studijos

Edita Matulevičiūtė Iki stojimo į aukštąsias universitetines ir profesines mokyklas likus tik kelioms savaitėms, abiturientai suka galvas, kokią specialybę pasirinkti ir į kokį Lietuvos miestą emigruoti. Neretai studijų pasirinkimą lemia ne tik svarbiausias rodiklis – svajonių specialybė ar geras universitetas, tačiau ir turimi finansai. Juk išgyventi didmiestyje studentui nėra taip paprasta, ypač, jei šeima negali itin smarkiai padėti.

Tęsinys 5. Du studentai iš Ohajo apiplėšė banką, kad galėtų susimokėti už studijas 2007-aisiais du studentai iš Ohajo buvo nuteisti kalėti 20 metų už ginkluotą banko apiplėšimą. Pagauti jie teisinosi, kad jiems reikėję pinigų už studijas susimokėti. 22-ejų sulaukęs Cincinačio universiteto studentas Christopheris Avery ir 20-metis Andrew Butleris iš Toledo universiteto buvo pripažinti kaltais dėl dviejų sunkių apiplėšimų ir 6 pagrobimų.

10. Studentė padavė tėvus į teismą, kad šie sumokėtų už studijas Abiturientė iš Naujojo Džersio padavė savo tėvus į teismą kaltindama juos, kad šie ją išspyrė iš namų, kai merginai suėjo 18 ir atsisako sumokėti už jos studijas. Rachel Canning iškėlė ieškinį tėvams reikalaudama ne tik sumokėti už jos studijas privačioje aukštojoje mokykloje, bet ir pinigų jos gyvenimo išlaidoms, transportui. Teisėjas atmetė jos prašymą ir liepė grįžti atgal pas tėvus.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) su partneriu iš Jungtinių Amerikos valstijų – Hjustono universitetu planuoja rengti plėtros ir investicijų galimybių studijas didžiausioms Lietuvos transporto ir energetikos sektoriaus įmonėms. Tai aptarta šią savaitę vykstančio JAV delegacijos – Bauer Verslo mokyklos vadovų magistrantūros studentų grupės vizito Lietuvoje metu, sakoma VGTU pranešime.

Dalis studijuojančiųjų ima dirbti jei ne būdami pirmų, tai bent paskutinių kursų studentai. Vieni gauna tinkamų darbo pasiūlymų, kiti nori įgyti patirties, o kiti neturi galimybių nedirbti ir ima derinti studijas su darbu dėl finansinio stabilumo. Daugumai (76 proc. respondentų) yra tekę derinti mokslus ar studijas su darbu, apie 14 proc. respondentų teigia, kad dirbdavo tik, pavyzdžiui, vasarą, kai mokslų nebūdavo, atskleidė darbo portalo CVbankas.lt atliktos apklausos rezultatai.

Lietuvoje dabar labiausiai trūksta techninį išsilavinimą turinčių darbuotojų – programuotojų, inžinierių, gamybos planuotojų ir gamybos vadovų. Kita vertus, ne vienus metus daugiau nei 40 proc. šalies abiturientų aukštosiose mokyklose renkasi studijuoti socialinius mokslus. Užuot neigiamai vertinę šią tendenciją, personalo atrankos specialistai pažymi – darbo rinkos poreikius galima prognozuoti tik keliems metams į priekį.

Kol nemaža dalis lietuvaičių vos tik baigę studijas kraunasi lagaminus ir skrenda žinių semtis į užsienio universitetus, Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos sulaukia ne ką mažiau atvykėlių. Vieni jų apsilanko vos pusmečiui, kiti pasilieka net ir visam laikui. Vienas tokių, beveik metus Kaune mokslus kremtantis turkas Anil Tüzünler.

