studijos

 Studijuoti svetur išvykstantiems jaunuoliams, kurie renkasi studijas Europos Sąjungos (ES), Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, nereikia savarankiškai draustis privalomuoju sveikatos draudimo (PSD), nes juos Lietuva draudžia valstybės lėšomis.

Naujausi LAMA BPO duomenys rodo, kad populiariausia studijų programa universitetuose – medicina, ją pirmu pirmuoju prioritetu prašymuose nurodė daugiausiai stojančiųjų, toliau seka odontologija. Tarp stojančiųjų į kolegijas dažniausiai pirmu numeriu buvo nurodoma kosmetologija, antroje vietoje – bendrosios praktikos slauga. Vis dėlto vienas dalykas, kaip ateitį įsivaizduoja būsimieji studentai, o kitas – ko realiai reikia darbo rinkai, kokių profesijų atstovai labiausiai laukiami.

Jau praėjusią savaitę prasidėjo bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Bendrojo priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 18 d. 15 val. Pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu, stojantysis į prašymą gali įtraukti iki 9 pageidavimų, kuriuos galima papildyti ar išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį.

 Norėdami padėti abiturientui išsirinkti studijas, aplinkiniai dažnai siūlo pagalvoti, kokį darbą jis norėtų dirbti visą gyvenimą. Kaip gali tai žinoti aštuoniolikmetis, kuris ką tik baigė mokyklą ir neturi rimtesnės darbo patirties? Per didelė atsakomybė renkantis profesiją, universitetą, baimė nepataisomai suklysti jauną žmogų gali atvesti prie neracionalių sprendimų. Kad taip nenutiktų, siūlome atkreipti dėmesį į 3 dalykus, kurių nereikėtų daryti renkantis studijas.

Prasidėjus stojimų į aukštąsias mokyklas karštinei ne vienas jaunuolis susiduria su dilema – kokią studijų programą rinktis? Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas sako, kad neapsisprendėlis tokiu atveju renkasi stoti ten, kur priims, tačiau toks sprendimas labiausiai kenkia pačiam studentui, nes krimsti neįdomius ir nepatinkančius mokslus yra kančia. ,,Stojimų į aukštąsias mokyklas tvarka jau išdirbta tikrai neblogai techniškai – viskas veikia be didesnių trūkumų.

Stojimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas administruojančios LAMA BPO duomenimis, šiemet pirmąjį registracijos žingsnį atliko, t.y. pateikė vardą, pavardę ir el. pašto adresą 22616 stojantieji. Visgi pagrindinio priėmimo prašymus pateikė 16090 stojantieji, jie surašė net 76084 studijų programų pageidavimų. Studijų sričių populiarumas pagal pirmąjį prioritetą universitetuose ir kolegijose nesikeičia – pirmauja socialiniai mokslai, juos pageidauja šiemet studijuoti 37,1 procento stojančiųjų.

 Birželio ir liepos mėnesiais dauguma aukštųjų mokyklų absolventų pasijaučia it naujagimiai. Kur ir kaip judėti toliau? Karjeros specialistai pataria nepasimesti: įsigilinus į savo vidinius poreikius ir įdėjus šiek tiek darbo, išties galima atrasti savo kelią. Kelis patarimus naujai „iškeptiems“ aukštųjų mokyklų specialistams sutiko duoti Žilvinas Padegimas, portalų grupės „CV zona“ vadovas.

 siekia LSU siekia treniravimo sistemų diplomo Kaunas, birželio 12 d. (BNS). Studentams gegužę ir birželį - pats karštymetis: įvairūs atsiskaitymai, rašto darbai bei egzaminai.

Atlik į aiškius ir konkrečius rezultatus orientuotą praktiką – Lietuvos kultūros taryba (LKT) visus metus laukia praktikantų (tiek studijuojančių, tiek jau baigusių studijas). Lietuvos kultūros taryba buvo įsteigta 2013 m. tęsiant kultūros politikos gairėse numatytą kultūros finansavimo demokratėjimo procesą, perleidžiant Kultūros rėmimo fondo administravimą pačiai kultūros lauko savivaldai. LKT disponuoja maždaug 15 mln.

