Apie tai, kaip rimtai nusiteikę į mokslus kimba Azijos šalių studentai, esama ne vienos legendos – mokymasis egzaminams be miego kiaurą parą ir nežinojimas, kas yra špargalė. Bet juk nebūna dūmų be ugnies – mokymosi kultūra ir akademinė disciplina ten tikrai kitokia nei Lietuvoje. Apie tai naujienų portalui balsas.lt pasakojo neseniai iš stažuotės Taivane grįžusi VU Chemijos fakulteto podoktorantūros stažuotoja Živilė Stankevičiūtė.
– Taivane tęsėte Lietuvoje pradėtus tyrimus. Ar buvo dalykų, kuo lietuvių mokslininkų darbas nustebino ten dirbančius vietinius mokslininkus?
– Didelių stebuklų nebuvo – ten irgi dirbama atsakingai ir daug. Tai didelė šalis, turinti 23 mln. gyventojų, ir ten patekti į universitetą dėstyti yra labai sudėtinga. Pasitaiko, kad dėstytojai, kurie ką nors dėstė, šiuo metu jau nedirba to darbo tiesiogiai su studentais vien dėl to, kad jiems nepavyko kokie nors projektai ir neatlaikė milžiniškos konkurencijos.
Universitetuose mokosi taip pat itin gabūs studentai, kurie laboratorijose praleidžia daugybę valandų. Taivane studentai labai smalsūs, moka anglų kalbą.
– Ar tiesa, kad Europoje ir Azijos šalyse smarkiai skiriasi akademinio darbo kultūra? Ne kartą teko girdėti, kad ten jaunimas prie vadovėlių praleidžia kur kas daugiau laiko nei jų bendraamžiai Europoje.
– Universitete man labai patiko kabantis plakatas, kuriame puikavosi šūkis „Niekuomet nenustok mokytis“. Studentai iš tiesų daug laiko praleidžia laboratorijose, prie knygų ir kompiuterių. Man teko darbuotis technologijos universitete, o grupėje, kurioje dirbau, buvo tik dvi merginos.
Kartą pastebėjau, kad prie vienos iš merginų prisėdo kolega vaikinas ir jie apie kažką kalbėjosi, kitą dieną prisėdo kitas, dar po dienos – trečias. Akivaizdu, kad pokalbiai buvo labai rimti, suprantama kinų kalba. Galiausiai smalsumas mane įveikė ir paklausiau, apie ką jie taip diskutuoja. Man buvo paaiškinta, kad mergina po savaitės laikys egzaminą, o jos kolegos yra labai suinteresuoti, kad ji tą egzaminą išlaikytų kuo geriau, tad kiekvienas iš kolegų stengiasi paaiškinti tai, ką išmano geriausiai, užduoda klausimų, norėdami, kad studentė tikrojo egzamino metu pasirodytų kuo geriau.
Aukštosiose mokyklose egzistuoja tam tikra hierarchija: doktorantas atsakingas už keletą magistrantų, o šie už bakalaurantus. Ir taip studentai moko vieni kitus.
Krito į akis ir dar vienas dalykas. Kartą seminarą vedė svečias iš užsienio ir, matyt, tai, ką jis pasakojo, studentams nepasirodė labai įdomu, tad dalis studentų tiesiog miegojo. Miegas per pietus – labai populiaru tiek paskaitų metu, tiek laboratorijose. Nusnaudžiama ten, kur randama vietos.
– Kokia buvo dėstytojo reakcija?
– Visi į tai reagavo labai ramiai. Ir tas, kuris vedė seminarą, ir tas, kuris diskutavo, paprasčiausiai nekreipė dėmesio.
– Ar tiesa, kad studijos, pati galimybė studijuoti yra vertinama kur kas labiau nei Lietuvoje?
– Taip, studijos ten – didelė vertybė, nes studentai puikiai žino, kad jas baigę galės eiti dirbti į dideles kompanijas ir gauti solidų atlyginimą. Ten studentai dar studijuodami planuoja, į kokias kompanijas eis dirbti. Apie ateitį galvojama labai rimtai ir atsakingai, tad kol mokosi, visas dėmesys ir sutelktas į mokslus. Mokamas mokslas ten nepigus. Taipėjaus Technologijos universitete, kuriame man teko stažuotis, studentai už semestrą moka po tris tūkstančius litų. Teko lankytis ir privačiame medicinos universitete, ten studijų kainos dar aukštesnės. Kai pasidomėjau, ar jų universitete yra dirbančių studentų, manęs nesuprato. Ten studentams dirbti nėra įprasta, nes paprastai visas laikas skiriamas studijoms.
Vos sulaukę pilnametystės vaikinai atlieka privalomąją karinę tarnybą ir tik vėliau studijuoja. Žinoma, yra ir tokių atvejų, kad žmonės pirmiau keletą metų dirba, kad sutaupytų pinigų studijoms ir tada jau kimba į mokslus.
– Ar tiesa, kad laboratorijose studentų galima rasti ir naktį?
– Taip, ir labai dažnai, nes neretai doktorantai dirba profesorių asistentais paskaitų metu, o prie savo tyrimų dirba naktimis.
– Ar brangus pragyvenimas Taipėjuje?
– Viskas priklauso nuo to, kaip norėsite gyventi – galima verstis labai pigiai arba labai brangiai. Maistas parduotuvėse pigesnis nei Lietuvoje, o, tarkime, drabužiai, namų apyvokos prekės – brangesni. Sąskaitų už šildymą vietiniai gyventojai negauna.
– Ar buvo kultūrinių niuansų, kurie erzintų – specifinis etiketas ar pan. Juk mums tai gana svetima kultūra.
– Taip, svetima, bet kartu svetinga. Taivaniečiai labai draugiški, ramūs, tolerantiški ir kultūringi žmonės. Užsieniečiai labai mylimi ir priimami. Svečiams iš karto stengiamasi sukurti komfortabilias sąlygas, kad šie jaustųsi jaukiai. Žinoma, pravartu išmokti valgyti lazdelėmis, bet jei sekasi labai prastai, tikrai bus jums pasiūlytas peilis ir šakutė.
– Ar teko mokytis kinų kalbos?
– Kadangi pati labai norėjau, tai išmokau pasisveikinti, padėkoti, atsisveikinti ir dar keletą žodžių. Vietiniai neslepia, kad jiems malonu, kai svetimšalis prabyla jų kalba, bet parduotuvėse ar kur kitur be vargo galima susikalbėti angliškai.
