studijos

Pasaulinio universitetų reitingo „Eduniversal“ kongrese ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pripažintas viena iš dviejų šimtų geriausių aukštųjų verslo mokyklų („TOP Business Schools“) pasaulyje. Penktąjį kartą universitetui skirtos keturios iš penkių galimų palmių šakelių – tai aukščiausias įvertinimas Lietuvoje ir vienas aukščiausių Vidurio bei Rytų Europos regione.

Ko gero, daugeliui studentiškas gyvenimas asocijuojasi su vakarėlių maratonu, bemiegėmis naktimis ir alumi. Taip, tai neatsiejama studento gyvenimo dalis, bet yra ir kita medalio pusė: dideli reikalavimai, sesija ir pastangos išlikti savo vietoje, kad ji neatitektų kam nors kitam. Bet ar šitie du kardinaliai besiskiriantys dalykai suderinami tarpusavyje? Ir kodėl verta pabandyti juos suderinti? – klausia jaunimogidas.lt. Kraštutinumas Nr.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) lankėsi ir sėkmingo mokslo ir verslo bendradarbiavimo paslaptimis dalijosi viešnia iš Masačiusetso technologijos instituto (MIT) Marie-Teresa Vander Sande. Šiame pokalbyje ji papasakojo, kas lemia verslumo sėkmę universitetui, kurio mokslininkų ir alumnų įkurtos įmonės, susijungusios į vieną, sudarytų 11 pagal dydį pasaulio ekonomiką, ir kaip universitete išugdyti 77 Nobelio premijos laureatus.

Lietuvos ambasadoje JAV lapkričio 2 dieną surengta labdaros akcija paremti daugiau nei pusę amžiaus lietuvybę puoselėjančią Vašingtono Kristijono Donelaičio lituanistinę mokyklą. Labdaros vakaro metu tautiškumą užsienyje skleidžiančiai mokyklėlei gausiai aukojo Vašingtono ir Baltimorės lietuvių bendruomenių nariai, labdaringos veiklos patirtimi dalinosi visuomenės veikėja, žurnalistė ir kulinarė Beata Nicholson.

Daugiau studentų pritraukti norinčių aukštųjų mokyklų akys krypsta į nuteistuosius. Pavyzdžiui, Kauno technologijų universiteto (KTU) Panevėžio institutas Pataisos namuose bausmę atliekančioms moterims nuo vasario mėnesio siūlo krimsti bakalauro mokslus arba siekti magistro laipsnio Vadybos ir administravimo bei Technologijų fakultetuose.

Įgyti žinių ir universitetinį išsilavinimą nori daugelis, tačiau dažnai susiduriama su rimtais sunkumais – vienus spaudžia darbai, kitus – pomėgiai, kurių lengvai atsikratyti neišeina. O juk suderinti viską ir realizuoti save norisi. Mokslą siejantiems su darbu ar pomėgiais puikiausia išeitis – nuotolinės studijos, vykstančios virtualioje erdvėje. Nuotolinės studijos Lietuvoje dar naujiena – apie jas mažai rašoma ir kalbama, tačiau susidomėjimas kiekvienais metais auga.

Lietuvoje atsiras dar 16 jungtinių studijų programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl lėšų joms rengti skyrimo. Aštuonios aukštosios mokyklos iš viso gaus apie 25 mln. litų iš ES struktūrinių fondų. „Studentui pasirinkus jungtinę programą dalis jo studijų vyksta Lietuvos universitete ar  kolegijoje, o kita dalis – užsienio aukštoje mokykloje, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Ignas Meškauskas, pirmus metus studijuojantis Olandijoje, sakosi nuo pat pirmos gimnazijos klasės svajojęs apie studijas užsienyje. „Tai buvo vienas pagrindinių mano tikslų“, - teigia vaikinas, intensyviai domėjęsis įvairiausiomis studijų programomis. „Man buvo daug lengviau ieškoti tvirtai žinant, jog noriu studijuoti specialybę, kuri būtų susijusi su ekonomika.

