aplinka

Aplinkos ministerija neigia viešojoje erdvėje pasirodžiusias interpretacijas dėl neva neteisingo lėšų, gautų už žvejybos leidimus, paskirstymo. „Visos lėšos, gautos už žvejybos leidimas, yra ir bus skiriamos vieninteliam tikslui: žuvų išteklių apsaugai bei gausinimui. Užtikrinu, jog nė vienas litas nenukeliaus kitoms, su šia veikla nesusijusioms, reikmėms“, - teigia aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

 Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad žaliosios energetikos skatinimo programos neturi iškreipti laisvos rinkos, bei atkreipia dėmesį į neišnaudotas galimybes plėtojant atsinaujinančią energetiką. "Vartotojui turi būti nesunkiai prieinama saulės, vėjo ir bioenergetika, šioje srityje taip pat reikia plėtoti mokslo tyrimus ir naujas technologijas.

 „Kai kalbama apie tvarų vystimąsi, užuot vertinęs ekologiškas alternatyvas, teikiu pirmenybę kokybei“, – originalų požiūrį atskleidžia tinklaraštininkas J. D. Rothas. Jis pataria, kaip taupyti pinigus nekenkiant aplinkai. Rinkitės geriausią variantą, kurį galite sau leisti. Kokybiškesni daiktai kainuoja daugiau, bet tarnauja ilgiau. Taigi, žiūrint į perspektyvą, jų kaina per visą naudojimo laikotarpį tampa mažesnė. Daiktus atnaujinkite ir vėl naudokite.

Per visuotinį reidą, kurį aplinkosaugininkai surengė sausio 26-27 dienomis, patikrinta beveik 4 tūkstančiai žvejų. Jo metu buvo tikrinama, kaip žvejai laikosi mėgėjiškos žūklės reikalavimų, ar jie yra įsigiję žvejybos leidimus, ar turi specialius smaigus, kurie žvejojant ant ledo yra privalomi. ,,Palyginti nedaug, tik 5 proc. patikrintųjų, nebuvo įsigiję žvejybos leidimų. Reido metu privalomų smaigų neturėjo 18 proc. patikrintų žvejų.

Bet kuriame iš šalies vandens telkinių savaitgalį, sausio 26 ir 27 d., žvejosiantis poledinės žūklės mėgėjas gali tikėtis, kad jį patikrins aplinkos apsaugos inspektoriai. Jie paprašys parodyti žvejybos leidimą, pasidomės, ar žvejys turi privalomą apsaugos priemonę – smaigus, įsitikins, ar jis laikosi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių.

Europos Sąjunga ketina iki 2020-ųjų sumažinti automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekį iki 95 gramų kilometrui. Tai neišvengiamai didins automobilių kainas. Europos gamintojai privalės sumokėti už automobilį 960 eurų daugiau, jei panorės laikytis 2020-aisiais įsigaliosiančių aplinkos apsaugos normų.

Šiaulių rajonas nuo kitų savivaldybių atsilieka menkomis investicijomis ir maža ūkio plėtra. Verslininkų nuomone, rajonas yra nepatrauklus investicijoms, nes neturi išplėtotos infrastruktūros, nėra investuotojams parengtų žemės sklypų. Be to, rajonas žiedu supa miestą, todėl verslas išsikelia į Šiaulius.

Statistika negailestinga – pasaulyje iššvaistoma apie 30 procentų, t. y. 1, 3 mlrd. tonų maisto per metus. „Lietuvos vartotojų institutas“ pristato animacinį filmą „Maisto atliekos: kaip jų išvengti?“, kuriame ne tik atkreipiamas dėmesys į maisto švaistymo problemą, bet ir pateikiama keletas praktiškų patarimų. Maisto švaistymas – pasaulinė problema Maisto švaistymas įgavo tokį mastą, kad turėtų būti laikomas pasauline problema.