Visuomenę reikia nuolat ugdyti – supažindinti ją su Lietuvos ir pasaulio įvykiais, svarbiausiomis aktualijomis, taip pat lavinti jos gebėjimą vertinti informaciją. To reikia, kad žmonės kritiškiau vertintų savo aplinką ir galėtų priimti labiau apgalvotus sprendimus. Tokiu ugdymu šiandien kaip tik užssima žiniasklaida bei žurnalistai, siekiantys ne tik informuoti gyventojus, bet ir padėti jiems susiprasti, kas slypi už konkrečių faktų.

Brėkštant ankstyvam gegužės 20 d. rytui, KTU atvirų dienų organizatoriai Laisvės alėją papuošė 2 tūkst. pakabų su kvietimais, raginančiais moksleivius „padžiauti“ uniformas ir atvykti į „Nuotykių dieną su KTU“. Pažinti mokslą per pramogą gegužės 21 d. „Santakos“ slėnyje panoro beveik tūkstantis moksleivių iš visos Lietuvos.

Kariai savanoriai, pratęsę sutartį su kariuomene ketveriems metams, galės gauti valstybės paramą daliai studijų kainos padengti. Šiam Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtam nutarimo projektui ketvirtadienį pritarė Vyriausybė. Už mokslą mokantys kariai savanoriai tokią valstybės išmoką galės gauti tuo atveju, jei Lietuvos aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programą.

Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir šiandien pateikė ministerijoms derinti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Tai vienas iš šios Vyriausybės įsipareigojimų. Įstatymo projekte numatytos svarbiausios naujovės – valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis ir jose nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, kurio nepasiekę kandidatai negalėtų patekti į auštąsias mokyklas.

Gegužės 10 d., šeštadienį, Vytauto Didžiojo universitete Kaune jau antrąjį kartą vyks „Šeimos infodiena“, skirta ne tik moksleiviams, bet ir jų tėvams. Apsilankyti renginyje kviečiami visi, kurie nori daugiau sužinoti apie studijų sąlygas ir aplinką, VDU išskirtinumą, praktikos ir mainų galimybes. Dalyvių registracija vykdoma internetu.

Prasidedant abitūros egzaminams ir stojamiesiems į aukštąsias mokyklas Valstybinis studijų fondas nori padrąsinti negalią turinčius abiturientus įgyti aukštąjį išsilavinimą. Nors dar laukia nemažai iššūkių pritaikant studijų aplinką žmonių su negalia poreikiams, vis daugiau aukštųjų mokyklų gali pasiūlyti jiems tinkamas studijų sąlygas.

Žinių radijas Keletą metų rimtai užsiėmęs lengvąja atletika, Paulius Vainauskas visgi nusprendė išvykti studijuoti į Anglijos Braitono universitetą. Jį visada traukė diplomatija, svarstė ir apie Lietuvos Jono Žemaičio karo akademiją, bet galiausiai nutarė mokslus baigti tarptautinėje aplinkoje. „Tuo pat metu buvo dvejonių dėl Lietuvos švietimo sistemos, nes labai daug pokyčių vyko: kiekvienais metais kažkas naujo, reformos, nauji planai – trūko stabilumo jausmo.

Šiandien pristatoma moksleiviams, jų tėvams ir pedagogams skirta iniciatyva „Renkuosi tiksliuosius”. Jos metu įmonės universitetuose pristatys, kaip pasitelkiami išradimai ir technologinės naujovės, projektuojami ateities pastatai ir rašomos svarbiausios pasaulyje programos. Su iniciatyvos paskaitomis, video siužetais iš ekskursijų į laboratorijas bus galima susipažinti specialioje svetainėje renkuositiksliuosius.lt ir socialiniuose tinkluose.

Kai visi džiaugiasi pavasariu, šylančiomis dienomis ir ilgesniais vakarais, abiturientų akys prisipildo nerimo. Pavasaris – lemtingų sprendimų metas. Pasirinkę, kokį valstybinį egzaminą laikyti, abiturientai žengia vieną iš svarbių žingsnių savo pasirinktos karjeros keliu.   Pagal priėmimo į aukštąsias mokyklas statistiką, daugėja abiturientų besirenkančių valstybinius tiksliųjų mokslų brandos egzaminus. Šiais metais valstybinio matematikos brandos egzamino pasirinkimas išaugo 3 proc.

