Loreta RIPSKYTĖ
Pedagogo studijas pastaraisiais metais renkasi vidutiniai ir silpnesni mokiniai, tad įstojama su gana prastais balais. Jaunimas apskritai vengia rinktis šią profesiją, nors, pavyzdžiui, Suomijoje net ketvirtadalis būsimų studentų norėtų būti mokytojais. Tokias mintis Joniškyje surengtoje konferencijoje išsakė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Jurga Zacharkienė.
Testą išlaiko tik pusė stojančiųjų
Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus bei rajono Švietimo centro surengtoje konferencijoje, skirtoje Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms, ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Zacharkienė apžvelgė Lietuvos pedagogų parengimo duomenis, jų kvalifikacijos, atestacijos ir mokinių pasiekimų sąsajas.
Nuo 2010 metų norintys tapti mokytojais turi laikyti papildomą motyvacinį testą. Pranešėjos duomenimis, kasmet norą laikyti šį testą pareiškia apie 3000 šalies abiturientų, bet atvyksta tik apie 50 procentų pareiškėjų. Iš laikančiųjų tik apie pusė testą išlaiko ir įstoja.
„Tai rodo, kad jaunuoliai, ketinantys studijuoti edukologijos studijas, į pasirinkimą žvelgia avantiūriškai,“ – teigė J. Zacharkienė.
Vienas iš žemesnių balų
Tyrimai rodo, kad į pedagogines studijas patenka dauguma vidutinių ar net silpnesnių gebėjimų mokinių. Pavyzdžiui, 2012 metais minimalus stojančiųjų į pedagogines specialybes balas buvo 16,1. Su žemesniu balu stota tik į inžinerinius ir technologinius mokslus. Vadinasi, gabieji šios profesijos beveik nesirenka ir ateityje nelabai kam bus pakeisti dabartinius mokytojus.
Pranešėja pateikė skaičius: iš Joniškio rajono 2010 metais 7 procentai abiturientų rinkosi pedagogines studijas, 2012-ųjų duomenys – nulis procentų. Daugiausia mokytojo specialybę pastaraisiais metais rinkosi Pasvalio ir Švenčionių mokiniai.
Lyčių disproporcija tarp mokytojų
Lektorė dar kartą priminė lyčių disproporcijos problemą mokyklose. Šiuo metu šalies bendrojo lavinimo įstaigose vidutiniškai dirba tik 12 procentų (Joniškio rajone – 13 procentų) mokytojų vyrų.
Bet pasklaidžius senų laikų mokytojų kolektyvų fotografijas regimas kitoks vaizdas. Vienoje J. Zacharkienės rodytoje 4-o praėjusio amžiaus dešimtmečio nuotraukoje vyrų – 32 procentai. Kitoje pranešėjos archyvuose rastoje nuotraukoje, kurioje įamžinti Kriukų (Joniškio rajonas) pagrindinės mokyklos mokytojai 5-ajame dešimtmetyje, – net 38 procentai vyrų.
Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas, pristatęs naują švietimo strategiją, taip pat užsiminė apie pedagogų lyčių nelygybę mokyklose ir šios problemos sprendimas esą viena iš siekiamybių ateityje.
Vienur pirmaujame, kitur atsiliekame
Lektorius R. Ališauskas taip pat pateikė duomenų. Nors pagal įgijusių vidurinį išsilavinimą asmenų skaičių Europos Sąjungoje Lietuva užima pirmą vietą, dar toli iki ES vidurkio pagal suaugusiųjų mokymąsi bei ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų skaičių.
Europoje taip pat pirmaujame pagal patyčių dažnumą ir – pagal užsienio kalbų mokėjimą. Tačiau, anot R. Ališausko, lietuviai dažniau giriasi, kad moka svetimą kalbą negu iš tiesų geba ja susišnekėti, mat pateikti rodikliai gauti tik apklausus 25–64 metų gyventojus, o ne patikrinus jų kalbų mokėjimą.
Lektoriai pastebėjo, kad pedagogų kvalifikacija ne visada tiesiogiai susijusi su mokinių pasiekiamais rezultatais. Anot J. Zacharkienės, skirtingose savivaldybėse duomenys skirtingi: vienur dirba daug mokytojų metodininkų ir ekspertų ir mokiniai geriau laiko egzaminus, kitur mokytojai kad ir kvalifikuoti, bet brandos egzaminų rezultatai nelabai skiriasi nuo žemesnės kvalifikacijos pedagogų parengtų mokinių.