„Europa išlieka viena patraukliausių krypčių studentams iš viso pasaulio, bet negalime ignoruoti vykstančių pokyčių. Šalys, esančios už Europos Sąjungos ribų, taip pat stengiasi pritraukti kuo daugiau talentų. Turime daryti viską, kad išliktume patrauklūs studentams“, - tai konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“ Vilniuje pabrėžė apsilankiusi eurokomisarė Androulla Vassiliou.
Kinija, Indija, Pietų Korėja – šios šalys be jau anksčiau tvirtas pozicijas aukštojo mokslo rinkoje užėmusių Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos šiuo metu pritraukia vis daugiau studentų iš užsienio. „Mes esame įpratę apie tarptautiškumą galvoti Europos lygiu, apie bendradarbiavimą su tokiomis šalimis kaip Latvija, Prancūzija ar Vokietija. Tačiau reikia išmokti mąstyti plačiau ir kalbėti apie tarptautiškumą ir už Europos Sąjungos ribų. Tai naudinga ne tik dėl to, kad studentai įgyja specifinių savo profesijos žinių, išmoksta tam tikros technologijos. Jie pamato, kuo gyvena pasaulis ir ko reikia pasaulinei rinkai“, - kalbėjo Lietuvos švietimo ir mokslo ministras dr. Dainius Pavalkis.
Jo minčiai pritarė ir eurokomisarė Androulla Vassiliou, atsakinga už jaunimą, švietimą, kultūrą ir daugiakalbystę: „Europos universitetai privalo mąstyti globaliai ir elgtis strategiškai, jei nori gauti didžiausią naudą užtikrindami geriausią aukštojo mokslo kokybę. Būtina viešinti studentų ir dėstytojų mobilumo galimybes Europoje, kurti pasaulinio lygio inovatyvius mokymo planus, gerinti dėstymo ir mokslinių tyrimų kokybę".
„Džiaugiuosi, kad ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva pabrėžia švietimo ir jaunimo svarbą užtikrinant tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą, – kalbėjo A. Vassiliou. – Tai svarbus ženklas šiuo metu, kai ruošiamės pradėti vykdyti programą „Erasmus+“, pagal kurią kitus septynerius metus 4 milijonai jaunųjų europiečių galės studijuoti, atlikti praktiką, mokyti arba savanoriauti užsienyje.“
Pastarojo dešimtmečio Lietuvos aukštojo mokslo tendencijos įrodo, kad tarptautiškumas – labai svarbus klausimas Lietuvos studentams. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos studentų judumas išaugo keturis kartus. Tačiau tarptautiškumas turi būti skatinamas ir tarp tų studentų, kurie studijuoja gimtosiose šalyse. „Lietuvoje turime daugiau nei 200 studijų programų anglų ir rusų kalbomis, 14 jungtinių studijų programų. Lietuvos universitetai jau dirba su strateginiais partneriais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Indijoje, Kazachstane ir kitose šalyse“, - apie kitus tarptautiškumo skatinimo būdus pasakojo dr. Dainius Pavalkis.
„Lietuva yra maža šalis, kuriai aukštojo mokslo tarptautiškumas ypač naudingas. Todėl neseniai mes parengėme aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo veiksmų plano apmatus 2013-2016 metams. Šio veiksmų plano tikslas – vystyti aukštojo mokslo tarptautiškumą Lietuvoje užtikrinant, kad jis bus konkurencingas globalioje rinkoje. Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgiję studentai turi gauti tinkamas žinias jų tolimesniam gyvenimui ir darbui tarptautinėse rinkose“, - kalbėjo Švietimo ir mokslo ministras dr. Dainius Pavalkis.
Tarptautinėje konferencijoje „Europos aukštasis mokslas pasaulyje“, viename iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių, dalyvauja beveik 200 dalyvių iš 36 pasaulio šalių. Konferencijos metu vyksiančių diskusijų metu planuojama suformuluoti pasiūlymus, kaip artimiausioje ateityje gali būti skatinamas aukštojo mokslo tarptautiškumas. Šie pasiūlymai bus pateikti valstybių vyriausybėms, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijoms. Diskusijų metu taip pat bus aptariama, kokiu būdu galima didinti Europos aukštojo mokslo konkurencingumą pasaulyje, kaip šią temą liečiantys klausimai galėtų būti įtraukti į Europos Sąjungos darbotvarkę ir kokių veiksmų būtina imtis įgyvendinant užsibrėžtus planus.
