aplinka

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko komandoje patarėju pradeda dirbti buvęs policininkas Ernestas Jurkonis, padėjėju – atsargos karininkas Juozas Širvinskas. Pagrindinė E.Jurkonio veiklos sritis bus korupcijos prevencija bei valdymo kontrolės atliekų ir vandenų srityse stiprinimas. Kaip pabrėžia ministerija, E.Jurkonis – teisininkas, turintis didelę patirtį organizuoto nusikalstamumo, ekonominių nusikaltimų tyrimo ir jų užkardymo srityse.

Visuomenės vartojimas tiesiogiai veikia aplinką. Galite su tuo sutikti arba ne, bet šie pavyzdžiai įrodo, kokia paveikta yra aplinka, gyvūnai, žmonės ir tai palietė ne tik atsilikusias šalis. Vaizdai šiurpūs ir sukrečia, retai kada tikrąją situaciją galite pamatyti viešai, rašo loopfyblog.com. Dažnai sakoma, kad kai nematoma, tai mažiau ir rūpi. Nors visi žino, kad planeta – žmonijos namai, veiksmų jai apsaugoti imamasi chaotiškai, pavieniais atvejais.

Pagrindinis faktorius lemiantis lietuvių pasitenkinimą darbu - atlyginimas. Deja, didžioji dalis mano gaunantys per mažą užmokestį ir dėl to savo darbo vietoje jaučiasi prastai. Karjeros portalo „CV-Online“ atliktos apklausos duomenimis, dirbantieji savo pasitenkinimą darbu apskritai (darbo sąlygomis, atlyginimu, karjeros galimybėmis ir t.t.) vidutiniškai įvertino 5,73 balo. Dešimtbalėje sistemoje tai yra tarp silpnai ir patenkinamai.

Elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos „LitPol Link“ poveikį aplinkai vertins Lietuvos ornitologų draugijos ir Gamtos fondo specialistai. Šios organizacijos laimėjo elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ skelbtą konkursą. „Teritorijas palei elektros liniją stebėti patikime patyrusiems aplinkos apsaugos specialistams. Galimas elektros jungties poveikis aplinkai buvo kruopščiai tiriamas dar prieš pradedant statybas, vėliau jų metu visa teritorija buvo prižiūrima.

Atėjus pavasariui žmonės kimba į darbus ir neretai pamiršta aplinkosauginius reikalavimus bei sąlygas. Vienas iš pažeidimų tai vandens telkinių apsauginių juostų nepaisymas. Pakrantėse važinėjama, ardoma velėna, ganomi gyvuliai bei vykdoma kita ūkinė veikla. Žmonės pamiršta ar apsimeta nežinantys, kad pakrantėse ūkinė ir kitokia veikla yra ribojama.

Panevėžio rajone įsikūrusio nedidelio Bernatonių kaimo svečiams nuo velykinių grožybių jau dabar raibsta akys. Mat kaimo gyventojai belaukdami pavasario atgimimą simbolizuojančios šventės nusprendė kaimą išpuošti savo rankomis pagamintomis dekoracijomis. Taip sumanūs bernatoniškiai besukdami galvas, kokiais margučiais padabinti kiemą, sugalvojo padaryti šviečiančių kiaušinių. Šių kiaušinių metalinis karkasas apvyniotas maistine plėvele ir papuoštas popierinėmis gėlėmis ne šiaip sau.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija parengė interpeliaciją aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui ir pradeda rinkti parašus. Interpeliacijoje ministro klausiama, ar jis pripažįsta, kad Seimo Antikorupcijos komisijai teikė melagingą informaciją dėl Vyriausybės nutarimo priėmimo aplinkybių, ar pripažįsta daręs spaudimą Vyriausybei dėl kurortinių zonų reglamentavimo panaikinimo.

Kauno miesto valdžia šiemet planuoja toliau investuoti į miesto infrastruktūros gerinimą: tiesti naujus dviračių takus, tvarkyti šaligatvius ir gatves. „Šį antradienį patvirtinsime 2016 metų miesto biudžetą.

