aplinka

Daugiabučių kiemuose, ypač didmiesčiuose, neretai stovi po keletą nenaudojamų automobilių. Rūdijančios, prakiurusiomis padangomis, o kartais ir be valstybinių numerių, tokios transporto priemonės ne tik gadina bendrą aplinkos vaizdą, bet ir kelia nemažai problemų gyventojams. Tačiau jų savininkai retai kada susimąsto, kad už tokio automobilio laikymą kieme, galėtų tekti susimokėti didesnę nei vidutinis metinis atlyginimas sumą.

Vitas Bencevičius (nuotr.) – kilimo nuo Miroslavo krašto, Kumečių kaimo, bet visas jo gyvenimas sukosi kitame Alytaus rajono kampe – Simne. Čia prabėgo darbingiausi jo gyvenimo metai ir, kaip pats priduria, – kūrybingiausi. Pastarųjų pabaigos dar toli gražu nematyti. Vitas ne tik toliau kuria eiles ir jas deklamuoja bendraamžiams, bet yra ir nenuilstantis šokėjas, puoselėja gėlėmis išpuoštą poilsio oazę prie savo daugiabučio.

Daržininkų siaubas. Neišrankus maistui. Galintis sunaikinti visą derlių ir daryti ženklų neigiamą poveikį aplinkai. Kas? Tai invazinis kenkėjas – ispaninis arionas. Kur jis paplitęs Alytuje, domėjosi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorius, biomedicinos mokslų daktaras Žydrūnas Preikša ir miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai.

Nors vasara jau pasibaigė, tačiau lauko darbai dar nėra pasibaigę. Pjaunama žolė, genimos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės. Taip susidaro biologiškai skaidžios atliekos dar vadinamos žaliosiomis atliekomis. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, ką apie bioskaidžių atliekų tvarkymą reikia žinoti ir kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko reikalavimų.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ planuojamos metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklos Kretingos arba Akmenės rajone poveikio aplinkai vertinimą (PAV) turės atlikti dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei, sako Aplinkos ministerijos atstovė.  „Aplinkos apsaugos agentūra kaip atsakinga institucija mus informavo apie šituos projektus, nes jie yra vystomi netoli valstybinės sienos su Latvija.

Šiame pasaulyje, kuriame gyvename, kiekviena gyvybės forma atlieka savitą vaidmenį, sukdama gamtos ratą, nesibaigiantį ir amžinai kintantį. Tačiau žmogus – šios ekosistemos dalis, kurios egzistencija visuomet kėlė daug klausimų ir prieštaringų nuomonių. Žmogus – gyvūnas, tačiau vienu metu siekia išsiskirti, lyg būtų kažkas daugiau. Taip prasideda trumpa pažintis su žmogaus esme, išryškinant jo gyvūniškumą, unikalumą bei amžiną konfliktą tarp gamtos ir kultūros.

Žemės ūkio ir aplinkos ministrų nustatyta išimtis į miško apskaitą neįtraukti ir neinventorizuoti žemės, kurioje auga savaime sudygę medžiai, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ministrų dar 2012 metų gegužę patvirtintas medžių savaiminukais apaugusios žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašas.

Finansuodami žemės ūkio veiklą bankai ateityje galės remtis Lietuvoje atlikto dirvožemių erozijos tyrimo duomenimis. Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

Tauragės Pilies aikštėje pirmadienį bus pristatyta klimato kaitos kampanija „Neturime planetos B“, kurią organizuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.  Tauragė, kaip ir Vilnius, siekia tapti neutralus klimatui. Šios Aplinkos projektų valdymo agentūros rengiamos kampanijos tikslas – išsklaidyti su klimato kaita susijusius mitus, parodyti, kaip klimatą veikia mūsų pačių elgesys, paskatinti jį keisti.

Šeštadienį Šnipiškėse, prie Rinktinės ir Ceikinių gatvių esančiame sklype, vystytojams nukirtus šimtametį ąžuolą, savivaldybė spręs dėl incidento aplinkybių ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn. Pirmadienį į spaudos konferenciją atvykęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad po tokio veiksmo atsakas bus labai griežtas ir bekompromisis. Meras kalba ir apie ikiteisminį tyrimą.