Tik baigus mokyklą ir atėjus į universiteto aplinką, reikia priprasti prie kitokios tvarkos. Vienas iš svarbiausių dalykų – paskaitų lankomumas. Seminarus ir pratybas lankyti yra privaloma, nes jie žymimi, o štai į paskaitų lankymą žiūrima atlaidžiau: studentas pats nusprendžia – šiandien eis ar ne, rašo jaunimogidas.lt. Kad nereikėtų spėlioti, apie paskaitų ir seminarų lankomumą savo nuomonėmis dalinasi Vilniaus universiteto dėstytoja Anna Maciūnienė, Doc. dr. Gintarė Judžentytė, Doc. dr.

Ar žinojote, kad kažkur pasaulyje gali egzistuoti Hario Poterio gerbėjų bendruomenė? – klausia tinklalapis jaunimogidas.lt.Tokią rasti galima ne taip ir toli – lietuvaičių pamėgtoje Jungtinėje karalystėje, o jei konkrečiau Exeter universitete. Šį ir dar daug kitų įdomių faktų sužinojau pakalbinusi unikalią asmenybę – azerbaidžanietę, gimusią ir užaugusią Lietuvoje, o studijuojančią Jungtinėje karalystėje, viename prestižiškiausių pasaulio universitetų.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui priimti Vilniaus universitetą viešosios įstaigos Azijos menų centro dalininku. Vilniaus universitetas, kuriame veikia Orientalistikos centras, šių metų rugsėjį kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su prašymu tapti VšĮ Azijos menų centro dalininku. Orientalistikos centras yra pagrindinė Lietuvos institucija, Vilniaus Universiteto padalinys, rengiantis Azijos ir Artimųjų Rytų specialistus, vienijantis Rytų tyrinėtojus.

Spalio 10 d. Valstybinio studijų fondo (VSF) būstinėje įvyko Valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams skyrimo komisijos posėdis. Jo metu buvo svarstomas valstybės paramos skyrimas 2012 m. rudens semestrui. Komisijos sprendimu buvo skirtos 148 stipendijos ir 59 vienkartinės socialinės išmokos studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklos. Iš viso rudens semestre studentams bus išmokėta beveik 333,7 tūkst. litų.

Darbą susirasti nesunku, jei esate technikas ir ieškote darbo vietos Kinijoje ar Brazilijoje. Tą patį galima pasakyti apie pardavimų atstovus, kurių labai trūksta Taivanyje ir Honkonge. Japonijoje darbo visada netrūks inžinieriams. O Airijoje – didelė paklausa IT darbuotojams. Nyderlanduose trūksta paprastų darbininkų.

Lietuvos studentų sąjungos surengtuose debatuose švietimo tema dalyvavo nemažai parlamentinių partijų atstovų. Į ISM universiteto salę susirinko keli šimtai studentų, kurie debatų dalyvius pasitiko gausiais plojimais, o auditorijoje tarp studentų sklandė aštroki klausimai politikams.

Šeštos klasės moksleivio iš Novosibirsko pavyzdys galėtų būti papasakotas ne vienam vadovėlių lapus tinginčiam vartyti moksleiviui, kuris tikisi, kad atėjus laikui tėvai plačiai atvers piniginę ir sumokės už studijas universitete, rašo lifenews.ru. Šis moksleivis studijoms reikiamus 700 tūkst. rublių pasiryžo uždirbti dar besimokydamas mokykloje – jaunuolis po pamokų plauna automobilius.

Penktadienį mokyklas baigiantis Klaipėdos jaunimas renkasi į forumą „IT - tavo rytdienai", kuriame garsios šalies verslo bendrovės, Darbo biržos ekspertai, Klaipėdos universiteto atstovai pasakos, kokių žinių ir gebėjimų reikės moksleiviams, norintiems ateityje sėkmingai baigti studijas ir gauti darbą. Forumas vyks Klaipėdos universitete, surengti jį padėjo Klaipėdos savivaldybė.

