studijos

Savaitgalį minėjome vieną didžiausių studentiškų švenčių – Tarptautinę studentų dieną, vis dėlto šventės lieka šventėmis, o politinėje erdvėje netyla kalbos dėl vieno opiausių – aukštojo mokslo finansavimo – klausimų. Viešoje erdvėje vis dažniau girdime įvairių nuomonių ir pasisakymų apie tai, kaip reikėtų ir derėtų reformuoti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.

Galimybės įsidarbinti po studijų – vienas rečiausiai internautų įvardijamų kriterijų renkantis aukštąją mokyklą. Svarbiausias faktorius, pagal kurį internautai vertina mūsų šalies aukštąsias universitetines mokyklas, yra studijų kokybė. Tai parodė specialus interneto vartotojų komentarų tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT. „Su studijų kokybe Lietuvos universitetuose susijęs 59 proc.

Aukštųjų mokyklų sutartys su valstybe užtikrintų reikalingų specialistų rengimą ir keltų studijų kokybę, o doktorantūra su aukštųjų technologijų verslo įmonėmis skatintų didelės pridėtinės vertės ekonomiką. Šiandien Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko darbo grupės, skirtos Mokslo ir studijų įstatymo keitimui rengti, posėdis.

Loreta RIPSKYTĖ Pedagogo studijas pastaraisiais metais renkasi vidutiniai ir silpnesni mokiniai, tad įstojama su gana prastais balais. Jaunimas apskritai vengia rinktis šią profesiją, nors, pavyzdžiui, Suomijoje net ketvirtadalis būsimų studentų norėtų būti mokytojais. Tokias mintis Joniškyje surengtoje konferencijoje išsakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Jurga Zacharkienė.

Lietuvos studentų sąjunga (Studentų sąjunga) kartu su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe (VU SA), atkreipdamos dėmesį į vakar spaudoje pasirodžius Švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus pasisakymus, primena, kad studentams reikia ne „kosmetinio“ aukštojo mokslo sistemos pagražinimo, bet realių sprendimų, užtikrinančių studijų kokybės gerinimą. Studentų nuomone, finansavimo perskirstymas nieko nepakeis, norint inicijuoti tikrus pokyčius, būtina skirti didesnį finansavimą.

Dublino priemiestyje Selbridže esančiame Saleziečių koledže (Airija) besimokantys lietuviai gavo Švietimo ir mokslo ministerijos dovaną - vertingų lietuviškų knygų komplektą, kurį sudaro lietuvių literatūros, visuotinės literatūros klasikos kūriniai, knygos apie Lietuvos istoriją. Knygos skirtos koledžo bibliotekai, jas galės skaityti čia besimokantys lietuviai, gilinti lietuvių kalbos įgūdžius, žinias apie Lietuvos istoriją.

Rudens semestrui jau paskirta valstybės parama išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams skyrimo komisijos sprendimu paskirta 151 stipendija ir 47 vienkartinės socialinės išmokos. Joms išmokėti bus panaudoti beveik 272 tūkst. litų.

Siekiant patenkinti didėjantį informacinių technologijų (IT) aukščiausios kvalifikacijos profesionalų poreikį Kauno technologijos universitetas (KTU) modernizuoja šią studijų kryptį su Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų pagalba.

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2013-2014 mokslo metais Lietuvos valstybinėmis stipendijomis apdovanojami šeši studentai, studijuojantys lietuvių kalbą Čekijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos universitetuose.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Aukščiausiais balais baigti mokslo metai Seulo (Pietų Korėja) universitete, nepamirštami įspūdžiai Filipinuose, Malaizijoje, Singapūre, Indijoje – tokie buvo pastarieji Kristinos Medžiaušytės metai. Prieš trejus metus baigusi mokyklą Šiauliuose, Kristina pasirinko politikos mokslų studijas. Merginos tikslas – diplomatija.

Dominyką Vaitkų Danija jau seniai žavėjo savo aukšto lygio mokslu. Tad sulaukęs 18 ir sulaukęs kelių ten gyvenančių draugų padrąsinimo jis išsiruošė į šią šalį. Dabar Dominykui 24, tačiau dėl savo sprendimo jis dar nė karto nesigailėjo. Vaikinas kelionių portalui KelioniuManija.lt sutiko papasakoti apie studijų kokybę, įsimintiniausias Danijoje aplankytas vietas, savo nuotykius bei trumpai patarti, kaip turėtų pasiruošti atvykstantieji į šią šalį.