Kauno rajono šiluose balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo jaunų pušelių spyglių pažeidimus: ant spyglių išaugusias šviesiai rausvas „karpeles“ ir tamsias dėmeles, bei spyglių spalvos pokyčius. Taip miško želdiniuose ir žėlinuose augančių pušaičių spyglius pažeidė grybelio – pušų spyglių rūdžių (Coleosporum sp.) infekcija. Valstybinė miškų tarnyba ragina imtis profilaktinio purškimo.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kokiais atvejais galima genėti ir šalinti želdinius. Be to, ir atliekant šiuos darbus nuosavame sklype ar privačioje valdoje, reikia laikytis želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo taisyklių, rašoma departamento pranešime.    „Svarbu žinoti esminę taisyklę – savivaldybės išduotas leidimas būtinas, jei norima saugotinus medžius kirsti ar saugotinus želdinius intensyviai genėti (pašalinti daugiau nei 30 proc.

Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad dėl be saiko skinamo meškinio česnako lapų kyla grėsmė augalo būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

16-oje Lietuvos savivaldybių pradedami naikinti Sosnovskio barščiai, ketvirtadienį pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Sosnovskio barščiai šalyje naikinami trečius metus iš eilės, pavasarį. Gavusios finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos savivaldybės per trejus metus iki 2023-ųjų įsipareigojo naikinti Sosnovskio barščius daugiau nei 330 hektarų plote.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip tvarkyti žaliąsias atliekas. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę pranešimą apie Klaipėdos rajone Ežaičių kaime privačiame žemės sklype rastas išmestas žaliąsias atliekas, greitai rado pažeidėją.

Aplinkosaugininkai trečiadienį Vilniuje ir Švenčionių rajone užfiksavo 18, kaip įtariama, užterštų teritorijų, dėl jų bus tęsiami tyrimai. Kaip rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime, aplinkosaugininkai fotografavo užterštas atliekomis vietoves ir nustatė koordinates.  Teritorijas sraigtasparniu išžvalgė Vilniaus aplinkosaugininkai kartu su Lietuvos kariuomenės karinėmis oro pajėgomis.

Šylantys orai budina gamtą, tad kasmetinės aplinkosauginės iniciatyvos „River Cleanup Lietuva“ organizatoriai kviečia gyventojus, įmonių ar organizacijų kolektyvus registruotis ir burti komandas upių bei jų pakrančių švarinimui. Iniciatyva vyks gegužės 17-21 dienomis. Šiemet žadama daugiausia dėmesio skirti taršai automobilių padangomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. „River Cleanup“ yra tarptautinė iniciatyva, vykstanti visuose pasaulio žemynuose ir siekianti kovoti su plastiko tarša.

Atšilus orams, Lietuvoje pradėjo degti pernykštė žolė. Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė, jau registruojami gaisrai gamtoje – iki penktadienio pavakarės ugniagesiai tris kartus vyko gesinti žolės gaisrų. Kėdainių rajone, Surviliškio seniūnijoje, pernykštės žolės gaisras buvo įsiplieskęs 10 arų plote, Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje, pernykštė žolė degė 50 arų plote.

Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma sušvelninti įpareigojimus savivaldai įsirengti mažos taršos zonas.   Seimas antradienį po svarstymo pritarė liberalesniems Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimams, kuriuos pateikė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis ir konservatorius Sergėjus Jovaiša: už balsavo 105 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė penki.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui siūlo įstatyme aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai, kad būtų galima operatyviai bei kokybiškai tirti nusikaltimus aplinkai ir žmonių sveikatai.

Aplinkos apsaugos agentūra informavo, kad trečiadienį kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo paros ribinę vertę Kaune. Agentūra skelbia, kad ketvirtadienį ir penktadienį vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos, didesnis oro užterštumo lygis kietosiomis dalelėmis išlieka didžiuosiuose miestuose.

Trečiadienį Kaune pasirašyta sutartis dėl mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ ekspozicijos kūrimo: joje paliečiama taršos tema, be to, lankytojai turės galimybę pamatyti, kaip jų priimami sprendimai veikia aplinką. 5 mln.

Aplinka Kaune tvarkoma ne tik prie miesto mero Visvaldo Matijošaičio ir jo šeimos sklypų, sako administracijos vadovas Tadas Metelionis, atsakydamas į opozicinių konservatorių klausimas. „Savivaldybė per pastaruosius dvejus metus nugriovė, sutvarkė, likvidavo 47 pavojingus statinius, kurie buvo nesaugūs, kurių pašalinimas buvo miesto gyventojų interesas“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje antradienį sakė T. Metelionis.