Moterys dėl stereotipų vengia daryti karjerą mokslo srityje, ir tikimybė joms siekti mokslinių laipsnių yra daugiau nei dvigubai mažesnė palyginti su vyrais, sako trečiadienį paskelbtose tyrimo išvadose. Jaunoms moterims Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Ispanijoje ir Jungtinėse Valstijose tikimybė siekti pirmo mokslinio laipsnio yra vidutiniškai 35 proc., o jauniems vyrams – 77 proc., nustatė tyrimas.

Kovo 20 dieną Radisson Blu Hotel Lietuva konferencijų centre Vilniuje įvyks kasmetinė specializuota paroda „Days of International Education” („Tarptautinių studijų dienos“). Daugiau nei 40 parodos dalyvių pristatys įvairias mokymo programas – nuo kalbų kursų ir vasaros stovyklų iki vidurinio ir aukštojo išsilavinimo. Apie parodą Lietuvoje pasakoja – Jurgita Gruodienė, UAB „Baltic Council for International Education“ direktorė.

Kovo 15 d. Marijampolės kolegijoje vyko Lietuvos studentų sąjungos (LSS) rengta konferencija „Regioninis jaunimas: studijos, darbas, karjera“. Diskusiją pradėjęs LSS prezidentas Paulius Baltokas teigė, kad dažnas regione gyvenantis ir studijuojantis jaunuolis įžvelgia mažai karjeros perspektyvų ir dėl šios priežasties renkamasi kraustymąsi į didesnį mietą, o regionai susiduria su specialistų trūkumu.

Kauno Maironio universitetinė gimnazija kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos sporto universitetu, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu organizuoja jau tradicija tapusią Studijų savaitę 8–12 klasių mokiniams.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokas Augustinas Eidukonis skaičiuoja dienas iki balandžio pradžios, kada laikys anglų kalbos IELTS egzaminą. Vaikinui tai bus paskutinis reikiamas dokumentas studijoms Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Nors į prestižinę muzikų kalvę fortepijonu grojantis vilnietis įstojimo patvirtinimą gavo dar praeitų metų gruodį, atsikvėpti nėra kada.

Vilius Jankauskas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jungtinių Amerikos Valstijų studentų įsiskolinimai 2013 m. viršijo 1 trilijoną dolerių, nors 2003 m. įsiskolinimo suma siekė 250 mlrd. dolerių. Taigi per 10 metų JAV studentai ne tik 4 kartus daugiau įsiskolino, bet jų paskolos yra vienos prasčiausiai grąžinamų. Tai reiškia, kad, vėluodami sumokėti mėnesio įmoką, jie dar labiau didiną galutinę grąžintiną sumą, nes yra priskaičiuojamos palūkanos.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Kauno technologijos universitete švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, universitetų rektoriai ir studentai diskutuos apie galimus aukštojo mokslo finansavimo modelius. Svarstyti šiuo metu parengti trys aukštojo mokslo finansavimo variantai. Vienas jų – palikti dabartinį modelį ir finansavimo tvarkos nekeisti, tačiau pagerinti skolinimosi sąlygas studijų kainai padengti. Kitas – įvesti studijų įmoką, kurią mokėtų tik turintieji akademinių skolų.

Trys ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto magistrantūros studijų programos įvertintos pasaulinio verslo universitetų magistrantūrų reitingo „Eduniversal Best Masters Ranking 2013–2014“. ISM Tarptautinės rinkodaros ir vadybos bei ISM Executive School Vadovų magistrantūros programos pripažintos geriausiomis Rytų Europoje, o Finansų ekonomikos magistrantūra – geriausia Baltijos šalyse. Aukščiausius įvertinimus ISM magistrantūros programos pelno antrus metus iš eilės.