1 proc. italų mano, jog oro kokybė per pastaruosius dešimtį metų suprastėjo. Tokios pat nuomonės vos 56 proc. kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų. Tai liudija neseniai „Eurobarometr“ atliktos viešosios nuomonės apklausos duomenys. Keturi iš penkių europiečių mano, jog ES turi imtis ryžtingų priemonių kovojant su aplinkos teršimu. Didžioji dalis (96 proc.) mano, jog būtina mažinti transporto išmetamų teršalų kiekį, apriboti gamybos įmonių išmetamus teršalus siūlo 92 proc.

Besikeičiančios vartojimo tendencijos nulems tai, kad sėkmingiausiomis bendrovėmis ateityje taps tos, kurios sugebės pagerinti savo gamybos ir teikiamų paslaugų standartus, teigia rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ redakcijos direktorė Gina Westbrook.

Grupė tyrėjų, kuriuos finansiškai rėmė Europos Parlamentas, paskaičiavo Latvijos patirtą žalą sovietų valdymo metais, skelbia portalas „inoSMI.Ru“, remdamasis Estijos portalu „Postimees“. Suma gavosi įspūdinga – 200 milijardų latų (apie 290 mlrd. eurų). Skaičiavimus atliko visuomeninė organizacija – Latvijos okupacijos tyrimo draugija (LOTD), kuri savo medžiagą pateikė vakar, gruodžio 7 dieną.

Italų koncerno „Fiat Group Automobiles“ strategija, kurios pagrindu buvo kuriami ir „Fiat“ automobiliuose diegiami technologiniai sprendimai, mažinantys degalų sąnaudas ir anglies dvideginio (CO2) emisijos lygį, pasiteisino. Pasaulyje lyderiaujanti automobilių rinkos tyrimų bendrovė „JATO Dynamics“ pirmąjį šių metų pusmetį „Fiat“ pripažino mažiausiai aplinką teršiančiais automobiliais Europoje.

Indijos vyriausybė uždraudė bet kokius plastikinius maišelius sostinėje Naujajame Delyje, taip dar labiau sugriežtindama 2009-aisiais priimtą potvarkį, praneša agentūra AFP. Naujajame Delyje nuo šiol be jokių išimčių draudžiama „naudoti, parduoti ir gaminti“ plastikinius maišelius, sakė vyriausybės atstovas. Plastikas, anot jo, yra katastrofa aplinkai. „Šie maišeliai užkemša miesto nuotėkų sistemas ir biologiškai nesuyra“, – kalbėjo atstovas.

Pra­si­dė­jus šil­dy­mui iš pri­va­čių na­mų rūks­tan­tys juo­di dū­mai Šiau­liuo­se nuo­di­ja orą, pa­vo­jin­gi suo­džiai nu­sė­da skly­puo­se ir pa­čių ter­šė­jų na­muo­se. Šie­met nu­sta­ty­ti du mir­ties at­ve­jai ap­si­nuo­di­jus smal­kė­mis.

Pastaruoju metu vis dažniau nekilnojamojo turto pirkėjai susiduria su dilema, kai reikia apsispręsti, kur gyventi, kad būtų ne tik patogu bei jauku, bet ir sveika. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir ką žinoti prieš priimant svarbų sprendimą? Kodėl kai kurios miesto gatvės yra geresnės už kitas ir kaip jas atskirti? Neseniai pradėjęs veikti interneto portalas www.KurGyvenu.

Keliose JAV degalinėse pradėta prekiauti dyzelinu, kuris pagamintas iš jūros dumblių. Šio kuro pardavimas kol kas yra eksperimentinis, tiesa, svarbu tai, kad šis eksperimentas persikėlė iš laboratorijų į realų gyvenimą. Naudojant šiuos degalus į aplinką yra išmetama daug mažiau anglies dioksido. Taip pat šio kuro gamybą yra gerokai pigesnė nei standartinio dyzelino. Pagaminti vieną litrą tokio dyzelino kainuoja apie 1,3 Lt.