Kaune vykusiame renginyje „Europos studentų konventas” rengta studentų deklaracija, skirta išreikšti Europos studentų atstovų įžvalgas dėl paskutinio Europos komisijos komunikato „Europos aukštasis mokslas pasaulyje” bei tarptautiškumo įtakos regioniniam bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungai priklausančių ir nepriklausančių valstybių.

2013 m. rugsėjo mėnesį baigėsi beveik pusmetį trukęs bendras UAB „Nordic Supply“, UAB „Mokymų akademijos“ ir Šiaulių valstybinės kolegijos pardavimų praktikos projektas „Pardavimų stalas”. Projekto rezultatai nenuvylė, o įgyta nauja patirtis teikia vilties, kad ir daugiau verslo pasaulio atstovų atsigręš į perspektyvų jaunimą. Nuo rugsėjo mėnesio oficialia UAB „Nordic Supply“ kolektyvo dalimi tapo trys iš aštuonių projekte startavusių dalyvių.

Lietuvos paštas skaičiuoja, jog prasidėjus mokslo metams Lietuvoje išsiunčiama apie 14 proc. daugiau pinigų perlaidų, į užsienio šalis – 22 proc., palyginus su vasaros laikotarpiu. Manoma, kad augančiam pinigų perlaidų skaičiui labiausiai įtakos turi tėvų siunčiami pinigai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje studijuojantiems vaikams. „Pinigų perlaida – vienas patogiausių būdų perduoti pinigus kitame mieste ar šalyje studijuojančiam vaikui.

  „Europa išlieka viena patraukliausių krypčių studentams iš viso pasaulio, bet negalime ignoruoti vykstančių pokyčių. Šalys, esančios už Europos Sąjungos ribų, taip pat stengiasi pritraukti kuo daugiau talentų. Turime daryti viską, kad išliktume patrauklūs studentams“, - tai konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ Vilniuje pabrėžė apsilankiusi eurokomisarė Androulla Vassiliou.

Net devynių VU tyrėjų mokslines stažuotes Šveicarijos mokslo ir studijų institucijose finansuos Šveicarijos stipendijų fondas (Sciex-NMSch). „Tai  sudaro beveik 70 proc. visų tinkamų paraiškų fondo finansavimui gauti.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Per pusantro šimto šalių atstovai Vilniuje diskutuos apie tarptautiškumo plėtrą ir Europos aukštąjį mokslą. Ketvirtadienį prasideda vienas didžiausių švietimui skirtų renginių – dvi dienas truksianti konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“. Specialistai prognozuoja, kad mažiau nei per dešimtmetį – iki 2020-ųjų – smarkiai išaugs kitų šalių aukštosiose mokyklose studijuojančių studentų skaičius: jis sieks apie 7 mln.

Rugsėjo 5-6 d. Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, į kurią atvyksta beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio šalių. Ši konferencija – vienas iš didžiausių švietimo srities renginių, vyksiančių Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai. Konferenciją atidarys Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir už švietimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou.

Per šią vasarą Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) papildė savo užsienio partnerių sąrašą. Prie 410 aukštojo mokslo institucijų visame pasaulyje prisidėjo dar dvi – Ročesterio universitetas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir San Paulo universiteto inžinerijos mokykla Brazilijoje.

Šiandien (rugsėjo 3 d.) vykusiame susitikime su Švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu Lietuvos studentų sąjunga pristatė poziciją dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo. Vienas aktualiausių susitikimo metu aptartų klausimų – studijų prieinamumo užtikrinimas. Taip pat buvo diskutuojama apie kokybės užtikrinimo reglamentavimą ir studentiškų organizacijų finansavimą, leisiantį planuoti ilgalaikę veiklą ir ją įgyvendinti. Pagal LR Konstitucijos 41 str.

Naujuosius mokslo metus iškilmingai pradėjo ne tik šalies mokyklos, bet ir universitetai. Seniausias ir daugiausia studentų turintis Vilniaus universitetas ir šiemet liko ištikimas savo tradicijoms – po spalvingos eisenos miesto gatvėmis studentus Šv. Jonų bažnyčioje sveikino universiteto vadovybė, miesto ir Vyriausybės vadovai. Laikinai einantis rektoriaus pareigas prof. habil. dr.

