pasiūla kinta nežymiai.

Finansavimas doktorantūrai kitiems mokslo metams padidintas 1,3 mln. eurų. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 2016 metų priėmimo į magistrantūros, doktorantūros, rezidentūros ir laipsnio nesuteikiančias pedagogines studijas valstybės finansuojamų vietų skaičių. Palyginti su pernai, valstybės finansavimas priėmimui į doktorantūrą didinamas 26 proc., 2015 metais tam buvo skirta 4,9 mln. eurų, ateinantiems mokslo metams – 6,2 mln.

Rinkos tyrimai rodo, jog dviejų ir daugiau specialybinių kompetencijų turinčių darbuotojų poreikis auga ir kasmet jų Lietuvoje įdarbinama vis daugiau. Atsižvelgdamas į kintančius darbo rinkos bei pačių studijuojančiųjų poreikius, Šiaulių universitetas – didžiausia aukštoji mokykla Šiaurės Lietuvoje – kasmet siūlo vis daugiau tarpkryptinių studijų programų. Tokias studijų programas baigę specialistai lengviau įsidarbina ir turi didesnę pasirinkimo laisvę.

Nors stojamieji artėja septynmyliais žingsniais, tačiau tikrai dar ne visi abiturientai yra apsisprendę, ką studijuoti ir kur. Kaip nepasiklysti informacijos gausoje, išsigryninti prioritetus ir tinkamai pasirinkti studijų kryptį, pasakoja Šiaulių universiteto karjeros konsultantė Sigita Gintilaitė. Savo patirtimi taip pat dalijasi alumnai Gabrielė Gendvilaitė ir Tautvydas Milaknis.

Apie tai, kad programuotojų darbas paklausus ir gerai apmokamas girdėjo visi ir nors vaikinai šią specialybę renkasi noriai – merginų IT mokslų srityje labai nedaug. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto docentės Danguolės Rutkauskienės, specialistų šioje srityje trūks vis labiau. Šiuo metu Europoje tokių laisvų darbo vietų yra 700 tūkst., o po kelerių metų bus likę tik 5 proc. specialybių, kuriose nereikės IT specialistų.

Gegužės 20 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete buvo įteikti išskirtiniai Vokiečių kapitalo įmonės „Lidl“ remiamų kalbos kursų pažymėjimai. Prekybos tinklas, siekdamas, kad būsimieji profesionalai į verslą ateitų kuo geriau pasiruošę, nusprendė investuoti į ISM studentus ir finansuoti verslo vokiečių kalbos kursus.

2016 m. švietimo įstaigų rezultatai rodo, jog dominuojantys universitetai išliko tie patys kaip ir praėjusiais metais. Pirmauja Vilniaus universitetas, tačiau jam ant kulnų lipa Kauno universitetai. Aukštųjų mokyklų vadovai ne visada džiaugiasi reitingais, tačiau tikina, kad į juos atsižvelgia. Antroje vietoje – Kauno technologijos universitetas. Vienintelis pokytis pirmaujančiųjų gretose – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pakilo į trečiąją vietą ir nustūmė VDU į ketvirtąją.

Valstybė finansuos studijas tų studentų, kurių pasiekimai bus įvertinti puikiu arba tipiniu lygiu. Tai numato ketvirtadienį Seimo priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Už jų priėmimą balsavo 70 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, keturi susilaikė. Pagal įstatymą, pirmojoje studijų pakopoje ir vientisosiose studijose skiriami trys studijų pasiekimų lygmenys: slenkstinis, tipinis ir puikus.

Studijas kremtantis arba jas bebaigiantis jaunuolis ankščiau ar vėliau atsiduria darbo rinkoje, kur turi save pristatyti būsimiesiems darbdaviams. Dažno naujoko svajonė ‒ įsidarbinti tokioje darbovietėje, kur įdomus darbas, geras užmokestis ir puikios augimo perspektyvos. Tačiau dažnam pirmojo darbo ieškančiam naujokui tai atrodo neįmanoma misija.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį lankėsi Mykolo Romerio universitete (MRU) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), kur su aukštųjų mokyklų vadovais aptarė ateities planus.

Abiturientai renkasi nepaklausias profesijas ir baigę studijas varsto darbo biržos duris. Nors Lietuvai trūksta informacinių technologijų specialistų, gydytojų ir net sunkvežimių vairuotojų, moksleivius labiausiai vilioja miglotas karjeros perspektyvas siūlantys socialiniai mokslai.

Daugelis žino tą jausmą, kuomet studijų metais svarbiausia būdavo ne kaip ir kur gyveni, o ką ir su kuo veiki. Ypač jei atvykai studijuoti iš mažo miestelio į sostinę. Bendrabutis, kuris studentų tarpe vadinamas tiesiog „baraku“, daugeliui tapdavo ne tik namais, bet ir linksmiausių vakarėlių vieta, kuriuos nutraukti pavykdavo tik piktai budėtojai ar apsauginiams. Tačiau ši bendro naudojimo patalpa visada pasižymėdavo tvarkos stygiumi ir pačių studentų išdaigomis.

Sakoma, kad karjerą keisti niekada nevėlu. Vis dėlto, priimtas toks sprendimas gali turėti įtakos ne tik finansinei padėčiai, bet ir sveikatai, požiūriui į gyvenimą. tv3.lt kalbina Lietuvos personalo atrankos ir darbuotojų paieškos agentūrų atstoves, kurios pasakoja, kaip nesuklysti pasukus kitu karjeros keliu. Lietuvos personalo atrankos agentūrų atstovės atskleidžia, kad specializacijos sritį keisti tampa vis labiau įprasta.