Zimbabvės prezidento Roberto Mugabės (Robert Mugabe) aplinka neteisėtai pasisavino deimantų, kurių vertė – ne mažiau kaip du milijardai dolerių. Tai pranešama ataskaitoje, kurią parengė „Partnership Africa Canada" (PAC). Ši organizacija stebi „konfliktinius" arba „kruvinus" deimantus - brangakmenius, išgautus teritorijose, kur vyksta karo veiksmai, arba naudojamus ginkluotiems sukilėliams finansuoti.

Pramonės įmonių išlaidos aplinkos apsaugai praėjusiais metais siekė 900,2 mln. litų ir, palyginti su 2010-aisiais, padidėjo 30,3 proc., informuoja Lietuvos statistikos departamentas. Į šių pramonės įmonių kategoriją įeina tos įmonės, kurios užsiima kasyba ir karjerų eksploatavimu, apdirbamąja gamyba, elektros, dujų, garo tiekimu ir oro kondicionavimu, vandens surinkimu, valymu ir tiekimu.

Jau 10 mėnesių aplinkos apsaugos aktyvistė Miranda Gibson iš Australijos gyvena ant platformos, esančios Tasmanijoje, Eukalipto medyje, 60 metrų virš žemės. Ji pasiryžusi ten likti tol, kol miškai gaus didesnę valstybės apsaugą nuo kirtimų. Iš savo „apžvalginio medžio“ ji rašo blogus, skelbia „CNN“. Kartu su visais laukiau Tasmanijos „miškų taikos derybų“ pabaigos ir rezultatų.

Valdančioji Kinijos komunistų partija susitiks lapkričio 8 dieną, kad užantspauduotų pokyčius, kurie nustatys šalies lyderių elgesį per ateinantį dešimtmetį. „BBC“ pateikia 8 priežastis, dėl kurių pasaulis turėtų stebėti ir domėtis, kas šiomis dienomis vyksta Beijingo Didžiosios liaudies salės slaptuosiuose koridoriuose.

Trečiadienį su prezidente susitiko Lietuvoje posėdžiavusi Investicijų patarėjų taryba. Tiek prezidentės atstovai, tiek tarybos nariai pabrėžia poreikį vykdytai programai tęsti. Anot prezidentės vyriausiojo patarėjo ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijaus Udrėno, susitikime aptarti įvairūs kriterijai bei sąlygos, svarbios investicijoms Lietuvoje.

Ar žinojote, kad kažkur pasaulyje gali egzistuoti Hario Poterio gerbėjų bendruomenė? – klausia tinklalapis jaunimogidas.lt.Tokią rasti galima ne taip ir toli – lietuvaičių pamėgtoje Jungtinėje karalystėje, o jei konkrečiau Exeter universitete. Šį ir dar daug kitų įdomių faktų sužinojau pakalbinusi unikalią asmenybę – azerbaidžanietę, gimusią ir užaugusią Lietuvoje, o studijuojančią Jungtinėje karalystėje, viename prestižiškiausių pasaulio universitetų.

Praėjusią savaitę  Ruklos miestelyje, Jonavos rajone buvo iškilmingai atidaryta rekonstruota nuotekų valykla. Dabar valykla atitiks visus europinius reikalavimus. 18 metų veikusi senoji valykla beveik nebefunkcionavo. Naujais įrengimais išvalytas vanduo nebeterš aplinkos, o upė Neris taps švaresnė. Visi rekonstrukcijos darbai, kuriuos vykdė generalinis rangovas UAB „LitCon“, buvo atlikti laiku, per pusantrų metų, kaip ir numatyta projekte.

Elektrinai automobiliai gali teršti daug labiau negu varomi benzinu ar dyzeliu, rodo naujas tyrimas. Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto atlikta studija atskleidžia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis smarkiai išauga, jei elektrai gaminti yra naudojama anglis. Elektrinių mašinų fabrikai taip pat išmeta daugiau nuodingų atliekų nei įprasti mašinų fabrikai.

