Sumani specializacija – kelias į efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei lėšų naudojimą

Europos Sąjungos šalys renkasi mokslo sritis, kuriose turi didžiausią potencialą ir geriausias perspektyvas plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Lietuvoje numatytos šešios prioritetinės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptys, kurioms bus skiriamas ES struktūrinių fondų finansavimas 2014–2020 m. periodu. „Siekiant spartaus Europos ekonomikos augimo, artimiausioje ateityje didžiausias dėmesys bus skiriamas investicijoms į mokslinius tyrimus, inovacijas ir verslumą. Artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam etapui, ES valstybės narės įsipareigojo parengti sumanios specializacijos strategijas, numatančias tolimesnes kiekvienos šalies mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos kryptis, kad būtų išnaudojamas visas Europos potencialas, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė. – Sumanios specializacijos idėja paprasta – turime atrasti savo pranašumus, stipriąsias puses, kurioms skirsime daugiausiai dėmesio, didžiausias investicijas ir kurias galėsime maksimaliai išplėtoti. Tinkamai tai padarius, Lietuvai gali atsiverti didžiulės perspektyvos.“ Tarptautinė nepriklausomų ekspertų grupė atliko Lietuvos mokslo potencialo ir ūkio perspektyvų bei ateities iššūkių analizę ir po diskusijų su suinteresuotomis pusėmis išskyrė šešias prioritetines kryptis, kuriose įgyvendinant bendrus mokslo ir verslo projektus galima tikėtis proveržio. Tai energetika ir tvari aplinka; procesai, medžiagos ir technologijos gamybai; sveikatos technologijos ir biofarmacija; maisto technologijos ir agroinovacijos; transportas, logistika, e-sistemos; įtrauki ir besimokanti visuomenė. Sumani specializacija būtina siekiant efektyviai investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos Komisijos sprendime dėl 2014–2020 m. sanglaudos politikos tai numatyta kaip išankstinė sąlyga norint panaudoti Europos regioninės plėtros fondo lėšas. Sumanios specializacijos strategija siekia sutelkti politinę paramą ir investicijas į svarbiausius šalies prioritetus, iššūkius ir žiniomis grįstus plėtros poreikius bei išnaudoti šalies stiprybes, konkurencinius pranašumus ir išskirtinį potencialą. Sumani specializacija skatina kurti technologines ir praktika grindžiamas inovacijas bei didinti privataus sektoriaus investicijas į mokslinius tyrimus. „Globalizacijos kontekste sparčios šalies pažangos negalima tikėtis be mokslinių tyrimų ir naujomis technologijomis paremtos pramonės. Tačiau nepakanka vien teigti, kad tyrimams reikia didinti finansavimą, būtina parodyti, kad investicijos duos rezultatus“, – pabrėžia švietimo ir mokslo viceministrė S. Kauzonienė. Lietuvos sumanios specializacijos strategijos rengimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija, pasitelkdama Ūkio ministeriją ir kitas institucijas. Tarptautinių ekspertų išskirtoms prioritetinėms sumanios specializacijos kryptims jau yra pritarusi Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginė taryba, jos artimiausiu metu turi būti tvirtinamos Vyriausybės posėdyje.