Pastebėję smurtą savo aplinkoje, vilniečiai nelinkę tokių atvejų ignoruoti ir yra įsitikinę, kad apie tai būtina pranešti atsakingoms institucijoms bei tarnyboms. Tai parodė pilotinė vilniečių apklausa, kurios metu sostinės gyventojų teirautasi apie smurtą artimoje aplinkoje ir kaip jie patys linkę į jį reaguoti, ar yra nusiteikę padėti smurtą patiriantiems žmonėms. Tai, jog pastaruoju metu yra tekę pastebėti smurto atvejų, nurodė 43 proc. apklausoje dalyvavusių Vilniaus gyventojų.

 Kuliuose apsilankę ekologė, aplinkosaugininkė ir vandens tiekėjų atstovas liko šokiruoti. Miestelyje prie bendros sistemos dar neprisijungė trečdalis gyventojų ir iki šiol visos jų buitinės nuotekos – iš tualeto, vonios, virtuvės, skalbimo mašinų – plaukia tiesiai į atvirus vandens telkinius, pavyzdžiui, Alanto upelį. Žmonės kaupia nuotekas į rezervuarus po langais, o iš jų nevalytas vanduo teka kur tik papuola.

Vakar viešąja erdve nuvilnijusi žinia, esą laikinai sustabdyta valstybės parama daugiabučių renovacijai, tarsi pagalys į vis greičiau riedančius ratus. Ji sukėlė abejonių kai kuriems savo namus norintiems modernizuoti gyventojams. „Jau trečius metus girdime kalbų, kad renovacija stringa. O ji tik dar labiau įsibėgėja. Valstybės parama daugiabučių renovacijai – buvo, yra ir bus.

 Skraidyklės turi nemažą potencialą, tik reikia sugalvoti, kaip jį išnaudoti, ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Aplinkos viceministras Linas Jonauskas.   „Tai yra puikus prietaisas, puiki skraidyklė, kuri gali padaryti daug gerų darbų vienu metu ir pamatyti pažeidėjų vietą, automobilio vietą. Pamatyti daug kitų dalykų, galbūt atliekų sandėliavimą, brakonieriaus automobilį miške arba tam tikrus veiksmus nuošaliame ežeriuke, į kurį patekti praktiškai neįmanoma.

 Šįryt įvykus naftotiekio avarijai Pasvalio rajono Namišių seniūnijos Kiemėnų kaime, į aplinką išsiliejo, kaip nustatė į vietą atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai, apie 2 tonas gazolino. Užteršta, apie 0,5 ha arimo ir pievos, dalis teršalų nutekėjo į seną, nenaudojamą kūdrą. Į kitus paviršinio vandens telkinius jie nepateko ir nėra pavojaus, kad gali patekti.

Daugiausiai įvairia veikla užsiimančių įmonių įregistruota Palangoje, bet geriausia ekonomine sveikata gali pasigirti Birštono verslas, o daugiausiai veikiančių kompanijų tenka šimtui Neringos gyventojų. Tai tik keli pastebėjimai iš įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva atlikto Lietuvos kurortų verslo tyrimo.

Už gražiausiai sutvarkytą aplinką apdovanotas daugiabutis Petrašiūnuose ilgus metus kentė nuo itin netvarkingos kaimynės. Teismų maratoną įveikę gyventojai išsikovojo, kad šiukšlėmis sausakimšai užverstas butas pagaliau būtų iškuoptas. Kalantos gatvės 141-uoju numeriu pažymėtame daugiabutyje daugiau kaip dvidešimtmetį gyvenanti garbaus amžiaus moteris ilgą laiką varė kaimynus į neviltį savo liguistu potraukiu kaupti įvairius rakandus ir buitines atliekas.