Nedaugelyje restoranų apsauga jus apieškos prieš leisdama užsisakyti. Tačiau maisto mėgėjams Kardife teks tai patirti, jei jie norės papietauti restorane, kuris neseniai buvo atidarytas veikiančiame kalėjime ir kuriame klientus aptarnaus nesunkus nusikaltimus įvykdę kaliniai, informuoja BBC naujienų tarnyba. Restoraną atidarė labdaros organizacija „Clink Charity“, kuri siekia padėti bausmę atlikusiems asmenims daugiau nebenusikalsti suteikdama jiems galimybę įgauti kokios nors kvalifikacijos.

Praėjusią parą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) prižiūrimoje teritorijoje užfiksuoti 9 smurto artimoje aplinkoje atvejai, visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2012-09-09 apie 17.30 val. Kaune, Taikos pr., namuose, pil.

Namologija – tai mokslas apie žmonių sukurtas vietas, kuriose galima pasislėpti nuo visų pavojų. Tos vietos, paprastai vadinamos namais, gali būti įvairiausių formų ir paprastai atlieka daug funkcijų. Aleksandros Mizielińskos ir Danielio Mizielińskio knyga „N.A.M.U.K.A.S.“ – tai trisdešimt penkių įdomiausių namų pavyzdžiai iš viso pasaulio. Juos atrinko nepriklausomų mokslininkų, kurie vadovavosi tik subjektyviais vertinimais, štabas.

Biotechnologija yra gamtos mokslų ir inžinerijos sintezė – organizmų, ląstelių, jų dalių bei molekulių analogų panaudojimas naujų produktų ir paslaugų gavyboje. Aplinkos biotechnologija – tų pačių procedūrų taikymas aplinkos apsaugai ir kokybei užtikrinti. Įdomu tai, kad ji egzistavo anksčiau nei atsirado biotechnologijos terminas. Komunaliniai nuotekų valymo įrenginiai bei miesto dujas valantys filtrai pradėti naudoti dar amžių sandūroje.

Ar gali moteris rinktis gimdymą namuose? Šis klausimas į dvi stovyklas padalijo medikų bendruomenę bei įžiebė nesantaikos kibirkštį tarp Sveiktos apsaugos ministerijos ir iniciatyvos gimimas.lt. Vis dažniau ir garsiau diskutuojama apie gimdymo namuose galimybės suteikimą moterims. Tiesa, šiuo klausimu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ne kartą išsakė kritišką nuomonę.

Europos Sąjungos šalyse kyla opi problema dėl didelio atliekų kiekio. Kai kuriose pasaulio šalyse net 90 proc. atliekų patenka į sąvartynus, o toks sprendimas nėra geras nei gamtosaugos, nei ekonomikos požiūriu. Atliekos ne tik užima daug vietos, bet ir teršia aplinką: didelė jų dalis kelia pavojų gamtai. Yra pačių įvairiausių pasiūlymų, kaip tvarkyti atliekas, tačiau šiuo metu manoma, kad geriausia jas deginti.

Pasivaikščiojimas arba važinėjimas dviračiu mieste ne visada gali būti malonus ir sveikas laisvalaikio praleidimo būdas. Tai, ką mes įkvepiame, nėra vienodi, skaidrūs ir bekvapiai dujų mišiniai. Oras miestuose yra svarbus, mūsų gyvenimą gerinantis, kriterijus, todėl būtina imtis iniciatyvos gerinant jo kokybę. Prieš milijonus metų dalis išnykusių augalų ir gyvūnų atsidūrė po žeme, buvo suslėgti ir suanglėjo.

Siūloma maršrutiniam transportui važiuoti skirta eismo juosta leisti važiuoti autobusams ir lengviesiems automobiliams, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau keleivių įskaitant vairuotoją. Tokį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo papildymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Evaldas Jurkevičius. Įstatymo projekto rengimą paskatino Europos šalių patirtis ir priemonės įgyvendinant automobilių taršos mažinimo ir saugaus eismo užtikrinimo programas.

Visi žinome, koks yra svarbus kvapas mūsų nuotaikai, o aplinka ir harmonija yra ne tik vaizdas, garsas ir spalvos, o taip pat ir oras, kuris mus supa. Tačiau ne visada tai, kas kvepia, duoda naudos, ypač neaiškios kilmės sintetiniai kvapai, galintys sukelti net sveikatos problemų. Siekinat sumažinti nemelonų kvapą patalpose dažniausiai čiumpame oro gaiviklį. Jis plačiai naudojamas biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete ar automobilyje.

