Šiaulių rajonas nuo kitų savivaldybių atsilieka menkomis investicijomis ir maža ūkio plėtra. Verslininkų nuomone, rajonas yra nepatrauklus investicijoms, nes neturi išplėtotos infrastruktūros, nėra investuotojams parengtų žemės sklypų. Be to, rajonas žiedu supa miestą, todėl verslas išsikelia į Šiaulius.
Gamyklas pakeitė kirpyklos ir dėvėti drabužiai
Didžiausias Šiaulių rajono miestas Kuršėnai garsėjo Daugėlių statybinių medžiagų kombinatu ir Pavenčių cukraus fabriku, kurie vienas po kito buvo uždaryti.
„Dabar Kuršėnuose yra kelios vaistinės, kirpyklos ir dėvėtų drabužių parduotuvės“, – vertino Šiaulių rajono verslininkų asociacijos vykdančioji direktorė Kristina Duseikaitė.
Kadangi rajonas yra žiedinė savivaldybė aplink Šiaulius, todėl daug verslininkų veiklą perkelia į miestą. Įsisteigia rajone, o veiklą vykdo ir Šiauliuose, ir kituose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune. „Mokesčius moka, bet Šiaulių rajono žmonėms nesukuria daugiau darbo vietų“, – neigiamą tokio verslo pusę minėjo K. Duseikaitė.
Anot jos, gamybą vykdančias įmones Šiaulių rajone galima suskaičiuoti ant pirštų. Vyrauja smulkūs prekybininkai, kurie yra gana mobilūs ir bet kada savo prekybą gali perkelti kitur.
Parengtų sklypų poreikis
„Šiaulių rajonas yra nepatrauklus investicijoms, nes neturi išplėtotos infrastruktūros, nėra investuotojams parengtų žemės sklypų“, – priežastis, kodėl rajone stinga investicijų, vardijo Šiaulių rajono verslininkų asociacijos tarybos pirmininkas Žydrūnas Grinius. Jis – baldus gaminančios įmonės „Grafų baldai“ savininkas.
Verslininko nuomone, ir parengti sklypai nėra svarbiausias kriterijus investuotojams. „Šiauliai pramoniniame parke turi pasirengę sklypų, bet investuotojai ten neskuba kurtis“, – palygino Ž. Grinius.
Patrauklumą taip pat menkina mažėjantis gyventojų skaičius, todėl verslas koncentruojasi didžiuosiuose miestuose.
Šiuo metu gyventojų skaičius Šiaulių rajone siekia 44 tūkstančius. Gyventojų surašymo duomenimis, gyventojų rajone sumažėjo 14 procentų. Šiaulių mieste gyvena per 100 tūkstančių gyventojų.
Yra išimčių
„Per 2012 metus dukart išsiplėtėme, dabar reikia pasiekti tinkamą greitį“, – šypsojosi Norvegijos kapitalo įmonės Daugėliuose UAB „AMT Baltija“ generalinis direktorius Saulius Stelingis.
Norvegus Šiaulių rajone investuoti sugundė galimybė už prieinamą kainą įsigyti nekilnojamojo turto buvusioje Daugėlių plytinėje.
Ieškodami vietos, norvegai apvažiavo visą Lietuvą ir pasirinko Kuršėnus. Pradžioje į apleistus pastatus Daugėliuose buvo investuota apie 10 milijonų litų, vėliau – dar 3 milijonai litų.
Pernai nuspręsta visą gamybą iš Norvegijos perkelti į Kuršėnus.
Darbo vietų įmonėje padaugėjo beveik dvigubai – nuo 50 pernai metų pradžioje iki 88 metų pabaigoje. Pajėgumai irgi išaugo – nupirktos dvejos naujos staklės, ketverios atvežtos iš Norvegijos.
Įmonė gamina stiklo ir anglies pluošto audinius vėjo jėgainių sparnams, laivams, kruiziniams laivams, jachtoms. Lietuvoje parduoda tik 1 procentą produkcijos, visa kita eksportuoja.