150 mlrd. eurų. Tokios įspūdingos vertės yra metinė pasaulinės biotechnologijos produktų rinka. Aukštos pridėtinės vertės chemines medžiagas, bioproduktus, maisto priedus, polimerus, biodegalus kurs pasirinkusieji naują Kauno technologijos universiteto (KTU) magistrantūros studijų programą Pramoninę biotechnologiją.

 Šiandien Vyriausybė patvirtino 2015 m. priėmimo į antrosios pakopos ir doktorantūros studijas valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų skaičius. Numatyta, kad šiais metais valstybė finansuos studijas per 4,5 tūkst. pirmakursių magistrantų ir pusei tūkstančio doktorantų. Finansavimas ir priėmimo vietų skaičius magistrantūrai ir doktorantūrai lyginant su 2014 m. išliks stabilus. „Kad šalis būtų konkurencinga šiuolaikinėje globalioje rinkoje, būtinos aukštosios technologijos.

 Patrauklios šokio pedagogikos studijos Vilniaus kolegijoje skirtos meniškos prigimties žmonėms, nenustygstantiems vietoje, turintiems kūrybinių idėjų ir norintiems tapti profesionaliais šokio pedagogais. Vilniaus kolegijos šokio pedagogikos programos studentai gali didžiuotis tuo, kad studijų metu jie ne tik įgyja būtinus šokio pedagogui įgūdžius, bet ir kasmet turi progą pasireikšti kaip profesionalūs menininkai.

Lietuvos studentų sąjunga ragina numatyti baudžiamąją atsakomybę už rašto darbų pirkimą ir pardavimą. Tokią poziciją sąjungos prezidentas Paulius Baltokas išsakė pristatydamas „Akademinio sąžiningumo indekso 2015“ rezultatus. „Problema, kurią turime, ir greičiausiu metu be didesnio valstybės įsikišimo negalėsime išspręsti, yra akademinių - mokslinių rašto darbų rengimas, pirkimas, pardavimas ir pateikimas kaip savo.

„Linoleum design“ šiuo metu ieško mokančio ir mėgstančio kurti tekstus studento, kuris norėtų atlikti praktiką projekte „Mados redakcija“. Pagrindinės nagrinėjamos temos: mada, stilius, dizainas. Tekstai kuriami tinklalapiui, tinklaraščiui, žurnalui ir socialiniams tinklams. Iš praktikanto tikimasi produktyvumo, puikių lietuvių kalbos žinių raštu ir žodžiu, smalsumo, kūrybiškumo, gebėjimo tirti plačią mados industriją, o ne vien apžvelgti madą.

Investicijos ir draudimas – vienintelė tokio pobūdžio studijų programa Lietuvoje, vykdoma tik Vilniaus kolegijoje. Investicijų ir draudimo studijų programa skirta siekiantiems tapti profesionaliais draudimo specialistais, draudimo žalų ekspertais, draudimo tarpininkais, investicijų konsultantais, vadybininkais, investicijų analitikais, klientų aptarnavimo specialistais tarptautinėse verslo įmonėse ar turintiems tikslą kurti nuosavą verslą.

Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas šiemet švenčia 20 metų, jį 1995 metais įkūrė Nepriklausomybės akto signataras Medardas Čobotas. Šiuo metu universitetas turi 11 fakultetų ir 1,5 tūkstančio klausytojų, kurių vyriausia Onutė šiemet švęs 90 metų jubiliejų. Pasak dabartinės universiteto rektorės dr. Zitos Žebrauskienės, universiteto senjorai yra itin žingeidūs ir turi begales klausimų.