Pro akyliausius skaitytojus neprasprūdo, kad prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ šiemet papuošta tokia pati eglė, kaip kad buvo praėjusiais metais Širvintų mieste. Skaitytoja Aurelija prisipažino nustebusi, kai prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ pamatė tokią pačią eglę, kokią jau matė anksčiau, tik kitame mieste.

Kelios dienos nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos kariams sugriovus vieną užtvanką, kad įsibrovėlių kariuomenė negalėtų prasiveržti į Kyjivą, buvo užtvindytas Olhos Lehan namas prie Irpinės upės. Moteris teigia, kad po kelių savaičių jos namuose iš čiaupo ėmė bėgti užterštas rudas vanduo. „Buvo nesaugu jį gerti“, – sakė O. Lehan Demidyvo kaime, esančiame už maždaug 40 kilometrų į šiaurę nuo Kyjivo, prie minėto Dnipro upės intako.

Lapkričio 1-oji kasmet yra svarbi diena ne tik dėl mirusiųjų pagerbimo, bet ir dėl klausimo, ką daryti su kapinių atliekomis. Svarbu prisiminti, kad ir dirbtinės gėlės, ir žvakidės ar sugrėbti lapai turi savo vietą atliekų konteineriuose. Kapinių atliekos pagal Atliekų tvarkymo taisykles yra priskiriamos komunalinėms atliekoms.

Kaip ir kasmet iki lapkričio 10 d. vasarines padangas reikės pakeisti žieminėmis. Aplinkos ministerija primena, kad nebetinkamos naudoti padangos yra aplinką teršiančios atliekos, todėl jas būtina tinkamai sutvarkyti. Gyventojai senas padangas gali nemokamai palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse,  padangų parduotuvėse ar  didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.

Šį rudenį dažniau pastebima klevo lapų demėtligė – gelstančius lapus nusėjusios juodos dėmės, pranešė Aplinkos ministerija. Klevo lapų demėtligė arba kitaip – klevinis žvynokas (lot. – Rhytisma acerinum) – juodos dėmės, rudenį išryškėjančios ant  gelstančių klevo lapų. Šiemet stebimas ypatingas šios ligos atvejų pagausėjimas, pranešė ministerija. Klevinis žvynokas – tai grybų sukeliama klevo lapų liga.

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius ir Ukrainos aplinkos apsaugos ministras Ruslanas Striletsas penktadienį Kyjive pasirašė Ukrainos narystės Europos Sąjungos (ES) aplinkos ir klimato programoje LIFE sutartį. Kaip pranešė eurokomisaro biuras, iki šiol LIFE programos nare nebūdama Bendrijos nare yra tapusi tik Islandija. „Rusijos agresija prieš Ukrainą ne tik turi milžiniškų padarinių žmonių gyvenimui šiandien, bet ir turės ilgus metus ateityje.

Kietųjų dalelių koncentracija trečiadienį didžiuosiuose šalies miestuose pusantro–du kartus kartus viršijo paros ribinę vertę. Tokia tarša fiksuota Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis. Pagal ES normas, leistina kietųjų dalių koncentracija ore per parą negali viršyti 50 mikrogramų kubiniame metre.

Lietuvoje rengiamasi steigti 12 naujų draustinių, kuriuose bus saugomi baliniai vėžliai ir kitos retos rūšys ir buveinės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. „Paskutinį kartą naujas gamtinis draustinis buvo įkurtas senokai – 2015 metais. Todėl po tokios pertraukos planuojame šiemet įsteigti net dvylika naujų draustinių“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Plėtrai dar turės pritarti Vyriausybė.

Už į aplinką išleistus teršalus įmonių vadovai bus baudžiami griežčiau – Seimas kelis kartus padidino baudas.      Už neteisingą išgaunamo paviršinio vandens, nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitą ar ataskaitas įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys bus baudžiami 600–900 eurų bauda. Dabar baudos siekia 110-300 eurų. Tiek pat didinamos baudos už neteisingai naudojamus vandens išgavimo ar nuotekų įrenginius.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį sugriežtino taisykles, skirtas išvengti grėsmių aplinkai, kurios gali kilti dėl pavojingų medžiagų tvarkymo Estijos vidaus vandenyse, ypač specialiose saugomose teritorijose. Bunkeriavimas bus leidžiamas vidaus vandenyse, tačiau tik tam tikrose inkaravimo zonose, pranešė vyriausybės atstovai.  Ekonominių reikalų ir susisiekimo ministerijos prašymu vidaus vandenyje taip pat bus leidžiama iš laivo į laivą perkelti suskystintas dujas.