Nuo šimto iki keliasdešimties tūkstančių litų. Tiek aplinkai tvarkyti ir želdiniams prižiūrėti, anot šias paslaugas teikiančių bendrovių, negaili ne tik įmonės, bet ir pavieniai gyventojai. Profesionalų teigimu, pagal klientų ir užsakymų skaičių rinka jau beveik sugrįžo į prieškrizinį lygį. Nuosavų namų savininkams yra ką veikti. Vien lietaus laistoma žolė neleidžia atsipalaiduoti.

Gyventi „sveikuose“ namuose nebūtinai reiškia, kad kiekvienas stalviršis ar bet kuris kitas paviršius turi būti idealiai švarus. Kita vertus, jei žinosite, kaip teisingai valyti namus, apsisaugosite nuo daugybės mikrobų ir nuodingųjų medžiagų. Įdomu, kad kai kurių teršalų koncentracija namuose gali būti net penkis kartus didesnė nei lauke. O juk neretai apie 90 procentų laiko praleidžiame ne lauke, o būtent kambaryje.

Ketvirtadienio popietę prie Baltojo tilto susirinko Vilniaus miesto gyventojai, mąstantys „žaliai“. Čia startavo antrasis tęstinio aplinkosaugos projekto „Aš – žalias“ etapas. Projekto siekis – pažadinti Lietuvos gyventojų atsakomybę rūšiuoti atliekas. Projektas prasidėjo nuo paties mažiausies žiūrovams skirtos teatralizuotos edukacinės programos vaikams apie atliekų rūšiavimą.

Turėti mažiau daiktų gali atrodyti labai bauginanti galimybė, kai pažvelgiame į savo perkrautus namus. Mes kimšte prikemšame lentynas ir spinteles įvairiausių daiktų, kad net patys nežinome, ką iš tiesų ten turime. Tačiau yra kelios puikios priežastys, dėl ko turėtumėme sumažinti nuosavybės kiekį ir paprasčiausiai turėti mažiau daiktų savo būstuose. Štai jums keletas „mažiau yra geriau“ privalumų.

Sunku kelionę įsivaizduoti be transporto priemonės. Europoje kasmet iš autotransporto priemonių į aplinkos orą patenka 840 mln. tonų CO2 dujų. Vis didėjanti anglies dioksido koncentracija yra pagrindinis globalinio atšilimo „variklis“. Siekiant išsaugoti aplinką, kurioje gyvename, tenka keisti keliavimo įpročius, bei priemones. Išgirdus žodžius „ekologiška kelionė“, pirmiausia mes pagalvojame apie elektromobilius, hibridinius automobilius arba vandenilio energiją. Tai išties perspektyvu.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Lietuva ketina statyti neatlikusi Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Tai ne tik pasėjo nerimo, o ateityje galėtų baigtis piliečių bylomis prieš valstybę.

Druskininkai atidaro kurorto vasaros sezoną. Per miesto šventę po rekonstrukcijos atidarytas senųjų gydyklų parkas ir muzikinis fontanas. Šiemet tikimasi dar didesnių turistų srautų, praneša LTV naujienų tarnyba. Senųjų gydyklų parkas rekonstruotas už Europos Sąjungos lėšas, bendradarbiaujant su Lenkijos Augustavo savivaldybe. Augustave atnaujintas Žygimanto Augusto skveras, Druskininkuose šis parkas.

Pusės kilometro paplūdimio atkarpai ties Birutės parkui vėl suteikta Mėlynoji vėliava. Ji, liudijanti, jog paplūdimys atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus, gelbėjimo poste iškelta bus birželio 1 d. Mėlynoji vėliava paplūdimiui ties Birutės parku suteikta jau devintus metus iš eilės. Ji plevėsuos visą vasarą – iki rugpjūčio 31 d. Mėlynosios vėliavos programa yra skirta savivaldybėms, plėtojančioms turizmo paslaugas.