Šiandieninėje rinkoje veikia daug įvairių įmonių ir įstaigų, didėja tarpusavio konkurencija. Aktualu tampa samdytis profesionalius, besidominčius naujovėmis buhalterius, nes be jų teikiamos informacijos neįmanoma priimti teisingų valdymo sprendimų, numatyti įmonių veiklos strategijų, prognozių ir perspektyvų. Todėl Vilniaus kolegijos tikslas – parengti aukšto lygio, analitiškai mąstančius buhalterinės apskaitos specialistus, turinčius pakankamai žinių bei darbui reikalingų praktinių įgūdžių.

Vykstant šiuolaikinio gyvenimo socialiniams, ekonominiams, kultūriniams pokyčiams, taip pat kintant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sampratai ir turiniui, tapo aktualu stiprinti ugdymo individualizavimą, rengti pedagogus, gebančius vykdyti inkliuzinį ugdymą. Todėl Vilniaus kolegija šiuo metu rengia naują studijų programą – Vaikystės pedagogika. Vaikystės pedagogika skirta norintiems įgyti ikimokyklinio ugdymo pedagogikos profesinio bakalauro laipsnį bei pedagogo kvalifikaciją.

Daugelyje savivaldybių atlyginimų vidurkiai, gaunami praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo, yra tarp 434 ir 579 eurų. Didžiausi atlyginimai (per 724 eurų) šiuo laikotarpiu fiksuojami tarp Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse gyvenančių, tačiau Kaune aukštąsias mokyklas pabaigusių absolventų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo į valstybės finansuojamas magistratūros studijas šiemet priimti 4446 studentus. Pernai magistrantūrai buvo numatytos 4566 valstybės finansuojamos studijų vietos, tačiau ne visos jos buvo užimtos - priimti 4365 studentai, BNS nurodė ministerija.

 Kaip įvairių sričių absolventus priima darbo rinka, kaip greitai jiems pavyksta įsidarbinti, kokius darbus jie dirba ir kokius atlyginimus gauna? Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko specialistų kvalifikacijų žemėlapio pirminę analizę. Ji apžvelgia, kaip į darbo rinką integravosi 2012 ir 2013 m. baigusieji Lietuvos kolegijas ir universitetus. Įsidarbinimas Absolventų įsidarbinimas viršija 70 proc.

 Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija (Monbukagakusho: MEXT) siūlo Lietuvos piliečiams stipendijų programas studijoms Japonijoje nuo 2016 m. balandžio mėn. Nepraleisk progos pažinti ir mokytis vienoje pažangiausių pasaulio valstybių! Paraiškas teikiamos iki 2015 m. gegužės 29 d.  (penktadienio) 15:00 val.  Švietimo mainų paramos fondo Aukštojo mokslo programų skyriui.

 Jau įpusėjo vasario vidury prasidėjęs renginių ciklas – akcija „Planuok karjerą atsakingai‘‘, skirtas bendrojo ugdymo, profesinių ir aukštųjų mokyklų mokiniams bei studentams, švietimo įstaigų vadovams ir karjeros konsultantams. Iki gegužės 1 dienos vyksianti akcija sudomino jaunimą: 5,5 tūkst. jaunuolių– beveik dvigubai daugiau nei pernai – dalyvavo jaunimo darbo centrų renginiuose visoje šalyje.

 Daugiau kaip 150 Baltarusijos moksleivių ir jų tėvų kovo 28 dieną dalyvavo Europos humanitarinio universiteto (EHU) Atvirų durų dienų renginiuose, kur įsitraukė į kūrybines dirbtuves su EHU lektoriais, aiškinosi tremtyje veikiančio baltarusių universiteto siūlomas studijų programas ir po euro įvedimo pasikeitusias gyvenimo sąlygas Lietuvoje.

Švietimo mainų paramos fondas skelbia valstybinių stipendijų konkursą 2015 m. vasaros kursams Latvijoje. Dėl finansavimo kreiptis reikia iki 2015 m. balandžio 21 d. 16 val.