Gyventi yra brangu, todėl daugeliui mūsų darbas yra būtinas išgyvenimui. Kadangi daugelis dirba nuo devynių iki penkių, darbovietė dažnam tampa antraisiais namais. Taigi savaime suprantama, kad darbo aplinka gali turėti nemažą poveikį darbuotojų fizinei ir psichinei savijautai. Darbas šalia bendraminčių gali motyvuoti ir įkvėpti, o štai įstrigus su visiškais peštukais, dažnai yra pastebimas priešingas rezultatas.

Vykstant pertvarkai Valstybės saugumo departamente (VSD), darbą šiemet paliko kelios dešimtys žvalgybos pareigūnų, įskaitant darbuotoją, 2019 metais institucijoms pranešusį apie galimai neteisėtus veiksmus tikrinant prezidento Gitano Nausėdos aplinką, ketvirtadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt.

Lietuvai siekiant iki 2030 metų turėti bent vieną klimatui neutralų miestą, juo norėtų tapti Tauragė – jos meras sako, kad savivaldybė nori tapti žaliausia Lietuvoje. Savo ruožtu aplinkos ministras teigia, kad natūraliausiai klimatui neutraliais miestais galėtų tapti kurortinės savivaldybės. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Vyriausybės programoje numatyta paremti vienos savivaldybės siekį tapti klimatui neutralia. Pasak jo, tą lengviausia būtų padaryti kurortams.

Jūs turėtumėte šlapintis duše. Ir ne tik todėl, kad tai darydami galbūt pajaučiate išlaisvinantį ir kiek maištingą adrenalino antplūdį. Tai reiktų daryti, nes taip galite bent šiek tiek pagelbėti planetai. Pagalvokite apie tai matematiškai. Kiekvieną kartą po šlapinimosi tualete reikia nuleisti vandenį. Nors po tuštinimosi iš bakelio reikia išleisti didelį kiekį vandens, šlapimui jo reikia labai nedaug.

Sulaukę net kelių pranešimų apie link Nemuno plūstančias smirdančias nuotekas, Kauno aplinkosaugininkai surengė patikrinimą ir nustatė galimą teršėją. Aiškėja, kad fekalijom smirdantis vanduo nežinia kiek laiko tekėjo iš vieno daugiabučio, kuris turi vietinius valymo įrenginius. Gyventojai sako periodiškai ištuštinantys šulinius, specialistai mano, kad per retai. Smirdantis upelis vingiuoja šlaitu link Nemuno Petrašiūnuose Nemajūnų gatvėje.

Mažeikių rajone ekologiškai švarių degalų komponentą gaminanti įmonė įtariama į aplinką išleidusi beveik 19 tūkst. litrų nevalytų gamybinių ir buitinių nuotekų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).  Mažeikių rajono Ukrinų kaime veikiančios įmonės „Rapsoila“ direktorius Julius Dargis BNS patvirtino, kad įmonėje buvo atlikti tyrimo veiksmai.  „Atliekamas tyrimas, buvo tikrinama, bet daugiau negaliu komentuoti“, – sakė įmonės direktorius.

Ekologiško transporto, įskaitant paspirtukus, įsigijimui, šiemet planuojama skirti 58 mln. eurų. Tai numatyta Vyriausybei pateiktame Klimato kaitos programos sąmatos projekte. Klimato kaitos suvaldymo priemonėms šiais metais siūloma skirti iš viso 161,6 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija.  4 mln. eurų numatyti mažai taršioms transporto priemonėms įsigyti (pernai 2762 žmonėms išmokėta 2,5 mln. eurų) ir 5 mln.