Klimato kaita savo dėmesiu apglėbia visus – pamirštas nelieka nei vienas. Tiesa, tai ne tas dėmesys, kurio laukiama kaip gaivinančio lietaus po ilgos, alinančios sausros, ar kaip senelio su dovanomis Kalėdų rytą. Anaiptol – staigūs pokyčiai neretai turi skausmingų pasekmių tiems, kurie prie klimato kaitos proceso nagų neprikišo: įvairioms gyvūnų rūšims.

Atliekų rūšiavimas turėtų būti kiekvieno žmogaus įprotis ir pareiga, juk būtent nesurūšiuotos atliekos daro labai didelę žalą aplinkai. Kai kurie, būtent dėl atliekų rūšiavimo nepaisymo prasidėję procesai, yra visiškai nevaldomi, o tai puikiai iliustruoja Ramiajame vandenyne susidariusios plastiko ir kito šlamšto salos. Tai – tikra ekologinė katastrofa.

Potvyniai, karščio bangos, miškų gaisrai ir vandens trūkumas – tai problemos, kurios šiandien yra aktualios visame pasaulyje. Visoms šioms negandoms turi įtakos didėjanti vidutinė oro temperatūra, todėl svarbiausias tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Lietuva įsipareigojo iki 2020 metų  penktadaliu sumažinti CO2 emisijas, ir tikimasi, kad toks sprendimas gali padėti užkirsti kelią nelaimėms, kylančioms dėl klimato kaitos.

Kai kalbame apie antropogeninės kilmės klimato kaitą, svarbu paminėti ne tik žmogaus atsakomybę prieš žmogų, bet ir prieš augalus bei gyvūnus – tuos, kurie čia niekuo dėti, tačiau srebia privirtą košę. Nors Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus darbuotojai pabrėžia, kad šiuo metu nėra atliktų išsamių tyrimų, kaip klimato kaita veikia konkrečias gyvūnų ar augalų rūšis, panašu, kad ir be didesnių tyrimų galima daryti prielaidas, jog poveikis tikrai egzistuoja.

Ekstremalėjantys meteorologiniai reiškiniai yra neatsiejami nuo klimato kaitos. Jų, beje, daugėja, kalbant tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu. Kurie iš jų pastebimi dažniausiai ir kokias pasekmes atneša? Meteorologiniai ir geologiniai reiškiniai Sakoma, visada geriausiai pradėti nuo pradžių, todėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys sako, jog visų pirma nereikia maišyti, kas yra pavojingi meteorologiniai ir kas – geologiniai r...

Pastaraisiais metais Lietuvoje aptinkama vis daugiau svetimžemių augalų ir gyvūnų, ir tai kelia iš tiesų didelį pavojų ekosistemai bei žmonių sveikatai. Svetimžemės rūšys mūsų šalyje atsiranda dėl tikslingo jų įvežimo, taip pat tam turi įtakos  žmogaus veikla bei didėjanti vidutinė oro temperatūra. Kartais svetimžemiai organizmai yra netyčia įvežami į šalį, importuojant tam tikrą produkciją ar grįžtant iš atostogų svečiose šalyse.

Klimato kaitos padariniai vis labiau matomi, o jei neįžvelgiami plika akimi, tai tikrai jaučiami. Vieni linkę juokauti, kad šylantis klimatas Lietuvos gyventojams išeis tik į naudą – niūrius žvilgsnius pakeis šypsenos, o naktimis slapčia iš kaimynų kiemo galėsi nugvelbti ne obuolį, bet, pavyzdžiui, sultingą apelsiną. Žinoma, didelė fantazija turi daugiau pliusų negu minusų, tačiau bent šį kartą ji ir lieka tik gražiu pasvajojimu.

Pastaruoju metu vis daugiau įmonių nusprendžia prisijungti prie aplinkosaugos ir vadybos sistemos (EMAS), kuri skatina organizacijas gerinti aplinkosaugos veiksmingumą. 1995 metais, kada buvo sukurta ši schema, galimybę prisijungti turėjo tik pramoninę veiklą vykdančios įstaigos, tačiau šiandien prisijungti prie schemos gali bet kuri organizacija, kuri turi poveikį aplinkai.