Neseniai buvo paskelbtas konkursas teikti paraiškas dalinėms studijoms, mokslinėms stažuotėms ir žiemos bei vasaros kursams Estijoje 2015-2016 m. pagal bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos ir Estijos. Tai puiki proga pasisemti profesionalios patirties kaimyninėje šalyje. Kokios veiklos gali būti finansuojamos? - dalinės bakalauro, magistro, doktorantūros studijos; - pilno laipsnio bakalauro, magistro, doktorantūros studijos; - vasaros ir žiemos kursai; - mokslinės stažuotės.

Lietuvos aukštųjų mokyklų abolventai, po studijų mėgindami įsilieti į darbo rinką, dažnai susiduria su viena problema: darbdaviai reikalauja patirties. Todėl studijuojant pravartu būti aktyviems – veikti jaunimo organizacijose, savanoriauti ir pan. Rokui Krūminui savanorystė „Transparency International“, organizacijoje, skatinančioje pilietines antikorupcines iniciatyvas, padėjo ne vien ieškant darbo, bet ir stojant į norimas magistro studijas Prancūzijoje.

 Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ironiškai žvelgia į Seimo narių siūlymą keisti LR Mokslo ir studijų įstatymą. Rytoj Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete bus svarstomas parlamentarų siūlymas universitetus skirstyti į keturias kategorijas: universaliuosius, specializuotus, regioninius ir išskirtinį statusą turintį Vilniaus universitetą. Anot studentų, šis siūlymas yra neargumentuotas ir neturi aiškaus tikslo, taip pat neaiški tokio siūlymo kuriama pridėtinė vertė.

Kembridžo universitete studijuojančių lietuvių teigimu, svarbias vidines pertvarkas vykdantis Kauno technologijos universitetas (KTU) yra ryškus lyderis Lietuvoje. Tokį įvertinimą išgirdo KTU vadovai, apsilankę Kembridžo lietuvių bendruomenės pirmą kartą surengtoje karjeros dienoje.

Mokslui ir technologijoms sparčiai žengiant į priekį, plečiasi ir įprastų specialybių rėmai. Geriausi darbdaviai prašo specialistų, turinčių įvairių sričių žinių. Būtent tokia pasaulyje sparčiai populiarėjanti specialybė – sveikatos informatika ̶ šiemet žengė ir į Kauno technologijos universitetą, pranešė KTU atstovai. Pasaulyje sveikatos informatikos užuomazgos atsirado XX a. 6 dešimtmetyje.

Švietimo ir mokslo ministerija jau patvirtino preliminarų 2015 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių. Pagal šį sąrašą daugiausiai į valstybės finansuojamas vietas bus priimta studentų, pasirinkusių technologijos mokslų studijas. Planuojama, kad šiemet valstybės finansavimą gaus 14,6 tūkst. pirmakursių. Didžioji dalis – 14,1 tūkst. jų bus priimti į valstybės finansuojamose studijų vietas. Daugiausiai – 7,4 tūkst. studijuos universitetuose, 6,7 tūkst. – kolegijose.

 Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino preliminarius 2015 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius. Daugiausia valstybės finansuojamų studentų bus priimama į technologijos mokslų studijas. Penktadaliu išauga priėmimas į IT specialybes.

2013 m., skatinant jaunimo užimtumą, Lietuvoje atsirado nauja priemonė – „Parama pirmajam darbui“. Ji padrąsino įmonės samdyti tik ką studijas baigusius specialistus, kurie neturi profesinės patirties. Šia priemone besinaudojantiems darbdaviams net 12 mėnesių yra kompensuojama 23,3 proc. jaunam žmogui sumokėto atlyginimo. Po daugiau nei dvejų šios priemonės įgyvendinimo metų, daugelis konstatuoja, kad ji pasiteisino su kaupu.