Žmonės metinę taršos normą išnaudoja per kelis mėnesius ir likusį laiką gyvena skolon. Tiesa, per pandemiją dėl apriboto judėjimo žemė kiek atsikvėpė, tačiau iš kitos pusės tarša smogė galingesne jėga. Vandenynus ir upes nuklojo dar didesni plastiko kiekiai, kuriuos papildė ir pavojingos naudotos apsaugos priemonės. Žmogaus ir gamtos bendrystė sukuria nuostabius reginius – deja, mokslininkų tyrimai negailestingi.

Detektyvas dėl taršos Kuršių mariose išaiškintas – Aplinkosaugininkų pareiškė, kad į lietaus kanalizaciją vandenį išpylė katilus valantys bendrovės „Klaipėdos energijos“ darbininkai. „Klaipėdos energijos“ atstovai pripažįsta, kad nutekėjimas pas juos įvyko, tačiau kaltinimų tarša nepripažįsta. Ir rėžia argumentą – esą jų teritorijoje nubėgo žalias vanduo, o į marias ištekėjo geltonas.

Po to, kai Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai eilinį kartą iš aplinkos eliminavo girtaujantį, už nusikalstamas veikas teistą ir nuolat problemų keliantį 21-nerių metų Radviliškio gyventoją, jis savo protestą prieš jam taikomas pareigūnų priemones, išreiškė apspardydamas ir sugadindamas apsaugines komisariato durų žaliuzes. Ir tai padarė jau paleistas po sulaikymo. Tad pareigūnams neliko nieko kito, kaip jį vėl sulaikyti ir šįkart jau uždaryti į areštinę.

Klaipėdos lietaus nuotekų tinklus ir kanalizaciją naršo du šimtus tūkstančių kainuojantis robotas, kuris, beje, aptiko ir skandalingą „Grigeo Klaipėda" teršalų vamzdį. Jo tikslas aptikti, ar nėra sutrūkę vamzdžiai bei išsiaiškinti, kas juos užkemša. „Gėrio“ robotukas suranda apsčiai – prezervatyvai, automobilių padangos, riedučiai ir net namų kilimas. Kaip tokius daiktus klaipėdiečiai sukiša į kanalizaciją, nesupranta net ilgamečiai vandentiekininkai.

Kretingos rajone, Salantų miestelyje, jau parą ugniagesiai bei aplinkosaugininkai stengiasi likviduoti ekologinę nelaimę – nuotekų tinklais į tvenkinį bėga dyzelinu užterštas vanduo. Nors pastatę bonines užtvaras ugniagesiai tvenkinį apsaugojo, niekaip nepavyksta rasti vietos, iš kur dyzelinas atiteka. Šaltinio su specialistais ieško visa miestelio bendruomenė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga neturėtų apsiriboti sankcijomis tik už Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno nuteisimą atsakingiems asmenims, jos turi paveikti ir atsakingus asmenis iš artimiausios prezidento Vladimiro Putino aplinkos.

Per gruodį įvykusį incidentą Būtingės terminale, kai į Baltijos jūrą išsiliejo naftos, aplinkai padaryta beveik 152 tūkst. eurų žala, tačiau ši suma dar gali būti tikslinama. Tai penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), atlikęs „Orlen Lietuvos“ valdomo Būtingės terminalo patikrinimą. Anot departamento, į Baltijos jūrą išsiliejo 2,8 tonos naftos. „Visa medžiaga perduota Klaipėdos prokuratūrai, tyrimas dar neužbaigtas.

Pernai, lyginant su ankstesniais metais, trečdaliu išaugo nužudymų artimoje aplinkoje skaičius, rodo Statistikos departamento penktadienį paskelbti duomenys. Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais artimoje aplinkoje įvykdyti 21, pernai – 28 nužudymai.  Iš viso pernai užregistruoti 7 tūkst. 132 smurtiniai nusikaltimai šeimoje, tai 7,3 proc. mažiau nei 2019 metais. 38,7 proc. sumažėjo pranešimų apie seksualinę prievartą, tačiau sunkių sveikatos sutrikdymų užregistruota 13 proc.

Karantino metu smurto artimoje aplinkoje atvejų gerokai padaugėjo. O apie juos pranešti, kai visi didžiąją dienos dalį praleidžia kartu, sudėtinga. Dalis smurtą patiriančių moterų vis dar vengia ieškoti pagalbos. Trūksta ir prevencijos.  Prieš metus Vaida paliko smurtaujantį vyrą. Šiam žingsniui ryžosi po dešimtmetį trukusios santuokos.