Lietuvos studentų sąjungos atlikto tyrimo duomenimis, tik kas ketvirta Lietuvos aukštoji mokykla yra visiškai pritaikyta asmenims su judėjimo negalia.

Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2014 m. pirmakursių studijoms pagal studijų sritis. Iš viso bakalauro ir vientisosioms studijoms numatoma skirti beveik 30 mln. litų. Vyriausybės nutarimu šiandien paskirstyta 27,7 mln. litų. Didžioji dalis lėšų – 26,9 mln. litų – tenka priėmimui į valstybės finansuojamas vietas, 732 tūkst. litų – studijuojančiųjų valstybės nefinansuojamose vietose studijų stipendijoms. Be šiandien patvirtintų lėšų dar 1,6 mln. litų numatyta tiksliniam finansavimui.

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (toliau – LSDJS) pasisako už nemokamas ir kokybiškas aukštojo mokslo studijas Lietuvoje universitetuose bei kolegijose, todėl tvirtai remiama socialdemokratinę iniciatyvą sugrąžinti bent jau nemokamas bakalauro studijas Lietuvoje. Tokią organizacijos poziciją patvirtino LSDJS ataskaitinė konferencija įvykusi š. m . vasario 1 d. Vilniuje.

Šiandien prasidėjo tarptautinė paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2014“. Studijų mugę atidarė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir švietimo ir mokslo Dainius Pavalkis. „Šaunu, kad ši jau tikrai tradicinė, dvyliktoji, paroda kasmet ieško naujų formų. Šiemet aukštosios mokyklos ne tik prisistatys, bet ir pademonstruos naujausius, įdomiausius, tiesiog unikalius Lietuvos mokslo laimėjimus, taip pat ir pirmųjų lietuviškų kosminių palydovų prototipus.

Studentų ir moksleivių apklausa parodė, kad visuotinės vienodos studijų įmokos įvedimą palaikytų arba būtų labiau linkę palaikyti 60 proc. moksleivių ir 65 proc. studentų. Tai parodė 2013 metų lapkritį Lietuvos studentų sąjungos atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausta 2870 universitetų ir kolegijų studentų bei 863 vyresnių klasių moksleivių.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Studentai trečiadienį ketina pristatyti tyrimo rezultatus, kokio aukštojo mokslo finansavimo jie norėtų ir kokiais principais finansavimo modelis turėtų būti grindžiamas. Esą apie pusė akademinio jaunimo linkę išlaikyti dabartinį modelį. Tyrimas atskleidė ir studentų nuomonę dėl valstybinio planavimo ribojant mokinių stojimą į tam tikras specialybes ar aukštąsias mokyklas.

Vasario 10-11 d. Klaipėdoje ir Kaune vyks nemokama tarptautinė aukštojo mokslo paroda „Studijos užsienyje 2014“. Jos lankytojai turės galimybę susitikti su atstovais iš 14 Europos aukštųjų mokyklų ir koledžų ir gauti vertingų praktinių patarimų iš užsienyje jau besimokančių lietuvių. Įdomiu ir naudingu laisvalaikiu besidomintį jaunimą parodos organizatoriai taip pat supažindins su savanorystės ir kalbų turizmo galimybėmis ne tik Europoje, bet ir Azijoje bei Afrikoje.

Esama ne vieno šmaikštaus anekdoto apie statybininkus, sklando daugybė legendų apie šios srities specialistų atlyginimus, kuriuos sudaro penkiaženklės sumos. Retai kada pagalvojama, kiek iš tiesų laiko universitetų auditorijose sugaišta statybų sektoriaus specialistai ir kiek matematinių galvosūkių jiems tenka įminti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybų fakulteto prodekanas dr. doc.

Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, KTU absolventų uždarbis yra 1,5 didesnis nei bendras Lietuvos atlyginimų vidurkis. Daugiau nei trečdalio Universiteto alumnų pareigos nuolat kyla.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iki stojimo į aukštąsias mokyklas ir kolegijas likus mažiau kaip pusmečiui, abiturientai suka galvas, kokią specialybę pasirinkti. Kaune vykusioje aukštųjų mokyklų mugėje būsimiems studentams patarimus žarstė keturios dešimtys šalies mokyklų. Aukštųjų mokyklų mugės dalyviai juokavo, kad Kauno sporto halė per maža – prie kai kurių mokyklų stendų prieiti buvo nelengva.