Jau ketvirtus metus iš eilės Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakultetas drauge su verslo partneriais kviečia 10 - 12 klasių moksleivius dalyvauti verslumo ugdymo projekte „Renkuosi verslą“, kuris skirtas skatinti mokinių domėjimąsi verslu bei gilinti vadybos žinias.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis šalyje antrąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, sumažėjo 3,5 procentinio punkto ir siekė 25,2 procento. Antrąjį 2012 m. ketvirtį 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 33,7 tūkst., t. y. ketvirtadalis jaunuolių, baigusių mokslus.

Studentai, dar nepasigaminę studento pažymėjimo (LSP), ir spalio mėnesį galės naudotis transporto lengvatomis, teikiamomis naudojantis viešuoju ir tarpmiestiniu transportu. Šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos studentų sąjungai tapus vienintele sąjunga, kuri gali išduoti LSP, aukštosios mokyklos turėjo suteikti duomenis apie savo studentus. Dėl užsitęsusio duomenų kėlimo, nebuvo galima patikrinti kai kurių aukštųjų mokyklų studentų statuso ir pradėti LSP gamybos užsakymo.

Doktorantai turės palankesnes galimybes gauti papildomą finansavimą mokslinei veiklai. Vyriausybė patvirtino patikslintą Valstybės paramos doktorantams tvarką, išplečiančią  akademinių išvykų, kurių išlaidos gali būti kompensuojamos, įvairovę. Doktorantai galės pretenduoti ne vien į valstybės paramą išvykoms į tarptautinius renginius, per kuriuos pristato savo tyrimų rezultatus.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pranešė rugsėjo 28 d.  kartu su dar penkiomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis dalyvausiantis tarptautiniame renginyje „Tyrėjų naktis“. VGTU renginiai vyks universiteto Centriniuose, Elektronikos, Mechanikos, Architektūros, Transporto ir Antano Gustaičio aviacijos instituto rūmuose.

Tikėkimės, kad žodžio kišenėje ieškoti neteks: Prahoje vyks daugiakalbiai pasimatymai, Sofijoje – diskusijos, Orhuse – reperių varžybos, Budapešte duris atvers Europos kalbų kokteilių baras, Kardife vyks užsienio autorių poezijos vakaras, o trisdešimtyje Berlyno bibliotekų bus galima pasipliuškenti „lingvistinėse voniose“. Tai vos keli pavyzdžiai, kaip rytoj, rugsėjo 26 d., visoje Europoje bus minima Europos kalbų diena (žr.

Praėjo jau beveik visas pirmasis naujų mokslo metų mėnuo. Abiturientai jau po truputėlį jaučia mokytojų spaudimą apie nenumaldomai artėjančius egzaminus. Retas, kuris dar nebūtų pagalvojęs, ką gi norėtų veikti baigęs mokyklą, kur studijuoti, kur gyventi. Šį kartą studentų klausiame, ne kokią studijų programą jie pasirinko, o kur jie gyvena, su kokiais sunkumais susiduria ieškodami būsto, kokios kainos, kokie privalumai ir kokie trūkumai.

Pastaruoju metu aukštojo mokslo nauda suabejoja dažnas Lietuvos gyventojas. Vilniaus universiteto Kauno Humanitarinio fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Gudas visas abejones paneigia teigdamas, kad aukštasis mokslas naudingas tiek atskiram asmeniui, tiek valstybei. „Mokslu pagrįstos studijos ugdo protingus ir laisvus žmones, be kurių neįmanomas tautos vystymasis, protingas valstybės valdymas.

Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas rugsėjo 21 dieną su didžiausio Švedijos Upsalos universiteto prorektoriumi Andersu Malmbergu aptarė bendradarbiavimo stiprinimą su Lietuvos universitetais. A. Malmbergui pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kitų metų antrąjį pusmetį prioritetai, pirmininkavimo metu tartasi organizuoti bendrus renginius.

Didžiosios Britanijos universitetai vilioja užsieniečius studentus, kurių anglų kalbos žinios yra tokios prastos, kad jie šalyje nebaigtų vidurinės, pareiškė viena profesorė, kuria remiasi dienraštis „The Daily Mail“. Voriko (Warwick) universiteto lyginamosios literatūros profesorė Sjūzan Basnet (Susan Bassnett) teigia, kad užsieniečiai studentai yra laikomi „melžiamomis karvėmis“, kurie padeda universitetams spręsti finansines problemas.