Daugumos Lietuvos universitetų minimalūs stojimo balai 2015-iems metams svyruoja nuo 1 iki 3, o didžioji dalis kolegijų numatė 0,8 balo slenkstį. Sausio pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija paragino šalies universitetus numatyti minimalų stojimo balą, kuri būtų ne mažesnis nei 1, nors tai ir nėra privaloma pagal įstatymą. Apie minimalius stojimo balus ministerijai iki savaitgalio pranešė 14 šalies universitetų ir 12 kolegijų.

Išsirinkti tinkamą profesiją – vienas svarbiausių žingsnių gyvenime ir didelis galvos skausmas daugeliui abiturientų. Šį savaitgalį, vasario 5-7 d., LITEXPO parodų centre vykstančioje parodoje „Studijos“ būsimiems studentams pristatomos Lietuvos bei užsienio mokymo įstaigų programos, teikiamos konsultacijos. Šiemet paroda ne tik sudomino abiturientus ir mokymo įstaigas, bet ir įtraukė darbo rinkos dalyvius - darbdavius.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Magistro studijas pabaigusieji arba vientisųjų studijų absolventai Lietuvoje įsidarbina greičiau nei kolegijų absolventai ir gauna didesnius nei Lietuvos vidurkis atlyginimus. Tokią išvadą rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atliktas tyrimas. Specialistai tyrė, kaip pasiskirstė absolventai Lietuvos darbo rinkoje per metus nuo studijų baigimo ir kokį atlyginimą gavo.

Nors dažniausiai dėl studijų kokybės kritikuojama netobula Lietuvos aukštojo mokslo sistema, dalį kaltės turėtų prisiimti ir patys studentai, neišnaudojantys visų jiems suteikiamų galimybių. KTU studentų atstovybės (SA) prezidento Mindaugo Valkavičiaus teigimu, taip yra dėl to, kad nemažai abiturientų į universitetus vis dar stoja tik dėl diplomo, o ne siekdami kokybiško išsilavinimo. Tačiau situacija keičiasi į gerąją pusę.

 Sostinėje vasario 5–7 dienomis parodų rūmuose „Litexpo“ jau 13-ą kartą vyks tarptautinė mokymosi, studijų ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2015“. Jos metu lankytojus kvies naujovė – mobilus Jaunimo darbo centras, kuriame Darbo biržos darbuotojai sieks atsakyti į visus jaunųjų lankytojų klausimus ir pristatyti darbo rinkos tendencijas.

Kokių švietimo sričių absolventų dabar labiausiai reikia darbo rinkai? Kas įsidarbina greičiausiai ir gauna didžiausius atlyginimus? Atsakymai į šiuos klausimus jau pradeda aiškėti. Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko pirminę specialistų kvalifikacijos žemėlapio – 2013 m. absolventų įsidarbinamumo – analizę. „Iki šiol buvo matuojamas studijų procesas, buvo stebima, kaip jis vyksta.

Nuo 2015 m. rugsėjo Kauno technologijos universitete (KTU) bus rengiami sveikatos informatikos specialistai. Sveikatos informatika – tai pirmoji jungtinė KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) programa, kurioje bus specializuojamasi į informacinių technologijų taikymą sveikatos srityje. Ši programa yra vienintelė tokia Lietuvoje ir viena iš nedaugelio Baltijos šalyse, sakoma KTU pranešime.

Irma Kuršentaitytė Vos baigę universitetą jaunuoliai neretai keletą metų dar galvoja, kokio darbo imtis, ką gyvenime norėtų veikti. Tuo tarpu vos 26-erių sulaukusi radviliškietė Irma Gudžiūnaitė dirba atsakingą darbą Briuselyje – užima teisėsaugos atašė teisingumo klausimams Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje pareigas. Prieš tai mergina spėjo padirbėti Teisingumo ministerijoje.

