studijos

Į Šiaulius iš Akmenės studijuoti atvykęs dvidešimt vienerių Marijus Viruišis veiklos atrastų net jei para būtų 48 valandų: studijos, darbas, repeticijos, koncertai. Nusijuokia, kad užsienio jam nereikia, nes viską gali pasiekti gyvendamas čia, tik reikia netingėti naudotis galimybėmis. Pritrūksta laiko Pokalbiui Marijus laiko randa po paskaitų universitete – turi keliolika laisvų minučių iki darbo pradžios. Vakare laikas nelabai tinkamas, nes po darbo skuba į universiteto orkestro repeticijas.

2013-2014 studijų metų rudens semestre Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Komunikacijų katedroje dirbs profesorius iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Frankas Barnas (Frank Barnas). Profesorius yra masinės komunikacijos ir žurnalistikos specialistas, turintis televizijos ir radijo reporterio, darbo kino industrijoje ir dėstymo universitetuose darbo patirties.

Šeštadienį abiturientai ir anksčiau mokyklas baigusieji laikys pirmąjį šiemet valstybinį brandos egzaminą - bus tikrinamos jų anglų kalbos žinios. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, šios užsienio kalbos egzaminą laikyti ketina beveik 17 tūkst. kandidatų. Tai antras pagal populiarumą valstybinis žinių patikrinimas, nusileidžiantis tik privalomam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui.

Vienuolika su puse savaitės TV3 realybės šou „Paslapčių namai“ po devyniais užraktais saugojęs savo paslaptį Šarūnas, likus vos trims dienoms iki projekto pabaigos, demaskuotas. „Visi juoksis, kai sužinos mano paslaptį“, – prasitarė Šarūnas. „Šarūnas yra melavęs apie savo aukštąjį išsilavinimą“, – taikliai nusitaikiusi „šovė“ į Šarūną Laura. Nors formuluotė ir nebuvo tiksli, Šarūnas ją priėmė ir patvirtino, jog tai yra jo paslaptis.

Kaip atrodo Lietuvos mokslas, lyginant su kitomis Europos šalimis? Ar mūsų studentams ir dėstytojams gera čia mokytis ir dirbti? Pirmą kartą Lietuvoje parengtos apžvalgos, kuriose visapusiškai įvertinama Lietuvos mokslo ir studijų būklė. Apžvalgos „Lietuvos studijų būklė“ ir „Lietuvos mokslo būklė“, kurias parengė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), atskleidžia kaip per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje keitėsi mokslas ir studijos.

Gegužės 10 d. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir kitų studentų savivaldų atstovai susitiko su Švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu. Susitikimo metu diskutuota apie studento pažymėjimo gaminimo problematiką, kokybės užtikrinimą aukštosiose mokyklose, studijų finansavimą, taip pat pristatytos rengiamos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. LSS prezidentas Paulius Baltokas pristatė artėjantį Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) sezoną.

Artėjant priėmimui į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, verslo atstovai ragina moksleivius rimtai apsvarstyti specialybės pasirinkimą. Šiandieninė darbo rinka perpildyta socialinių mokslų išsilavinimą turinčiais specialistais, tad tokios studijos neužtikrina nei karjeros, nei finansinių perspektyvų. Ir nors technologinių mokslų studijos žymiai sudėtingesnės, tačiau šių specialistų paklausa rinkoje didžiulė, o įmonės pasiryžę jiems mokėti solidų atlyginimą.

Geriausiai gimnazijas baigę abiturientai praėjusiais metais dažniausiai rinkosi su medicina susijusias studijas: gydomosios medicinos, odontologijos, genetikos, medicininės ir veterinarinės genetikos, farmacijos, biochemijos. Tai parodė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikta analizė.

Dabartiniai dešimtokai, 2015 m. stosiantys į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose, turės būti išlaikę valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Norintiems gauti studijų krepšelį universitetuose ir kolegijose taip pat bus privaloma mokėti užsienio kalbą. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino minimalius rodiklius 2015 m. abiturientams, pretenduosiantiems į valstybės finansavimą studijoms.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ernestui Kalabuckui dar tik dvidešimt, o jis jau kuria projektus, kuriuos būtų galima supainioti su NASA projektais. Paleidęs du savadarbius zondus į kosmosą ir nufotografavęs Lietuvą, studentas nesustoja ir ketina į orą skraidinti vis sunkesnius daiktus, galų gale – ir patį žmogų. E. Kalabuckas pirmasis Lietuvoje ir Baltijos šalyse sukūrė zondą „Glory 2“, kuris pakilo į kosmosą ir ten padarė per 3 tūkst. nuotraukų.