Gegužės devintos dienos parade Rusija pademonstravo savo naujausią šarvuotąją techniką, taip pat ilgai lauktą tanką T-14 „Armata“ (būtina pažymėti, kad „Armata“ yra unifikuota sunkioji vikšrinė platforma, kurios pagrindu bus gaminamas ne tik tankas T-14, bet ir sunkioji pėstininkų kovos mašina T-15, sunkioji haubica „Koalicija-SV“ ir kitos karinės mašinos). Reakcija į šį gaminį nevienareikšmiška. Rusiškas oficiozas, žinoma, tik giria naujovę. Vakarų spauda buvo skeptiškesnė.

Ekovairavimo idėja Lietuvoje pradėta puoselėti kone prieš dešimtmetį, tačiau pagreitį įgavo tik pastaraisiais metais, kuomet pradėta daugiau dėmesio skirti ne tik atsakingai vairavimo kultūrai, bet ir mokyti eilinius bei profesionalius vairuotojus principų, leidžiančių gerokai sumažinti aplinkai daromą žalą. Vairavimo ekspertai patikina, kad be ekovairavimo principų išmanymo bei taikymo praktikoje, kalbos apie atsakingą eismą taip ir lieka tik kalbomis.

Transportas ir judėjimas yra labai svarbūs mūsų ekonomikai ir visuomenei. Tai esminės šiuolaikinio gyvenimo dalys. Mes esame priklausomi nuo transporto, keliaujame automobiliu, autobusu, traukiniu, pėsčiomis ar dviračiu į darbą, mokymosi vietą, apsipirkti, poilsio vietas. Transporto priemonių skaičius vis didėja, didėja ir jų poveikis aplinkai ir sveikatai. Tai lemia padidėjusį oro užterštumą, daro įtaką klimato kaitai, miestai kenčia nuo spūsčių ir triukšmo, blogėja gyvenimo kokybė.

 Krašto apsaugos savanorių pajėgų Nekinetinių operacijų kuopos kariai po visą savaitgalį trukusių pratybų sekmadienį prisijungė prie akcijos ,,Darom" ir tvarkė Žeimenos upės apylinkes. Akcija ,,Darom’’ sutapo su savaitgalį vykusiomis karių savanorių šaudymo pratybomis Pabradės poligone ir kariniu-taktiniu išgyvenimo žygiu.

 Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su miesto Tarybos nariais, Savivaldybės darbuotojais dalyvavo, jau tapusia gražia tradicija, akcijoje DAROM. „Akcija „Darom“ – puiki bendruomenės iniciatyva. Apsikuopti savame kieme ir šiaip visada naudinga, tad ypač džiaugiuosi, kad vilniečiai ir be atskiro paraginimo kasmet dalyvauja šioje akcijoje", – sako Vilniaus meras. Talkininkai nuo 9 val.

 Šeštadienį vyksta tradicinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom“. Šiais metais akcijos „Darom“ iniciatoriai kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į vandens telkinius ir skatina jų valymą. Akciją organizuojančios viešosios įstaigos „Mes Darom“ direktorė Roberta Ažukaitė BNS sakė, kad vandens telkinius valys narai, baidarėmis plaukiantys ar pakrantes tvarkantys žmonės. Kaip ir anksčiau, bus tvarkomi miškai, pakelės, bendrai naudojamos erdvės, parkai. Prie akcijos prisijungė ir valstybės vadovė.

 Vieniems automobilis – galimybė nusigauti iš taško A į tašką B, kitiems – įvaizdžio formuotojas ar asmeninės laisvės atributas, tretiems – darbo priemonė. Tačiau neatsakingas naudojimasis transporto priemonėmis daro neatitaisomą žalą klimato kaitai – automobilių išmetamos dujos sukelia šiltnamio efektą ir kitaip teršia aplinką.

