Meteorologiniai ir geologiniai reiškiniai
Sakoma, visada geriausiai pradėti nuo pradžių, todėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Kilpys sako, jog visų pirma nereikia maišyti, kas yra pavojingi meteorologiniai ir kas – geologiniai reiškiniai: „Pavyzdžiui, žemės drebėjimai yra geologinis reiškinys ir jis neturi tiesioginių sąsajų su klimato kaita. Tačiau jų galima atrasti – žemės drebėjimams įtaką turi tirpstantys ledynai: tada mažėja jų svoris ir žemė truputį pajuda, pasislenka. Tiesa, tai negalioja dideliu mastu.“ Taigi nereikia pamiršti, jog net jeigu klimato kaita kažko neveikia tiesiogiai, nereiškia, jog jos poveikis nejaučiamas kitais keliais – per aplinkui.
Karščio bangos
J. Kilpys teigė, kad kalbant apie klimato reiškinius, vienas ekstremaliausių – karščio bangos. Jos nėra įprastos ar būdingos vidutinių platumų klimato juostai, tačiau jau keletą metų tai – dažnas svečias Lietuvoje ir tai, kad termometrų stulpelis siekia daugiau nei trisdešimt laipsnių, mažai ką benustebina. Karščio bangos neigiamą poveikį turi ne tik žmonių sveikatai – nuo jų kenčia ir gyvūnai, ir, pavyzdžiui, žemės ūkis. Neramina tai, jog prognozuojama, kad karščio bangų skaičius tik didės, o mes ir toliau galėsime fiksuoti naujus temperatūrų rekordus.
Kylantis vandens lygis
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas taip pat ragino nepamiršti ir apie kylantį vandenyno lygį, kuris turi didelį poveikį: „Lietuvoje tai tikrai jaučiama, nes Baltijos jūra nuo dvidešimto amžiaus vidurio yra pakilusi apie keturiolika–šešiolika centimetrų. Panašu, kad šios tendencijos išliks ir ateity, todėl reikėtų pagalvoti apie pasekmes: Baltijos jūros vandens lygis kils, bus nuplauta daug paplūdimių ir t.t.“. Beje, nereikėtų pamiršti, kad vandens lygiui ekstremaliai kylant, Lietuva po truputį netektų dalies savo teritorijos.
Sausros ir krituliai
Dar vienas pasitaikantis reiškinys, kuris nežada nieko gero – sausros arba intensyvūs krituliai. Klimato kaitai būdinga, kad per dieną iškrenta neadekvatus kritulių kiekis, pavyzdžiui, keleto parų, savaičių, o kartais net mėnesio norma. Po to jų neretai pasireiškia ekstremali sausra. Nereikia daug fantazijos, kad suprastumėme, kaip tai veikia: tokie kraštutinumai gamtai ne į naudą, nes pernelyg didelis kritulių kiekis gali pūdyti augalus, kas ypač aktualu žemės ūkiui, o sausros sukelti gaisrus ir panašiai.
Anot J. Kilpio, tokie ekstremalūs reiškiniai gali atnešti nemažai žalos: „Keičiantis klimatui keičiasi ir atmosferų cirkuliacija, kinta vandenyno lygis, ir visa tai daro neigiamą poveikį: kyla grėsmė žmonių sukurtai infrastruktūrai, miestams bei gyvybėms“ . Taigi, panašu, kad derėtų susirūpinti: rizikuoti tokiais dalykais išties pavojinga.