Nors teigiama, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas yra viena skaudžiausių rykščių, jo mastus ir reikšmę sunku vertinti vienareikšmiškai. Visų pirma dėl to, kad pagrindinis jaunų žmonių iki 22 metų „darbas“ yra studijuoti, įgyti profesiją, o ne žūtbūt įsidarbinti. Antra, vertinant jaunimo užimtumo rodiklius, nepavyksta remtis tikslia statistika. Šių metų antrojo ketvirčio Statistikos departamento apklausos duomenimis, darbo neturi 25,2 proc. jaunuolių iki 25 metų amžiaus.

Kauno technologijos universitetui „Schneider Electric Lietuva“ padovanojo pažangios techninės ir programinės įrangos. Jau dešimtus metus tarptautinės energijos valdymo sprendimų ir elektros įrangos bei automatikos įrenginių gamintojos parama reikšmingai prisideda ruošiant studentus paklausiausiose elektros inžinerijos specialybėse, tokiose kaip valdymo sistemos, robotika, elektros energetika, atsinaujinantieji šaltiniai.

Prie Vyriausybės trečiadienį susirinkęs būrelis moksleivių protestavo prieš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) planus nuo 2014 m. keisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Moksleivių manymu, tvarka įvedama per daug skubotai, nesitarus su moksleivių atstovais, ir dabartiniams vienuoliktokams sukels itin daug problemų - jiems gali tekti keisti pasirinktus dalykus. Tiesa, moksleiviai pačiai tvarkai iš esmės neprieštarauja, tik norėtų, kad ji būtų metams atidėta.

Valstybinėse aukštosiose mokyklose kasmet daugėja studentų iš užsienio. Sveikatos ir mokslų universitetas šįmet net negalėjo priimti visų norinčiųjų mokytis. Svečioje šalyje studijuojantys jaunuoliai viliasi įgyti naujos patirties ir geriau pažinti pasaulį, praneša LRT Televizijos naujienų tarnyba. Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijas šįmet pradeda beveik pusantro šimto pirmakursių iš užsienio. Pirmą kartą šią aukštąją mokyklą pasirinko studentai iš Kipro ir Nigerijos.

Visai neseniai buvo paskelbtas geriausių pasaulio universitetų reitingas „QS World University Rankings“. Šiemet geriausio pasaulyje universiteto vardą perėmė Masačiusetso technologijų instutas, kuris į antrą vietą nustūmė Kembridžo universitetą. Keturios iš šešių pirmųjų reitingo vietų atiteko britų švietimo įstaigoms, tačiau geriausiųjų dvidešimtuke ir šiemet karaliauja JAV universitetai. Net 13 iš 20 geriausių pasaulio univeritetų yra įsikūrę JAV.

Universitetų duris šiemet vėl atvėrė būrys naujų studentų. Kaip pažymi Šiaulių universiteto studentų atstovybė, ko gero beveik visi naujai įstojusieji mūsų šalyje susiduria su panašiais rūpesčiais. Jauni žmonės turi perprasti studijų sistemą, adaptuotis naujuose miestuose, susirasti gyvenamą plotą, galiausiai turėti kantrybės laukti kaip ir kasmet laiku nepagaminamų studento pažymėjimų. „Ko gero didžiausias studentų galvosūkis – gyvenamojo ploto paieškos“, – sakė ŠU studentų atstovai.

Vilniaus universitetas (VU) naujai paskelbtame 2012 m. pasaulio universitetų  reitinge „QS World University Rankings“ iš 551–600 pakilo į 501–550 vietą. Toje pačioje reitingo grupėje yra ir kaimyninis Tartu universitetas.Pasak VU Kokybės vadybos centro direktorės dr. Ingos Milišiūnaitės, dalyvavimas tarptautiniame aukštųjų mokyklų reitinge yra labai rimtas ir svarus pripažinimas. „Į QS bazę patenka tik apie 2 tūkst. pasaulio universitetų, iš jų reitinguojama 700 geriausių universitetų.

