Ar žinojote, kad kažkur pasaulyje gali egzistuoti Hario Poterio gerbėjų bendruomenė? – klausia tinklalapis jaunimogidas.lt.Tokią rasti galima ne taip ir toli – lietuvaičių pamėgtoje Jungtinėje karalystėje, o jei konkrečiau Exeter universitete. Šį ir dar daug kitų įdomių faktų sužinojau pakalbinusi unikalią asmenybę – azerbaidžanietę, gimusią ir užaugusią Lietuvoje, o studijuojančią Jungtinėje karalystėje, viename prestižiškiausių pasaulio universitetų. Susipažinkite – Tarptautinių santykių studentė Nazly!
Lietuvoje draugų dažniau vadinama Nazlute, mergina prisipažino, kad parduotuvėse vis dar užlaiko eiles, nes ne visada atpažįsta monetų vertę, išėjusi saulėtą dieną į paskaitas su vasariniais batukais, būna užklupta gana dažno, bet vis dar netikėto britiško lietaus ir po to sėdi paskaitose visa šlapia. O kaip gi jai sekasi pirmieji mėnesiai universitete?
Kada sugalvojai, kad studijuosi ne Lietuvoje, o užsienyje?
Iš tikrųjų, nebuvo konkrečios dienos, kad atsisėsčiau ir sakyčiau – studijuosiu užsienyje. Tačiau visada norėjosi pamatyti platesnį pasaulį, įvairesnes kultūras. Pasiūlymus studijuoti gavau vasario-kovo mėnesiais, o į universitetą priimta buvau po egzaminų rezultatų, liepos mėnesio gale.
Kodėl pasirinkai studijuoti būtent Anglijoje?
Anglija pirmiausiai todėl, kad neradau arba nemokėjau susirasti kitų, pabrėšiu, gerų akademinėje srityje, pasaulio universitetų, kuriuose būtų dėstoma ši sritis anglų kalba. Antra, kitur, tarkim JAV, kaina buvo per didelė. Trečia, Anglija visai šalia, todėl galima dažniau ir į namus grįžti.
Manai, kad Lietuvoje aukštosios mokyklos taip gerai neparuoštų?
Iš tikrųjų, šio klausimo negaliu atsakyti, nes nesimokiau Lietuvos aukštosiose mokyklose. Todėl negaliu lyginti mokslo Lietuvoje ir Anglijoje.
Ar po studijų labiau norėtum dirbti Lietuvoje ar užsienyje?
Viskas priklausytų nuo darbo. Jokiu būdu nesu nusiteikusi prieš idėją grįžti į Lietuvą.
Ar Exeter universitetas buvo tas, į kurį labiausiai norėjai įstoti?
Norėjau studijuoti Škotijoje, Edinburgo universitete, bet jis mano prašymą studijuoti atmetė. Nepakliuvus į pastarąjį, Exeteris tapo tikrai tas, į kurį įstoti labiausiai norėjosi, nes tiek akademiniuose reitinguose, tiek mokslų, o tiksliau modulių pasirinkimu, man jis labiausiai patiko.
Ar be IELTS egzamino dar ruošeisi papildomai tam, kad įstotum?
Iš tikrųjų, ruošiausi, tik pati nežinojau, kad tai yra ruošimasis. Reikėjo gerų akademinių rezultatų, įrodymų, kad esu aktyvi ir po pamokų. O šiems dalykams, mokslo metais tikrai skyriau dėmesio.
Prie ko sunkiausia prisitaikyti naujoje vietoje, konkrečiai, kur tu dabar gyveni ir mokaisi?
Manau, bet kam pakeitus aplinką, pradžioje yra gana sunku prisitaikyti prie naujų žmonių, o būnant užsienyje ir truputėlį kitokio gyvenimo būdo, klimato, kalbos. Galų gale, po vasaros ir prie spartaus mokslų ritmo.
O ar buvo arba yra tokių dalykų, kurie tave šokiravo arba tiesiog labai nustebino?
Niekas labai nešokiravo. Žinojau, kad Anglijoje ir eismas kita puse ir vandens čiaupai yra du. Tik niekada negalvojau, kad tai gali būti taip nepatogu. O šiaip, labai mielai nudžiugino universitetas, mokslui pritaikyta aplinka, labai geranoriškai nusiteikę dėstytojai.
Kaip vyksta paskaitos? Ar daug jų būna per savaitę?
Paskaitos vyksta didelėse auditorijose, dėstytojai medžiagą dažniausiai pristato skaidrėse arba filmuota medžiaga. Studentai yra skatinami klausti ir aiškintis nesuprastų dalykų paskaitų metu, todėl kartais užverda trumpos diskusijos, pokalbiai.
Man paskaitos vyksta kiekvieną dieną, šį semestrą mokausi keturis dalykus. Dėstytojai jau pirmosiomis dienomis pasakė, kad 20 procentų darbo yra paskaitos universitete, o 80 procentų savarankiškas mokymasis. Mano kurso (Tarptautinių santykių) studentai turi labai daug papildomai domėtis ir skaityti.
Ar nesunku diskutuoti svetima kalba?
Kartais tai gana keblu, nes baisu, kad nesugebėsi tiksliai pasakyti, ką konkrečiai turi omenyje. Bet universitete yra daugybė studentų iš įvairių pasaulio šalių, todėl aplinkiniai yra pripratę, kad kartais užsieniečiams paaiškinti ir išdėstyti savo nuomonę gali trukti kiek ilgiau, nei vietiniams.
Ar kartu su tavimi daug užsieniečių studijuoja?
Nežinau, ar galiu sakyti, kad daug, nes nežinau, kiek kituose kursuose yra studentų iš užsienio. Bet, žinoma, mūsų yra ne dešimt ir ne dvidešimt.
Kiek apytiksliai tavo kurse studentų?
Tiksliai negaliu pasakyti, nes paskaitos vyksta kartu ir su politikos, ekonomikos ir politikos, ekonomikos, politikos ir filosofijos studentais. Mes prieš prasidedant mokslo metams renkamės modulius, kuriuos norėsime studijuoti. Tuos pačius modulius gali rinktis žmonės iš skirtingų kursų. Žinau, kad pasaulio politikos globalizacijos modulį su manimi kartu lanko vaikinas, kuris studijuoja biologiją. Savo pasirinkimą, jis paaiškino paprastai: galėjo pasirinkti vieną papildomą modulį iš daugybės siūlomų, o politika ir tarptautinių santykių sritis jam pasirodė visai įdomi.
Ar lieka laiko užsiimti ne su mokslu susijusia veikla?
Mano nuomone, svarbiausia noras, o laiko galima rasti. Nors žinoma, dauguma jo užima knygų skaitymas. Bet po paskaitų stengiuosi susitikti su čia esančiomis studentų Azerbaidžaniečių, Lietuvių bendruomenėmis ir šiaip draugais. Galvoju užsirašyti į debatų bendruomenę. Viskas priklauso nuo poreiki:, universitete galima rasti nuo sporto, menų iki Hario Poterio bendruomenių.
Ar yra minčių apie darbą?
Apie darbą dar negalvojau, nors žinoma norėčiau susirasti, bet galbūt antrą pusmetį.
Ar labai skriaudi tėvų pinigines, studijuodama užsienyje?
Kol kas, kol neturiu pati jokių pajamų truputį skriaudžiu, bet nemanau, kad tai labai skriaudžia.
Ačiū Nazly už pokalbį!
Avelina Markevičiūtė