Jurgita Andrulytė „Geriausi mano gyvenimo metai“, – taip daugelis apibūdina gyvenimo tarpsnį, kai buvo studentai. Apie šiuolaikinį studentišką gyvenimą galime išgirsti daug, tačiau nežinia, kuo tikėti. Todėl apie tai, ką reiškia ir kiek kainuoja būti studentu Šiauliuose, kalbamės su pačiais studentais. Nepagyvenęs bendrabutyje – ne studentas? Gyvenamoji vieta yra vienas svarbiausių abiturientų, įstojusių studijuoti, ir jų tėvų rūpestis. Dažniausiai pasirinkimai būna du – bendrabutis arba butas.

Valstybinis studijų fondas šiandien skelbia studentų, kuriems paskirtos valstybės remiamos paskolos, sąrašus. Apie tai, ar jiems yra paskirta paskola, studentai sužinos fondo interneto svetainėje www.vsf.lt prisijungę prie savo prašymo-anketos. Fondo direktoriaus įsakymu valstybės garantija skirta 6904 paskoloms. „Šiemet buvo pateiktos 7287 paraiškos valstybės remiamoms paskoloms gauti, tačiau sutartis pasirašyti pakviesti ne visi“ - sakė Paskolų skyriaus vedėja Kristina Novickienė.

Kaip ugdyti vaikų intelektualumą ir bendrą išprusimą? Į tokį klausimą skatina atsigręžti visai neseniai pasklidusi žinia apie Didžiojoje Britanijoje gyvenančio lietuvaičio intelektą, lenkiantį net tokių asmenybių kaip Bilas Geitsas ar Albertas Einšteinas.

Kaip ir kiekvienais metais edukacinė bendrovė „Kalba.Lt“ siekia, kad kuo daugiau moksleivių sužinotų apie studijų užsienyje galimybes, ir kviečia į tarptautinę aukštojo mokslo užsienyje parodą „IŠSILAVINIMAS IR KARJERA 2014“ (EDUCATION AND CAREER 2014). Paroda vyks spalio 20 , 21 ir 22 d. net trijuose miestuose: Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Tad parodą aplankyti galės dar daugiau smalsuolių. Jau 11-us metus „Kalba.

18-metė atlikėja Simona Milinytė pradėjo režisūros ir vaidybos studijas Kalifornijos universitete. Savo įspūdžiais mergina pasidalijo su gerbėjais „Facebook“ paskyroje (red. pastaba – kalba netaisyta). „Kaip as bijojau! Bet buvo nuostabu! PIRMA DIENA KOLEDŽE! Labai bijojau, nezinojau ar viska pasiemiau, vis atrode, kad kazka pamirsau(o cia butu mamyte mano labai padejus, jei butu su manim:-( Bet ka darysi, toks tas gyvenimas kitam pasaulio gale.

Beveik pusė visų šimtukininkų, pasirinkusių vadybos ir ekonomikos studijas, mokysis ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Tai yra geriausias rezultatas tarp vadybos ar ekonomikos studijas siūlančių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Studijas ISM pasirinko 43 šimtukininkai.

Rugsėjo 25 dieną Vilniuje konferencijų centre Radisson Blu Hotel Lietuva vyksiančioje parodoje „TARPTAUTINIŲ STUDIJŲ DIENOS“ moksleiviai ir jų tėveliai galės susitikti su Plymouth College direktoriaus pavaduotoja Ms. Sarah Dunn ir gauti išsamią informaciją apie mokslo ir sporto galimybes šioje elitinėje mokykloje.

Mažiau aukštųjų mokyklų, 2 proc. nuo BVP aukštajam mokslui, lankstesnis studijų procesas, nešališkas informacijos šaltinis apie aukštąsias mokyklas, didesnės stipendijos gerai besimokantiems, – tokį aukštąjį mokslą 2030-aisias nori matyti Lietuvos studentų sąjungos Asamblėjos „Rytojaus švyturiai“ dalyviai. Paskutinį vasaros savaitgalį vykusiame kasmetiniame, jau 23-ąjį kartą organizuotame, renginyje studentų atstovai iš visos Lietuvos kūrė studentišką aukštojo mokslo 2030-aisiais viziją.