Pastaruosius kelis metus aktyviai kalbama apie protų nutekėjimo problemą jaunimui išvykstant studijuoti į užsienio šalis. Tačiau šis masinis reiškinys, kuris buvo matomas dažniausiai tik neigiamai, ima duoti ir teigiamų rezultatų. Įgiję žinių ir praktikos lietuviai vis dažniau renkasi grįžti atgal į tėvynę.

Antradienį Šiaulių universiteto Technologijos fakultete jau 22 metus rengiamame lietuvių kalbos diktanto konkurse dalyvavo 99 žmonės. Tekstai šiemet lengvesni Organizavę Lietuvių kalbos draugijos (LKD) Šiaulių skyrius ir Šiaulių universiteto Humanitarinis fakultetas konkursą skyrė Motinos dienai. Dėl LKD ir Šiaulių UNESCO klubo įsteigtų prizų atskirose grupėse varžėsi aštuntokai, 9-10, 11-12 klasių mokiniai, suaugusieji. 12 lituanistų dalyvavo be konkurencijos.

Jei vis dar galvojate, kad filologas – tai nervingas nuoboda, kuris kiekvienam tekste mato tik klaidas ir užsidaręs tamsiame kambarėlyje niurzgėdamas jas taiso, – klystate. Filologai šiandien rengia viešas kalbas, kuria reklamos tekstus, serialų ar filmų scenarijus, rašo knygų recenzijas, moko užsieniečius lietuvių kalbos. Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių filologijos studentas Joris Kazlauskas juokiasi, pasakodamas apie girdėtus šios profesijos stereotipus.

Tamerlanas Carnaevas buvo raumeningas boksininkas mėgėjas - pakankamai ištvermingas, kad per sparingą nenaudotų apsauginės įrangos. Tuo tarpu jo jaunesnis brolis Džockharas buvo populiarus vidurinėje mokykloje, laimėjo miesto stipendiją studijoms koledže ir mėgo leisti laiką su savo draugais rusais. Detalių apie šių brolių, netikėtai liūdnai pagarsėjusių, gyvenimą paaiškėjo penktadienį.

Artėjant abitūros egzaminams kiekvienais metais suaktyvėja diskusijos apie moksleivių motyvaciją rinktis vieną ar kitą specialybę. Nepaisant nuolatinių ekspertų ir darbo rinkos specialistų perspėjimų apie perpildytą tam tikros pakraipos darbuotojų pasiūlą, moksleiviai ir toliau mieliau renkasi socialines studijas, nors jas baigus susirasti darbą yra žymiai sunkiau nei įgijus tiksliųjų mokslų diplomą.

Šiaulių universitetas (ŠU) turi beveik 100 procentų galimybes išlikti kaip regioninis universitetas – teigė penktadienį ŠU viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Pagrindinė regioninio universiteto funkcija – ne mokslinis darbas, o kultūros, žinių, inteligentijos koncentracijos vieta. ŠU ar Oksfordas „Kaip regioninis universitetas turite daugiau šansų išlikti nei kai kurie specializuoti Vilniaus universitetai“, – sakė ministras.

Kai vasarą studijas baigę studentai užplūs darbo rinką, jie, tikėtina, konkuruos ir savo specializacijų neįprastumu. Baigę lėlių ar alaus gaminimo studijas, absolventai parodo, kad dėl pomėgių ir unikalumo yra atsisakoma tokių įprastų sričių kaip istorija ar ekonomika. Businessnewsdaily.com pristato 10 abai neįprastų studijų kursų ir programų. 1. Lėlių gaminimas Konektikuto universitete studentai gali pasirinkti lėlių gaminimo specialybę.

Pasirinkti aukštąją mokyklą ir studijų programą – atsakingas žingsnis, tenkantis būsimiems studentams ir jų tėvams. Dažnai vyresnių klasių moksleiviai studijų vietą renkasi spontaniškai: pasikliauja draugų patarimais, universiteto įvaizdžiu žiniasklaidoje, jo siūlomų studijų programų populiarumu. Tačiau Lietuvos universitetų vadovai ir verslo atstovai sutaria, kad pagrindinis kriterijus, garantuojantis darbo vietą rinkoje – studijų kokybė.