 Nors oficialiai deklaruojama, kad senos padangos surenkamos nemokamai, padangas keitę mažesniuose automobilių servisuose greičiausiai susidūrė su problema, kai jų buvo paprašyta susimokėti už senų padangų surinkimą. Dėvėtų padangų „derlius“ nuošalesnėse pamiškėse, pakelėse šį pavasarį taip pat nesumažėjo. Padangų gamintojai ir importuotojai moka mokesčius, kad surenkant senas padangas būtų galima neimti jokio mokesčio.

LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir LR aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė susitarimą, pagal kurį abi organizacijos įsipareigojo surengti konkursą ir išrinkti palankiausią aplinkai sporto bazę Lietuvoje. Konkurso metu bus išrinkti du nugalėtojai – labiausiai aplinkai palanki sporto bazė mieste ir rajone. Aplinkos ministerija nugalėtojams įteiks garbės raštus ir po specialiąją lentelę, tvirtinamą prie pastato, o LTOK skirs piniginius prizus po 1 500 eur.

 Aplinką niokoja ne tik brakonieriai, bet ir užtvankų statytojai. Automobilių ardytojai savo tepaluotus darbus atlieka tiesiog po atviru dangumi. Nors pavasaris dar vėsus, aplinkos apsaugos inspektoriams – jau karštas metas. Nuo vandens telkinių ledas seniai nutirpęs ir vanduo upėmis teka stipria srove. Aplinkosaugininkai pradėjo reidus, ar vandens tekėjimą stabdančios gyventojų pristatytos užtvankos nėra savavališkos. Plačiau – TV3 vaizdo reportaže.

Šį vėsų besibaigiančios vasaros vakarą tauragiškiai buvo kviečiami praleisti nuostabioje Mažonų seniūnijos sodyboje ir pasigėrėti nuotaikingu spektakliu – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“, kurį pastatė asociacijos „Mažoji scena“ aktoriai, vadovaujami nenuilstančios Genovaitės Urmonaitės. Kas susigundė – nepasigailėjo.

Ekologiškus produktus vartotojai dažniausiai renkasi ieškodami natūralumo, įvairiais maisto priedais ir skonio stiprikliais nepakeistų maistinių savybių. Tačiau ne mažiau svarbus ir kitas ekologinės gamybos aspektas – gaminant ekologiškus produktus nenukenčia aplinka, kurioje gyvename.

Viena didžiausių problemų švietimo sistemoje yra tai, kad moksleiviai taikosi prie sistemos, o ne atvirkščiai. Siekiant pasiekti, kad mokykloje mokiniai mokytųsi efektyviau, būtina remtis penkiais principais. Pastaruosius PLEF konferencijoje, vykstančios Vilniuje, pirmadienį pristatė neformaliojo švietimo organizacijos „Sėkmės mokykla“ vadovas Nerijus Buivydas. Pirmiausia, pasak pranešėjo, svarbu rodyti pagarbą vaikams.

Specialistai pastebi, kad vienas efektyviausių būdų pristabdyti klimato kaitą – mažinti aplinkos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Tačiau norint, kad į atmosferą jų patektų kuo mažiau, reikia mažinti iškastinio kuro naudojimą bei plėtoti energijos iš atsinaujinančių išteklių (AEI) gamybą.

„Šiandien akivaizdu, kad šis įstatymas dirba sąžiningai“, – apie vieną iš per pusantrų metų nuveiktų darbų – teritorijų planavimo supaprastinimą – trečiadienį paskutinę darbo dieną aplinkos ministro poste apžvelgdamas nuveiktus darbus žurnalistams sakė Valentinas Mazuronis.