Studentai iš Lietuvos vis drąsiau domisi galimybėmis studijuoti užsienyje, o Lietuvos universitetuose galima sutikti studentų net iš kito pasaulio krašto.

Sukčiavimu bei neteisėtu praturtėjimu kaltinamas Andžejus Radivonekas laiką leidžia namie, sostinės Rudausių 11 –ojoje gatvėje, tačiau teismo šaukimai jo nepasiekia.

Smuikininkė Rasa Žukauskaitė jau penkerius metus gyvena Vokietijoje. Jauna moteris gali pasigirti gausybe įvairių konkursų apdovanojimų, bet gyvenimas mėgsta pokštus – netrukus garsiausiais Europos koncertų sales iškeis į unikalių kvapų ir spalvų kupiną Indiją. Nors atvirai prisipažįsta, kad labai myli savo šalį, kol kas į Lietuvą grįžti neketina. Apie tai, koks gyvenimo svetur skonis, skaitykite Balsas.lt interviu su smuikininke.

Aktyvūs ir žingeidūs studentai studijų bei praktinės veiklos neapleidžia ir vasarą. Vilniuje susirinkę 41 studentas ir 12 dėstytojų iš Suomijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos bei Lietuvos universitetų kuria elektroninėmis technologijomis valdomus žmogaus judesio registravimo jutiklius, kurie pagelbės reabilitacijos ir fizioterapijos srityse. Trijų savaičių kūrybiniai kursai – „Erasmus“ intensyvios studijų programos projekto „Aktyvūs žaidimai“ (angl. active games) dalis.

Kauno rajonas yra viena jauniausių Lietuvos savivaldybių. Tai patvirtina ir kasmet didėjantis pirmaklasių skaičius mokyklose. Šiemet jų tikimasi sulaukti daugiau kaip 800.   Kuriasi jaunos šeimos Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotojos ugdymui Nijolės Benikienės pateikti duomenys rodo, kad 2011 m. rajone mokėsi 706, pernai - 780 pirmaklasių.

Jaunam žmogui baigus vidurinę mokyklą prasideda naujas gyvenimas – savarankiškas gyvenimas. Ir ne tik dažnai finansiškai, bet ir psichologiškai, kai imama priimti svarbius sprendimus, nulemiančius gyvenimą. Vienas tokių, profesijos pasirinkimas šiais laikais jaunuoliams tampa tikru iššūkiu.

Europos Sąjungos šalys renkasi mokslo sritis, kuriose turi didžiausią potencialą ir geriausias perspektyvas plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Lietuvoje numatytos šešios prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptys, kurioms bus skiriamas ES struktūrinių fondų finansavimas 2014–2020 m. periodu.

SEB užsakymu trijose Baltijos šalyse atlikta šeimų, auginančių vaikus, apklausa parodė, kad tėvai pirmiausia nori, jog jų atžalos užaugusios turėtų gerą išsilavinimą, dirbtų mėgstamą darbą ir įgyvendintų savo svajones. Vis tik net penktadalis (22 proc.) lietuvių, turinčių vaikų, šiuo metu dėl to nesiima jokių papildomų veiksmų, o vaikų ateičiai pinigus kaupia tik kiek daugiau negu dešimtadalis (12 proc.) jų. „Visi tėvai savo vaikams linki paties geriausio.

Klaipėdos universiteto rektorius Vaidutis Laurėnas apskundė Klaipėdos apygardos teismui miesto apylinkės teismo sprendimą, kad jis turi būti atleistas iš universiteto vadovo pareigų. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko patarėja Erika Tamošaitienė BNS patvirtino, kad V.Laurėno skundas šį teismą pasiekė praėjusią savaitę.

Kasmet darbo biržoje užregistruojama per 10 000 absolventų, kurių didžiausią koncentraciją sudaro turintys verslo vadybos, teisės, socialinio darbo ar ekonomikos aukštąjį išsilavinimą. Numatoma, kad laikui bėgant šis skaičius turėtų mažėti, mat jaunuoliai vis dažniau renkasi studijas, užtikrinančias darbo vietą ir geras pajamas. Tai rodo ir augantis „žemiškųjų“ specialybių populiarumas.