Pasaulio didmiesčių džiunglės vis dažniau tampa savos tikslo atkakliai siekiantiems atvykėliams iš Lietuvos. Aprašyta ne viena istorija, kaip aktyvūs lietuvaičiai prisibeldė į tarptautinių kompanijų duris užsienyje. Jau porą metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti ir dirbanti architektė Giedrė Krištaponytė įsitikinusi, kad pasakos apie sėkmingą karjerą „už jūrų marių“ be reikalo tokios populiarios, nes padaryti karjerą ar įsikurti užsienyje taip pat sudėtinga ar lengva, kaip ir Lietuvoje.

„Labai svarbu didinti moksleivių susidomėjimą mokomuoju dalyku ir ambicijas mokėti savo kalbą“, – pabrėžia konkurso „Švari kalba – švari galva“ partnerės Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Nida Poderienė.

Lietuvos ambasadoje Ispanijoje balandžio 9 dieną lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovės, su kuriomis aptarti šiuo metu kartu su ambasada įgyvendinami projektai ir bendradarbiavimas ateityje.

Mažos stipendijos, būtinybė derinti mokslą su darbu, finansinė priklausomybė nuo tėvų ar kitų asmenų – Lietuvos studentai dažnai kalba apie jiems kylančias problemas. Kiti labai džiaugiasi, kad yra aukštųjų mokyklų studentai ir sėkmingai išnaudoja jiems suteikiamas galimybes.

Visi besidomintieji studijų užsienyje galimybėmis yra kviečiami stebėti tiesioginį vaizdo seminarą „Studijos ES šalyse: kaip pasirinkti ir įstoti?“, kuris bus transliuojamas ketvirtadienį, balandžio 4 d. 14 val. internetu: www.pazinkeuropa.lt/sekmesreceptas . Apie tai, kaip pasirinkti patikimą aukštąją mokyklą, pasirengti stojimui ir suplanuoti biudžetą, pasakos patyrę pranešėjai: Studijų užsienyje informacijos centro vadovė Žaneta Savickienė, Škotijos Šv. Andriaus (St.

Vykdant valstybės užsakymą, dalis studentų bus priimami į tikslines studijų vietas. Tai bus daroma atsižvelgiant į valstybei būtinų specialistų poreikį: policininkų, visuomenės sveikatos specialistų ir kai kurių kitų. Į tikslinę vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. 2013 m. aukštosioms mokykloms paskirstytos 276 tikslinės studijų vietos.

Provincija sensta, o jauno žmogaus į kaimą ar į mažesnę gyvenvietę jau ir su ragaišiu nebepriviliosi. Tačiau tytuvėniškė (Kelmės r.) Agnė Buchaitė baigė studijas Vytauto Didžiojo universitete ir grįžo į gimtuosius Tytuvėnus. Jauna moteris džiaugiasi, kad čia ji gali dirbti tai, kas širdžiai miela. Gyvenimas svetur nesužavėjo Šiandien Agnė tvirtai žino, kad be gimtinės šilo, be Tytuvėnų krašto ežerų, be mielų, nors ir šleivokų gimtojo miestelio gatvelių ji greitai uždustų.

Skaičiai, prognozuojantys pilotų deficitą, vis didėja, nes oro vežėjai toliau intensyviai plečia lėktuvų parkus bei suspaudžia skrydžių tvarkaraščius, kad būtų patenkinta paklausa besivystančiose rinkose. Aviacijos kompanijų atliktos rinkos analizės rodo, jog per artimiausius 20 metų aviacijos rinkoje prireiks apytiksliai 460 000 pilotų, t.y. apie 23 000 specialistų kiekvienais metais.

Daugelyje pasaulio šalių egzistuoja praktika, kai beveik kiekvienas moksleivis baigia mokyklą turėdamas savo asmeninį karjeros planą. Moksleivių karjeros planai - naujovė Lietuvos švietimo sistemoje. Šiuo metu ugdymą karjerai respublikos mokyklose pradėjo įgyvendinti per tūkstantis profesionalių karjeros specialistų: 105 mobilūs karjeros konsultantai ir 919 karjeros koordinatorių, kurie padeda mokiniams rengti asmeninius karjeros planus.

Šį pavasarį, balandžio 18–20 dienomis, į Kauną rinksis gabiausi visos šalies 9–12 klasių mokiniai. Nacionalinė moksleivių akademija – didžiausia ne pelno siekianti organizacija, kuri rūpinasi gabių vaikų ugdymu – šalies laikinąją sostinę pavers žinių centru pakviesdama tarptautinių ir šalies olimpiadų laimėtojus susipažinti su šalies universitetų mokslininkais. Gabius šalies mokinius Nacionalinė moksleivių akademija šiemet suburia jau antrą kartą.