Vis dar manote, kad mokslo šaknys karčios? Pažvelkite, kokiomis sąlygomis studijuoja šie žmonės ir įsitikinsite, kad bibliotekoje ar prie rašomojo stalo praleisti vakarai – visiškas niekis. Tinklalapis Oddee.

Šiaulių regiono darbdaviai laukia Šiaulių universiteto parengtų specialistų – tai rodo jau trejus metus sėkmingai pasirašomi ketinimo protokolai su privataus ir viešojo sektoriaus atstovais, kurie nusiteikę ir patys investuoti į jauno specialisto parengimą, dalyvaudami tikslinio studijų finansavimo programoje. Kol valstybė nesugeba suformuoti specialistų poreikio Lietuvos darbo rinkai, universitetai bando patys aktyviai aiškintis, kokių specialistų darbdaviams reikia.

Specialistų rengimas Lietuvoje vis labiau orientuojamas į praktinių įgūdžių ir gebėjimų suteikimą, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kartu su socialinės apsaugos ir darbo, ūkio, žemės ūkio ministrais, verslo, darbdavių, darbuotojų bei jaunimo organizacijų atstovais pasirašęs bendradarbiavimo memorandumą dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo.

Apie tai, kaip rimtai nusiteikę į mokslus kimba Azijos šalių studentai, esama ne vienos legendos – mokymasis egzaminams be miego kiaurą parą ir nežinojimas, kas yra špargalė. Bet juk nebūna dūmų be ugnies – mokymosi kultūra ir akademinė disciplina ten tikrai kitokia nei Lietuvoje. Apie tai naujienų portalui balsas.lt pasakojo neseniai iš stažuotės Taivane grįžusi VU Chemijos fakulteto podoktorantūros stažuotoja Živilė Stankevičiūtė. – Taivane tęsėte Lietuvoje pradėtus tyrimus.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) šiemet prasidėsiantiems pirmųjų trijų studentų bendrabučių modernizavimo darbams skirs beveik 7,5 milijono litų. Planuojama, kad po šio atnaujinimo energetinių resursų pastatų šildymui reikės kone du kartus mažiau nei dabar. Sovietmečiu Saulėtekyje pastatytuose bendrabučiuose (Saulėtekio al.

Beveik kas trečias lietuvis teigia išėjęs iš darbo tik nelikus darbovietės ar etato. Kas ketvirtas darbovietę palieka jau turėdamas kvietimą dirbti kitur, dėl studijų ar įkūręs nuosavą verslą. Kas penktas pasiprašo atleidžiamas savo noru dėl netinkančio ar nepatinkančio darbo – net ir neturėdamas alternatyvos. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalo cvmarket.lt specialistai, išanalizavę daugiau nei 70000 gyvenimo aprašymų, kuriuose darbuotojai nurodė išėjimo iš darbo priežastis.

Kiauras dienas prilipę prie kompiuterių ekranų patogiuose biuruose, po darbo jie važiuoja namo prabangiais automobiliais, o darbinį nuovargį gydo atostogomis ten, kur niekada neatslenka lietuviška žiema – dažnai taip įsivaizduoja informacinių technologijų specialisto gyvenimą, kurio atlyginimas lenkia du vidutinius šalies darbo užmokesčius. Ar iš tiesų informacinių technologijų specialistų profesija išgyvena aukso amžių, kuriam ir pabaigos nematyti, aiškinosi naujienų portalas Balsas.lt.