Namai energiją turi gaminti patys, neabejoja ateities namų statytojai. Europos šalys turi bent po vieną tokį aktyvųjį namą, o jo gyventojai nesiskundžia tapę bandomaisiais triušiais. Lietuviai taip pat mėgino sekti šia mada, tačiau statybos įstrigo dėl pinigų trūkumo, rašo „Lietuvos rytas“. Tokie būstai mums per brangūs? Prieš trejus metus pirmąjį energijos nereikalingą namą pastatę danai ketina pradėti masines jų statybas.

Ko gero ne vienas esame girdėję terminą „biotechnologijos“. Ir ne vienas iš mūsų įsivaizduojame, kad tai kažkas nesuprantamo, labai moksliško ir toli nuo mūsų kasdieninio gyvenimo. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Biotechnologiją galime laikyti viena seniausių žmogaus veiklos rūšių. Tai senas ir gerai išplėtotas mokslas, darantis įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui gaminant tokius produktus kaip duona, sūris, vynas ir alus.

Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65 proc. viso oro užterštumo, antroje vietoje pramonė – 20-25 proc., trečioje – energetika, 10–15 proc.. Nustatyta, kad didžiausias oro teršėjas Europoje irgi yra kelių transportas.

Dažnai jaudinamės dėl to, ką apie mus mano kiti, tačiau tai būdinga tikrai ne visiems. Kai kurie žmonės tiesiog pasiduoda emocijoms arba nesuka galvos apie kitų nuomonę... Aišku, aplinkinius tai neretai gali šokiruoti.

Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė pripratusi daug pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti. Tačiau tik maža dalis visuomenės susimąsto apie besaikio vartojimo pasekmes, kurios dažniausiai susijusios su gamtos teršimu. Tai ir atliekų susidarymo problema, o vykdant įvairias gamybos rūšis, t.y. gaminant visuomenės poreikius patenkinti reikiamus produktus ir paslaugas, atsiranda aplinkos taršos, besaikio žaliavų naudojimo problemos. Tuomet ir kyla klausimai ką daryti, kad išvengti šios situacijos.

Žmonės jaučiasi vieniši dėl daugybės priežasčių. Vieni neturi draugų, su kuriais galėtų pasidalyti mintimis ir išgyvenimais, kiti jų turi pakankamai, bet nežino, kaip deramai bendrauti. Kiekvienas žmogus vienu ar kitu gyvenimo periodu patiria vienišumo jausmą. Laimei, yra daugybė būdų, padėsiančių jį įveikti – bet apie viską nuo pradžių. Kas yra vienatvė? Vienatvei apibūdinti yra daugybė terminų ir žodžių, tačiau patys pagrindiniai – nusivylimas, tuštuma, beviltiškumas ir ilgesys.

Lietuvius darbuotojus labiausiai motyvuoja galimybė tobulėti ir realizuoti savo idėjas, rodo UAB „Baltnetos komunikacijos“ atlikto tyrimo rezultatai. Šį kriterijų kaip svarbų įvardijo 71 proc. įmonių darbuotojų, dalyvavusių apklausoje. Tuo tarpu finansiniai svertai, tokie kaip didelis darbo užmokestis ar socialinės garantijos, svarbūs atrodo trečdaliui respondentų.

„Startup“ – pradedančiųjų verslų – bendruomenės grandas Jonathanas Bradfordas mažą Lietuvos rinką vadina pranašumu ir tikina, kad šalis eina tinkamu keliu. Daugiau nei dešimtmetį „startup“ bendruomenėse besisukiojantis, žymiausių akceleratorių Europoje įkūrėjas J. Bradfordas atvykęs į renginio „Startup Monthly Vilnius“ pristatymą sako, kad jo tikslas – padaryti žmones nebeįdarbinamus. Be to, jis giria Lietuvos progresą, o pagrindine naujųjų verslininkų klaida laiko nesidalijimą idėjomis.