Nuo 2004-ųjų tinklalapis topuniversities.com skelbia pasaulio aukštųjų mokyklų reitingą, kuriame pateikia 200 geriausių aukštųjų mokyklų sąrašą. Šiemet pirmajame reitingo penketuke atsidūrė Masačiusetso technologijos institutas, Kembridžio ir Harvardo universitetai, Londono bei Oskfordo universitetai.

Su kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais pasitinkami naujieji mokslo metai, „Balsas.lt savaitė“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto (VU) rektoriumi prof. habil. Dr. Benediktu Juodka. Džiugina rezultatas – Kokiomis nuotaikomis rugsėjo 1-ąją pasitiko VU? – Šventiškomis, ir į šį žodį sutelpa daug. Naujų mokslo metų pradžia reiškia, kad į universitetą ateina nauji studentai. Vilniaus universitetas ir šiemet surinko daugiausia studentų krepšelių.

Kai visa Lietuva džiūgavo dėl plaukikės Rūtos Meilutytės pergalingo pasirodymo Londono olimpiadoje, Sigitui Mikučiui, Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos mokiniui, tądien džiugesnis buvo savas medalis. Tarptautinėje chemijos olimpiadoje laimėtas auksas dvyliktokui atvėrė duris į geriausius pasaulio universitetus. Metams tarpine stotele pasirinkęs Vilniaus universitetą (VU), kitąmet jis studijuos Kembridže.

Du universitetinius diplomus gavau per tris semestrus. Daugybė žmonių mano tinklaraštyje klausinėjo kaip aš to pasiekiau. Ypač daug klausimų atsiuntė studentai. Pamaniau, jog pateiksiu dešimt patarimų, kaip padidinti produktyvumą ką tik prasidėjusiems mokslo metams. Geriausia tai, jog šiais patarimais gali pasinaudoti visi. Dauguma sako, jog per tuos tris semestrus tikriausiai save išvarginau ir visiškai neturėjau laisvalaikio. Netiesa! Mano sėkmės paslaptis – mano požiūris.

Rugsėjo 8-9 d. Londono Santaros Šviesos klubas 2012 m. „Lietuvių sodyboje“ Headley Parke rengia išeivijos studijų dienas. Išeivijos studijų dienas rengiamos antri metai iš eilės. Šiame renginyje stengiamasi suburti užsienyje gyvenančius lietuvius  atvirai diskusijai lietuvių tautos, Lietuvos kultūros, šviesuomenės ir valstybės raidos klausimais. 2012 metų studijų dienų tema - Išeivijos kūrėjų ir Lietuvos kultūros santykis. Konferencijos metu Dr.

Renkantis gyvenimo kelią, dažnam, ypač atvykusiam iš kito krašto, tenka pamąstyti, kur teks gyventi. Vienas tokių variantų – aukštosios mokyklos bendrabutis. Panevėžyje jį gauti didelių bėdų jau kurį laiką nėra. Studentų mažėja ne tik miesto aukštosiose mokyklose, bet ir jų bendrabučiuose. Į bendrabutį nesiveržė Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto bendrabutyje šiuo metu dar kelios dešimtys tuščių vietų.

Prieš ką tik prasidėjusius mokslo metus tėveliai neabejotinai nemažai atseikėjo mokyklinėms uniformoms, kad jų vaikučiai puikiai atrodytų mokykloje. Tačiau neseniai Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, jog kiekvienais metais šalyje pametama uniformos dalių už įspūdingus 187 mln. svarų sterlingų, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Tokios sumos užtektų sumokėti už 7 tūkst.

Kaip ir prieš kiekvieną rudenį, naujieji ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bendruomenės nariai rugpjūčio 17-19 dienomis rinkosi pradėti naujų mokslo metų. ISM Fuksų žygis – kasmetinė išvažiuojamoji trijų dienų stovykla, į kurią jos organizatoriai – ISM Studentų atstovybė (ISM SA) – kviečia visus pirmakursius. Šiemet pakvietė į „Fux Online“ stovyklą, kurios tema, regis, neįprasta išvažiuojamajam žygiui. Online – aliuzija į kai kurių „geriausią draugą“, dar kitų – duoną kasdieninę.

