Modernizuoti daugiabučius – jau ne naujiena, tačiau daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, gyvenančių individualiuose namuose, rečiau pagalvoja apie kapitalinį namo atnaujinimą. Žinoma, tai nepigu, tačiau leidžia sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, o taip pat saugoti gamtos išteklius, kas prisideda prie klimato kaitos lėtinimo.
Vis labiau taupo
34 proc. individualių namų gyventojų Lietuvoje atitinka statistinį Europos Sąjungos vidurkį, nors atskirose šalyse situacija ganėtinai skiriasi. Privačių būstų srityje yra nepralenkiama Slovėnija, kurioje individualiuose namuose gyvena net 68,7 proc. šalies gyventojų. Nedaug teatsilieka Vengrija. Nuosavų namų laime taip pat džiaugiasi daug rumunų, danų, norvegų. Tuo tarpu mūsų kaimynai latviai, estai nuo Lietuvos šiuo požiūriu gerokai atsilieka.
Individualių būstų statyba bei pardavimas pastaraisiais metais vėl atsigauna. Kauno miesto ir rajono gyventojai šioje srityje yra lyderiai – jiems tenka beveik trečdalis 2012 metais Lietuvoje sudarytų individualių namų pirkimo sandorių. Pasak nekilnojamojo turto rinkos ekspertų, pastebima tendencija: daugelio akys krypsta jau į kuklesnius nei anksčiau, iki 100 kvadratinių metrų ploto namus, nevengiama nebaigtos statybos bei renovuotinų būstų.
Šiandien namus savo jėgomis statantiems gyventojams racionalus taupumas taip pat yra itin aktualus. Apie jį tenka galvoti nuo pirmųjų projektavimo žingsnių, nuo konstrukcinių medžiagų pasirinkimo.
Teigiamai veikia aplinką
„Nemažai individualių namų Lietuvoje statyti sovietmečiu, nerenovuoti nuo pat jų statybos ir fiziškai, technologiškai, išoriškai nusidėvėję. Neužtikrintas namų sandarumas, neapšiltintos sienos, stogas ir pan. lemia dideles šiluminės energijos sąnaudas. Šie pastatai paprastai priskiriami D ir žemesnei energinio naudingumo klasei ir neatitinka šiuo metu galiojančių normų reikalavimų“, - sako Renatas Miškinis, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vyr. specialistas.
Savo lėšomis ar pasinaudoję valstybės parama fiziniai asmenys turėtų atnaujinti gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas, pakeisti langus ir lauko duris, stogą, sienas, perdangas, apšiltinti cokolį ir grindis, įrengti oro užtvaras ir šilumogrąžos įrenginius.
Pasak R. Miškinio, atnaujinus individualų namą, bent 20% sumažėja pastato šiluminės energijos sąnaudos, pastatas pasiekia ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę, atitinkamai sumažėja namo savininko išlaidos kurui ir elektrai, taip pat pagerėja pastato mikroklimatas, estetinė namo išvaizda. Be to, atnaujintas namas yra kur kas „draugiškesnis“ aplinkai.
„Sumažėjus renovuotų individualiųjų namų šiluminės energijos sąnaudoms, pasiekiamas ilgalaikis aplinkosauginis efektas – pastatų šildymui naudojama mažiau iškastinio, kietojo kuro ir į atmosferą išmetama mažiau anglies dvideginio, kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir orą teršiančių medžiagų. Taip prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, oro taršos mažinimo“, - teigia specialistas.