Gyventi patogiame ir jaukiame būste – daugelio lietuvių svajonė. Ne mažiau norisi ir, kad būstas būtų ekonomiškas, lengvai ir nebrangiai prižiūrimas, išlaikomas. Tam turi įtakos daugelis faktorių – namo projektas, amžius, konstrukcijos bei naudotos medžiagos, o taip pat, ar bėgant laikui pastatas atnaujinamas, atsižvelgiant į esančias galimybes, atsirandančias technologijas.

Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Didelę dalį šių dujų į aplinką išmeta sunkvežimiai, transportuojantys prekes po visą pasaulį. Augant vartojimui – didėja pervežamų prekių kiekiai, o tuo pačiu ir CO2. Klimato kaita – viena svarbiausių ES sričių, bendri aplinkos apsaugos standartai galioja visoms šalims narėms.

Visi žinome, kad dauguma mūsų įpročių, vertybių pirmiausia formuojasi šeimose, o vėliau – mokyklos suole. Ne išimtis – ir požiūris į aplinką, jos puoselėjimą, gebėjimą darniai sugyventi su gamta.

 Su džiaugsmu pranešame, kad birželio 5 dieną Vilniaus senamiestyje oficialiai duris atvėrė išskirtinis, aplinkai draugiškas grožio salonas “Greenas”! Vakaro metu išskirtinei publikai buvo pristatytos novatoriškos naujojo salono idėjos bei unikali, šalutinio poveikio odai neturinti išskirtinai “Greene” naudojama Kevin Murphy kosmetika.

Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą bei Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūrą, kad šios ištirtų azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojos AB „Achema“ gamykloje praėjusią ir šią savaitę įvykusias avarijas, kurių metu į orą galėjo pasklisti pavojingos cheminės medžiagos.

Nors šiandien ypač daug šnekama apie „žalėjimą“, energijos tausojimą, darnų sugyvenimą su aplinka, retas kuris susimąsto, kad „žaliai“ elgtis – tai kurti etišką ir darnų gyvenimą su pačiu savimi. Pavyzdžiui, renkantis specialybę.

Lietuvos žaliųjų partija rinkimų reklamai pasitelkė netradicines priemones – šią savaitę ant Neries krantinės praeiviai gali pamatyti lazerio projekcijas, kuriomis kviečiama ateiti balsuoti sekmadienį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Šiandien projekcijos nuo 22 val. bus matomos Neries pakrantėje, prie Baltojo tilto specialiai sukurtame vandens ekrane.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis gegužės 13–14 d. dalyvaus Atėnuose vyksiančiuose ES aplinkos ir klimato kaitos ministrų bei Viduržemio jūros ministrų susitikimuose, kuriuose svarstomi jūrų aplinkos apsaugos ir klimato kaitos klausimai. Atsižvelgdami į prastą jūrų aplinkos būklė, ministrai aptars aktualiausias problemas ir priemones, kurių būtina imtis siekiant užtikrinti jos gerinimą.

Aplinkos veiksnių, darančių įtaką žmogaus sveikatai – daug, juos galima sugrupuoti į tam tikras kategorijas. Tai fizikiniai veiksniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai), cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis), biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai), socialiniai (nedarbas) ir kiti. Žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7–12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų.

Vienas iš būdų, kuriuo Europos Sąjungoje būtų pasiekta, kad gamtos ištekliai būtų naudojami tausiai, o susidariusios atliekos būtų tvarkomos kaip įmanoma mažiau kenkiant aplinkai, yra principo „teršėjas moka“ taikymas. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovės Vilmos Karosienės, šis principas, įtvirtintas Atliekų tvarkymo įstatyme, turi paskatinti gyventojus rūšiuoti bei atsakingiau vartoti.

Saugi ir švari aplinka reikšmingai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę, todėl svarbu ne tik ja rūpintis ir saugoti, bet ir puoselėti socialinius santykius su mus supančia bendruomene. Siekiant atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugos problemas bei skatinti moksleivių sąmoningumą, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) iniciavo socialinę programą „Darni mokykla“. „Turime suvokti, kad gyvename pasaulyje, už kurį esame atsakingi mes patys.