Intensyvi pažintis su lietuvių kalba, istorija, tradicijomis, kultūriniais ypatumais, kelionės į gražiausius Lietuvos kampelius – tuo keturias savaites gyveno beveik septynios dešimtys užsieniečių, atvykusių į kasmetinius Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus Vytauto Didžiojo universitete (VDU). Šį penktadienį savo rankose jie jau turės diplomus, liudijančius apie įgytas žinias, bet atmintyje išliks ir daugybė smagių atsiminimų apie svetingą kraštą, egzotiškai skambančios lietuvių kalbos įm...

Jolanta Kryževičienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Kiekviena paskaita JAV studentams kainuoja praktiškai tiek, kiek bilietas pirmoje Brodvėjaus teatro eilėje, todėl manau, kad jie turi gauti tikrą savo „bilieto“ vertę“, – sako statybos principus inžinieriams ir architektams dėstantis Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto profesorius Edmundas Saliklis.

Visame pasaulyje didelio populiarumo sulaukusi Stephenie Meyer knygų serija apie vampyrus įkvėpė Mančesterio Metropoliteno universiteto administraciją sukurti naują Gotikos studijų programą, kurios studentai mokysis apie gotikos architektūrą, meną bei šiuolaikinę vampyrų kultūrą, rašo Daily Mail.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį paaiškės, kiek šalies universitetuose ir kolegijose liko laisvų vietų po pagrindinio priėmimo – aukštosiose mokyklose prasidės papildomas priėmimas. Jame gali dalyvauti tik tie asmenys, kurie buvo užsiregistravę pagrindiniam priėmimui. Atnaujintus prašymus studijuoti reikia pateikti per penktadienį ir šeštadienį. Priėmimo metu galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Paskutinių dvejų metų duomenys rodo, kad lietuviai Jungtinėje Karalystėje nesiruošia studijuoti bet kokia kaina. Pabrangus studijoms, ten išvykstančiųjų siekti aukštojo išsilavinimo skaičius mažėja. Vis dėlto Didžioji Britanija išlieka populiariausia šalimi tarp abiturientų, studijuoti išvykstančių svetur. Paklausti, ar geras toks lietuvių pasirinkimas, specialistai sako – lazda turi du galus.

Europos Sąjungos (ES) jaunimas, norintis išvykti į užsienį studijuoti, atlikti praktiką ar dirbti, šiandien gali rinktis iš daugybės galimybių, kurias suteikia Europos Sąjungos iniciatyva „Judus jaunimas“. Šia iniciatyva siekiama gerinti jaunimo švietimo ir įdarbinimo galimybes, ji siūlo įvairiausias programas, skirtas pasisemti studijų ir darbo užsienyje patirties.

Nuo trečiadienio per antrąjį priėmimo į aukštąsias mokyklas etapą pakviesti studijuoti asmenys gali pasirašyti sutartis su aukštąja mokykla. Tai būtina padaryti iki ketvirtadienio vakaro. Į universitetus per antrąjį etapą pakviesta studijuoti daugiau nei 2 tūkst., į kolegijas – daugiau nei 3 tūkst. asmenų. Po dviejų pagrindinio priėmimo etapų į studijų kryptis, kuriose liks neužimtų valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studijų vietų, penktadienį bus skelbiamas papildomas priėmimas.

Antradienį paskelbti priėmimo į aukštąsias mokyklas antrojo etapo kvietimai studijuoti - jų sulaukė 5 486 stojantieji. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti pranešė, kad antrajame bendrojo priėmimo etape studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 3004, valstybės nefinansuojamose – 2482 stojantieji (iš jų 174 įgijo teisę į studijų stipendijas). Iš viso šiame priėmimo etape prašymus buvo užpildę 12 739 stojantieji.

Beveik 50 procentų įstojusiųjų į bakalauro studijas Vilniaus universitete studijų sutartis sudarė internetu. Tuo tarptu praeitais metais internetu sutartis sudarė apie 20 procentų įstojusiųjų. Vilniaus universitetas – vienintelė aukštoji mokykla, kurioje sutartis studentai gali sudaryti naudodamiesi elektroninės bankininkystės paslauga.