Vilniaus universiteto (VU) Senato komisija patvirtino 2013 metų priėmimo taisykles į pirmąją ir antrąją pakopas. Šiemet universitetas kviečia studijuoti 83 pirmosios pakopos ir 116 antrosios pakopos, tarp jų – vientisąsias teisės, medicinos ir odontologijos studijų programas. „Šiais metais į pirmosios pakopos studijas esame pasiruošę priimti 4792 studentus. Į valstybės finansuojamas vietas priimsime 3663 studentus, į nefinansuojamas – 1129 studentus.

Lietuvos regionų savivaldybės vis dažniau ieško partnerių, kurie padėtų užtikrinti darnų bei spartų miestų ir jų rajonų vystymąsi. Kovo 14 dieną sutartimi bendradarbiavimas buvo patvirtintas tarp Rokiškio rajono savivaldybės ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU), o kovo 22 dieną universitetas patvirtino bendradarbiavimą ir su Ukmergės rajono savivaldybe.

„GLL | Global Lithuanian Leaders”, Londono lietuvių Sičio klubas, Volstryte dirbančių lietuvių klubas, Beniliukso ir Skandinavijos šalyse dirbantys lietuviai kviečia studentus semtis karjeros patirties iš pasaulio lietuvių. Penktus metus vykdoma mentorystės programa viso pasaulio lietuviams „LT Big Brother“ skelbia studentų atranką.

Nuo 12 iki 6 tūkstančių sumažėjus studentų skaičiui Šiaulių universitetas ieško būdų išlikti ir būti naudingu regionui, kuriame dominuoja probleminės savivaldybės. Vietos valdžios atstovai siūlo skleisti „gerąją žinią“ ir galbūt keisti pavadinimą – tapti Šiaurės Lietuvos universitetu.

Kovo 15 d. Vilniaus prekybos centre „Panorama“ daugiau nei 20 šalių atstovai demonstruos savo tradicinius šokius ir muziką, kvies paragauti jų nacionalinių patiekalų bei laimėti šaunių prizų. Pagrindinis renginio tikslas - skatinti toleranciją, kitų kultūrų pažinimą ir bendradarbiavimą.

Kovo 7 d. vykusiame Valstybinio studijų fondo valdybos posėdyje paskirtos pirmosios už studijas sumokėtos kainos dalies kompensacijos nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims.

Mykolo Romerio universitetas Lietuvoje yra pirmoji aukštoji mokykla, kurios bendruomenė netrukus pradės naudotis bendra atsiskaitymo už prekes ir paslaugas sistema. Prieš metus pradėta diegti bekontakčio atsiskaitymo sistema universitete netrukus leis studentams ir dėstytojams pamiršti nepatogumus, kurių kyla norint atsiskaityti grynaisiais pinigais, o visus reikalingus mokėjimus atlikti studento pažymėjimu ar specialia kortele.

Pabaigę mokyklą, studijas mūsų šalyje planuoja pasirinkti net 69 proc. paskutinių klasių Lietuvos moksleivių. Trečdalis jų yra tvirtai apsisprendę dėl savo būsimos profesijos, ateities planus dauguma sieja su gamtos ir tiksliaisiais mokslais. Tai parodė programoje MAXIMALISTAS dalyvavusių moksleivių apklausa, kurią internetu atliko prekybos tinklas MAXIMA. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 800 moksleivių iš visos Lietuvos.

Vis daugiau studentų iš Azijos šalių – Pietų Korėjos, Singapūro, Japonijos, Indijos, Kazachstano – renkasi studijas Lietuvoje. Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vadovės prof. Rūtos Kazlauskaitės, studentus iš tolimųjų Azijos šalių į Lietuvą traukia ne tik istorijos ar gamtos išskirtinumas, tačiau ir europietiška studijų kultūra. „Azijos studentus į Lietuvą traukia mūsų kultūrinė, istorinė patirtis.

Kovo 1 d. Vytauto Didžiojo universitete bus atidarytas Taivano centras – pirmasis tokio pobūdžio padalinys visoje Rytų Europoje. Šis centras skleis žinias apie Taivano kultūrą bei visuomenę Lietuvoje, vystys bei gilins mokslininkų bendradarbiavimą Kinijos ir Taivano studijų kontekste. Šiai progai skirti renginiai vyks VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). 9 val.