Kokių minčių jums kyla išgirdus sąvoką „dirbanti studentas“? Veikiausiai tikrai pagalvojote apie žmogų, kurį pareigos darbe išsekina taip, kad jis snūduriuoja paskaitose, žinoma, jei tik jose pasirodo? O gal dirbantis studentas yra gyvenimo aplinkybių į kampą įvarytas žmogus? „Šiuo metu studijuoju trečiame kurse, mano studijų – dieninės, bet pasikeitus šeimos finansinei situacijai turiu ieškotis darbo ir save išlaikyti pati.

Klaipėdos universitetas glaudžiai bendradarbiauja su Valdosta valstybiniu universitetu (JAV). Vakar Socialinių mokslų fakultete lankėsi šio universiteto atstovai – profesorius Frank Anthony Barnas ir „Žiniasklaidos“ (Mass Media) studijų programos vadovė profesorė Marie Elliot. Su profesoriais iš JAV kalbėta apie galimybes plėsti bendradarbiavimą, aptartos idėjų realizavimo kryptys.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsienio šalių universitetai kasmet vilioja Lietuvos jaunimą ne tik naujomis studijų programomis. Studentai sako, kad mokytis išvyksta ir dėl palankesnių finansinių aplinkybių, tačiau įgytas žinias žada panaudoti grįžę į Lietuvą. Bakalauro studijas Lietuvoje baigusi Audinga Adomaitytė paklausė sesers patarimo ir išvyko studijuoti į Daniją.

Liucija Zubrutė, LRT.lt „Kartais jaučiuosi tokia vieniša, kad nors stauk“, – prisipažįsta vežimėlio pagalba judanti 126 cm ūgio Inga Filipovič. Anot moters, ją siutina visuomenės požiūris, kad negalią turintys žmonės turi sėdėti užsidarę namie. „Labiausiai stabdo nepritaikyta aplinka – ji padėtų keisti žmonių požiūrį. Daug kas galvoja, kad jei tu neįgalus, tikrai verta sėdėti namuose, pavartyti vieną kitą knygą, paspaudinėti televizijos pultą ar merdėti internete. Stogas gali nuvažiuoti.

Tikriausiai kiekvienas studentas ne kartą sau yra uždavęs klausimą, ar tikrai jo pasirinkta secialybė ir studijos yra būtent, ko jis gyvenime ieško ir siekia, o ką jau kalbėti apie krizes, kurios apima prieš sunkius egzaminus ar bandant įsiminti “triaukštes” formules paskaitoje. Kaip tvarkytis su tokiomis mintimis siūlo karjeros konsultantai? Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kokios mintys apninka į neviltį dėl studijų pasirinkimo puolusį studentą, pateikiame naujienų portalo Balsas.

2013 m. visas olimpinis pasaulis mini šiuolaikinių olimpinių žaidynių atkūrėjo barono Pjero de Kuberteno 150-ąsias gimimo metines. Ta proga Lietuvos edukologijos universitete lapkričio 20 d. Lietuvos olimpinė akademija organizavo mokslinę konferenciją „Pakilti dvasia tobulame kūne“. Joje dalyvavo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, olimpinio bronzos medalio laimėtojas, Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas Arvydas Juozaitis, kuris beveik po dešimties metų ...

Nenuostabu, kad jaunam žmogui nuolat skauda galvą dėl to, kur mokytis, kokią studijų programą pasirinkti, kokiam universitetui teikti pirmenybę, o, galiausiai, kur nuves kelias po studijų – tiek daug dabar pasirinkimo galimybių.

Dažniausiai ambasadoriais yra išrenkami diplomatai ir tikrai nėra įprasta, kad jais tampa jauni žmonės, dar studijuojantys universitete. Tačiau šis atvejis kitoks. Keturi studentai iš Lietuvos neseniai buvo išrinkti kaip Tarptautiniai Jaunimo Gerovės ambasadoriai Danijoje, mažoje Skandinavijos šalyje, kuri dažnai vadinama laimingiausių pasaulio žmonių tauta. Pagrindinė užduotis – padėti studentams mainų, tarpkultūrinio pažinimo ir karjeros galimybių klausimais.