Kelerius metus siekusi užsibrėžto tikslo, devyniolikmetė abiturientė Greta Laisonaitė gali didžiuotis galėdama save vadinti Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino studente. Vis dėlto biržietė išsitaria: didžiausia jos gyvenimo svajonė ne tviskanti karjera, o tvirtais ryšiais susaistyta šeima. Derino mokslus Biržuose ir Vilniuje Vos prieš savaitę abiturientai sužinojo, ar išsipildė jų lūkesčiai studijuoti išsvajotas specialybes. Tarp jų – ir pašnekovė Greta Laisonaitė.

Rūta JANKUVIENĖ Šiaulių universitetas (ŠU) studijų sutartis jau pasirašė su 340 pakviestųjų abiturientų. Šiandien – paskutinė diena pasirašyti sutartis pagal bendrojo priėmimo pirmojo etapo rezultatus. Bet į priėmimo komisiją ateinama ir pasitarti. Daugiausia – dėl mokamų studijų.

Rinkdamiesi kur studijuoti, abiturientai atsižvelgia ir į savo pomėgius, gebėjimus, ir į profesijos paklausą rinkoje bei atlyginimą, kurio potencialiai gali tikėtis. Deja, bendros duomenų bazės, kurioje atsispindėtų visų Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų atlyginimų duomenys, Lietuvoje šiai dienai dar nėra. Tačiau, tokios informacijos surinkimu vis labiau suinteresuotos pačios aukštosios mokyklos.

Stojančiųjų aukštąsias mokyklas pasirinkimui vis dar didelę įtaką turi jų šeima. Atlikus pastarųjų metų stojančiųjų studijų pasirinkimo veiksnių įtakos tyrimą paaiškėjo, kad net 38,6 procento stojančiųjų šeima darė įtaką renkantis studijas, ypatingai išskirtos mamos, kurios turėjo didžiausią įtaką savo vaikų sprendimams. Dideli pastarųjų metų jaunimo nedarbo rodikliai verčia stojančiuosius vis daugiau galvoti apie norimos studijuoti specialybės karjeros perspektyvas ir įsidarbinimo procentą.

Nuo rugpjūčio 19 d. Valstybinis studijų fondas (VSF) priims studentų, 2013 m. įstojusių į valstybės nefinansuojamas studijų vietas su studijų stipendija ir pasirašiusių sutartis su aukštąja mokykla, prašymus studijų stipendijai gauti.

Norvegijos ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, kuris prieš pat savo surengtas žudynes 2011 metais paskelbė 1 500 puslapių manifestą, pateikė prašymą studijuoti politologiją Oslo universitete. „(Informacija), kad gavome jo prašymą, yra teisinga“, - antradienį sakė universiteto rektorius Ole Petteris Ottersenas. „Nežinome, ar jo paraiška bus patenkinta“, - pridūrė jis.

Šeštadienį stojantieji į aukštąsias mokyklas sužinojo, kur jie pakviesti studijuoti. Studijas Klaipėdos universitete šiemet pirmu numeriu pasirinko 1469 stojantieji, o nuo rugsėjo uostamiesčio universiteto bakalauro ir magistro studijų studentų gretas papildys beveik du tūkstančiai pirmakursių. Klaipėdos universiteto (KU) populiarumas tarp stojančiųjų išlieka stabilus. Kasmet priimamų studentų skaičius kinta labai nežymiai.

Pagrindinėje „Balsas.lt svaitės” temoje skaitykite žurnalisto Audriaus Bareišio parengtą straipsnį – „(Ne)lietuviška studijų mozaika“ – skaitykite apie tai, kad dalis gabiausių šalies abiturientų pasirinko studijas užsienyje, kiti nusprendė likti Lietuvoje, kur regi puikias ateities perspektyvas. Kas priėmė geresnį sprendimą – atsakys laikas, tad kol kas žurnalistas pasidomėjo, kokios mintys sukasi ant pirmojo brandaus gyvenimo laiptelio atsidūrusių jaunuolių galvose.

Dalis gabiausių šalies abiturientų pasirinko studijas užsienyje, kiti nusprendė likti Lietuvoje, kur regi puikias ateities perspektyvas. Kas priėmė geresnį sprendimą – atsakys laikas, tad kol kas pasidomėjome, kokios mintys sukasi ant pirmojo brandaus gyvenimo laiptelio atsidūrusių jaunuolių galvose. „Balsas.lt savaitė“ taip pat domėjosi, kaip sekasi užsienyje studijavusiems, tačiau į Lietuvą grįžti nusprendusiems tautiečiams.