Lietuvos studentų sąjunga skelbia studentų, kurie vertins studijų programas, atranką. Šie studentai prisidės prie Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) veiklos, taps lygiaverčiais tarptautinės ekspertų grupės nariais. Studijų programų vertinimo tikslas – akreditacija, kuri turi būti suteikta kiekvienai programai kas šešerius metus.

Šiandien Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, dalyvaujant švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui, svarstytas klausimas dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimo, kurio esmė – suteikti galimybę tautinių mažumų mokyklų abiturientams, laikantiems lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, rašyti mažesnės apimties darbą ir jame padaryti daugiau klaidų.

Geidžiamiausi darbuotojai Lietuvoje, dėl kurių darbdaviai nevengia pakovoti, kad prisiviliotų į savo komandą, yra puikius rezultatus rinkoje demonstruojantys savo srities žinovai arba studijas užsienyje, dar geriau – prestižinėse mokslo įstaigose baigiantys studentai.

Lietuvos studentų sąjunga, gindama studentų interesus, kreipėsi į Vyriausybę dėl kritiškai vertinamos vakar patvirtintos 2013-ųjų metų studijų finansavimo tvarkos. Organizacija siekia atkreipti dėmesį į aukštojo mokslo kokybę neigiamai paveikti galinčius sprendimus ne tik mažinti aukštajam mokslui numatytą biudžetą, bet ir turimas lėšas skirstyti pagal studijų kryptis. Studentų poziciją palaiko ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas.

Studijos tolimojoje Amerikoje ne vieno abituriento svajonė, tačiau tam, kad ji taptų realybe reikia ne tik daug pastangų, bet ir nemažų finansinių investicijų. Daugybė užsienio aukštųjų mokyklų per agentūrų tinklą medžioja šviežius studentus, vienos jų kelią įspūdingus reikalavimus, o kitos linkusios išskėstomis rankomis priimti, net nepasidomėjusios jūsų turimomis užsienio kalbų žiniomis.

Vyriausybė patvirtino valstybės finansavimą 2013 m. pirmakursių studijoms pagal studijų sritis. Daugiausia lėšų – apie trečdalį visos sumos – skiriama technologijos mokslų specialistams rengti. Jų studijų kaina dukart didesnė už socialinių mokslų studijas. Iš universitetinių studijų pirmajai pakopai ir vientisosioms studijoms numatytų lėšų technologijos mokslams teks 5,3 mln. litų, humanitariniams – 1,8 mln. litų, meno studijoms – 1,5 mln. litų, socialiniams mokslams – 3,9 mln.

Šiandien „Litexpo“ parodų centre atidaryta tarptautinė paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera“. Parodą atidarė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. “Tikriausiai nesuklysiu parodą pavadindamas pasirinkimų muge ar didžiąja atvirų durų diena.

Dabartiniams vienuoliktokams žadama mažiau sumaišties laikant abitūros egzaminus. Vyresniųjų klasių mokiniai jau kurį laiką gyveno nežinioje – dėl ne laiku pakeistos stojamųjų tvarkos 2014 metais kilo nemažai sumaišties ir neaiškumų. Šiuo metu nuspręsta koreguoti priėmimo į aukštąsias mokyklas 2014 metais tvarką, tačiau konkrečių detalių kol kas dar nežinoma.

Š.m. vasario 7–9 d. Vilniaus universiteto (VU) komanda kviečia moksleivius, dėstytojus ir visus besidominčius studijomis aplankyti VU stendą studijų parodoje, kuri vyks Lietuvos parodų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, 5 salė, Vilnius). „Studijų pasirinkimas – labai svarbus ir atsakingas žingsnis gyvenime, todėl itin svarbu, kad moksleiviai kuo aktyviau domėtųsi, ieškotų informacijos, kuri padėtų apsispręsti.

Visuomenė pastaraisiais metais daug diskutuoja apie teisę ir teisininkus, jų poreikį ir kokybę, o stojančiųjų aukščiausiais balais kasmet į šią specialybę nemažėja. Juos rengiančios aukštojo universitetinio mokslo įstaigos taip pat pasiruošę kokybinei kaitai ir dar gilesnei, bet atvirai diskusijai apie tai, koks turėtų būti teisininkas ir jo išsilavinimas.

Vasario 7–9 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyks aukštųjų mokyklų mugė „Studijos 2013“. Organizatoriai tikina sieksiantys sukurti kūrybišką ir draugišką erdvę, kurioje kiekvienas jaunas žmogus gebės pasirinkti tinkamiausią specialybę.