„Kai kelios įmonės prašė nuo pagrindinio Kuršėnų kelio iki Daugėlių sutvarkyti 2 kilometrų kelio atšaką, Šiaulių rajono savivaldybė į prašymą atsižvelgė ir kelią sutvarkė“, – bendradarbiavimą su Savivaldybe prisiminė generalinis direktorius.
S. Stelingio nuomone, pastaruoju metu labai trūksta darbuotojų, ypač kvalifikuotų inžinierių, ekonomistų.
„Užsienio investuotojams nebeturime ką pasiūlyti – tik tuščius apleistus pastatus“, – vertino generalinis direktorius.
Į reitingus nereaguoja
Tai, kad nuo kitų šalies savivaldybių Šiaulių rajonas atsilieka pagal investicijas ir plėtrą, Šiaulių rajono mero Algimanto Gaubo netrikdo.
„Mes į tuos reitingus nekreipiame dėmesio“, – „Šiaulių kraštui“ sakė A. Gaubas, paklaustas apie Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtus savivaldybių rezultatus.
Esą Šiaulių rajonas – žemės ūkio kraštas, o vertinamos investicijos į pramonę. Kiek gerų darbų padarė ir investavo ūkininkai, neva niekam neįdomu. Todėl Šiaulių rajono nereikėtų lyginti su pramoniniais rajonais.
A. Gaubas pripažįsta, kad kitos apskrities savivaldybės ieško būdų, kaip gerinti savo darbą.
„Joniškio rajono savivaldybė pasidarė administracijos optimizavimo planą, Kelmės rajono savivaldybė taip pat rengė projektus, kaip efektyviau vykdyti administravimo funkcijas. Mes to nedarėme, tik peržiūrėjome struktūrą, sumažėjo vyresnio amžiaus darbuotojų“, – sakė Šiaulių rajono meras.
Bet dirbančių Savivaldybės administracijoje pensininkų esama nemažai. „Darbo kodeksas tokiu atveju leidžia darbuotojui ir darbdaviui susitarti, o susitarus dėl išėjimo iš darbo – išmokėti išeitinę kompensaciją“, – svarstė meras.
Šiaulių rajono savivaldybės taryba yra nustačiusi didžiausią leistiną administracijos darbuotojų skaičių – 234, iš kurių keturios vietos yra laisvos.
Šiaulių miesto savivaldybė administracijos darbuotojų skaičių susimažino nuo 276 iki 243.
Geriau keltųsi į Kuršėnus
„Klausimas, ar verta Šiaulių rajonui varžytis dėl investicijų į pramonę, ar geriau derinti veiksmus su Šiaulių miestu?“ – svarstė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, įmonių asociacijos „Jupoja“ akcininkas Vidmantas Japertas. Jis ne vieną kadenciją yra dirbęs rajono Taryboje, dabar – miesto Tarybos narys.
Rajonas persipynęs su Šiaulių miestu. Rajono gyventojams miestas ir yra didžiausias darbdavys. Tai gali lemti menką rajono plėtrą.
„Mano nuomone, jeigu Šiaulių rajono savivaldybė būtų ne žiedinė aplink Šiaulius, o atskira – Kuršėnuose, kur galėtų išsikelti administracija, tai ir Kuršėnuose, ir šalia esančiose teritorijose investicinė politika formuotųsi kitaip“, – akcentavo pašnekovas.
Investuotojai mato, kad Kuršėnų teritorijoje nėra administracijos vieneto, priimančio sprendimus, todėl Kuršėnai nukenčia. V. Japerto nuomone, būtent Kuršėnuose yra optimaliausios sąlygos verslui plėtotis.
„Jupojos“ įmonės savo logistikos paslaugas yra iškėlusios iš Šiaulių miesto į rajoną. „Santykinai rajone pigesnė aplinka – pastatai“, – neslėpė V. Japertas.
Irena BUDRIENĖ