Du universitetinius diplomus gavau per tris semestrus. Daugybė žmonių mano tinklaraštyje (nuoroda) klausinėjo kaip aš to pasiekiau. Ypač daug klausimų atsiuntė studentai. Pamaniau, jog pateiksiu dešimt patarimų, kaip padidinti produktyvumą ką tik prasidėjusiems mokslo metams. Geriausia tai, jog šiais patarimais gali pasinaudoti visi. Dauguma sako, jog per tuos tris semestrus tikriausiai save išvarginau ir visiškai neturėjau laisvalaikio. Netiesa! Mano sėkmės paslaptis – mano požiūris.

Praėjusių mokslo metų pabaigoje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Zarasų rajono susivienijimo pradėtas kolektyvinis ginčas rugsėjo 12 d. pasieks kulminaciją. Išbandžiusiai visus įmanomus taikius būdus priversti Zarasų valdžią sėsti prie derybų stalo ir ieškoti visiems priimtino sprendimo, kaip išgyventi esamomis sąlygomis, švietimo bendruomenei liko imtis kraštutinės priemonės – streiko.

Ekspertai paskaičiavo, kad Jungtinėje Karalystėje užauginti vaiką iki vienuolikos metų tėvams atsieina daugiau nei 90 tūkst. svarų sterlingų. Banko „Halifax“ specialistai paskaičiavo, kad per praėjusius penkerius metus vidutinės metinės vaiko auginimo išlaidos padidėjo 1 tūkst. 85 svaro sterlingų, arba 15 proc., nuo 7 tūkst. 222 in 2007 iki 8 tūkst. 307 svarų sterlingų 2011 metais, skelbia šalies spauda. Kainos per pastarąjį penkmetį šoktelėjo 18 proc.

Šį rudenį pradės darbą penkiasdešimt penkios naujos nemokamos mokyklos, patrigubindamos nemokamų mokyklų skaičių Anglijoje, skelbia BBC. Švietimo ministerijos sekretorius Michaelas Gove'as pareiškė tikįs, jog šios mokyklos bus tokios pat sėkmingos, kaip ir 24-ios, veikusios iki šiol.

Pirmadienio popietę sostinės centru nuo Seimo iki Šv. Jonų bažnyčios žygiavo spalvinga Vilniaus universiteto (VU) studentų eisena. Eisenos, skirtos paminėti mokslo metų pradžią, metu studentai buvo susiskirstę pagal fakultetus ir kiekvienas fakultetas stengėsi kuo išradingiau atkreipti į save dėmesį.

Liūdnai komiška istorija nutiko praėjusią savaitę Utenoje ir nors jos pabaiga laiminga, pasimokyti yra ko: mitas, kad lietuviai šalti, nemandagūs ir abejingi, o visi užsienio studentai puikiai kalba svetimomis kalbomis. Pasimetęs turkas Naujienų portalo Balsas.lt redakcija sulaukė skaitytojo laiško, kuriame papasakota istorija sudomino žurnalistus. Ar gali būti, kad aukštoji mokykla kviečiasi studentus iš užsienio, nors šie nekalba nei angliškai, nei lietuviškai.

Rugsėjo 4 d. 11 val. Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašoma Krašto apsaugos ministerijos ir Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutartis dėl biudžeto lėšų panaudojimo karo tarnybą atlikusių jaunuolių darbui ir įdarbinimui subsidijuoti.

Pažangūs studentai, kuriems nustatytas 45 proc. ir mažesnis darbingumo lygis, gali gauti tikslinę išmoką (520 Lt per mėnesį) studijų prieinamumui užtikrinti. Ši parama yra skiriama įgyvendinant Europos socialinio fondo paremtą projektą „Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams“. Projektą įgyvendina Valstybinis studijų fondas su partneriais – 36 Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.