Kūrikai nuodija save ir kitus

Pra­si­dė­jus šil­dy­mui iš pri­va­čių na­mų rūks­tan­tys juo­di dū­mai Šiau­liuo­se nuo­di­ja orą, pa­vo­jin­gi suo­džiai nu­sė­da skly­puo­se ir pa­čių ter­šė­jų na­muo­se. Šie­met nu­sta­ty­ti du mir­ties at­ve­jai ap­si­nuo­di­jus smal­kė­mis. Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai šian­dien pra­de­da rei­dus ir ža­da baus­ti ter­šė­jus.

De­gi­ni at­lie­kas – kvė­puo­ji nuo­dais

Di­des­nė tar­ša bu­vo už­fik­suo­ta spa­lio 4 die­ną, vė­liau – spa­lio 12, 21, lapk­ri­čio 16 die­ną .Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Šiau­lių mies­to agen­tū­ros ve­dė­jas Al­vy­das Kai­rys in­for­ma­vo, kad nu­sta­ty­ta kie­tų­jų da­le­lių kon­cent­ra­ci­ja Šiau­liuo­se sie­kė 55 mik­rog­ra­mus vie­na­me ku­bi­nia­me met­re vie­toj lei­džia­mo 50 g/m3. Ši ri­ba ne­ga­li bū­ti vir­ši­ja­ma dau­giau nei 35 die­nas per ka­len­do­ri­nius me­tus, o Šiau­liuo­se to­kių die­nų, kai ri­ba bu­vo vir­šy­ta dar ne­si­bai­gus me­tams, yra 28.

Už­terš­ta­me ore ap­stu itin pa­vo­jin­gų svei­ka­tai che­mi­nių me­džia­gų jun­gi­nių: ang­lies mo­nok­si­do, azo­to diok­si­do, sie­ros diok­si­do, smul­kių­jų kie­tų­jų da­le­lių, ozo­no, ben­ze­no, švi­no, ku­rie su­ke­lia kvė­pa­vi­mo ta­kų, plau­čių li­gas, vė­ži­nius su­si­rgi­mus.

Pag­rin­di­nė prie­žas­tis, le­mian­ti pa­di­dė­ju­sią tar­šą, ge­rai ži­no­ma. Pri­va­čių na­mų sa­vi­nin­kai, šil­dy­da­mi na­mus, de­gi­na įvai­rias at­lie­kas: se­nus bal­dus, imp­reg­nuo­tas me­die­nos at­lie­kas, plas­ti­ki­nę pa­kuo­tę ir net pa­dan­gas.

Ka­dan­gi in­di­vi­dua­lių na­mų ka­mi­nai nė­ra aukš­ti, o de­gi­mo tem­pe­ra­tū­ra bui­ty­je nau­do­ja­muo­se šil­dy­mo ka­ti­luo­se ne­di­de­lė, mi­nė­tos at­lie­kos iki ga­lo ne­su­de­ga ir su dū­mais iš­mes­tos į ap­lin­ką pa­sklin­da ne­to­lie­se.

Už­nuo­di­ja­mos pir­miau­sia pa­čių ter­šė­jų ir jų kai­my­nų te­ri­to­ri­jos, dar­žai, o per juos – au­gi­na­mi vai­siai ir dar­žo­vės.

Nors ap­lin­kos oro ap­sau­gos įsta­ty­mas drau­džia pra­mo­ni­niuo­se ka­ti­luo­se ir bui­ti­nė­se kros­ny­se nau­do­ti ki­tą ku­rą (bui­ti­nė­se kros­ny­se tu­ri bū­ti nau­do­ja­ma na­tū­ra­li me­die­na, ku­ro bri­ke­tai ar ki­toks na­tū­ra­lus ku­ras), pa­žei­dė­jai šio drau­di­mo ne­pai­so.

Už at­lie­kų de­gi­ni­mą nu­ma­ty­tos bau­dos, sie­kian­čios iki 400 li­tų.

A. Kai­rys at­krei­pė dė­me­sį, kad Šiau­lių Me­de­ly­no ra­jo­ne vė­ly­vą ru­de­nį ir žie­mą ore tvy­ro toks nuo­din­go oro de­be­sis, ku­rio tam­siu pa­ros me­tu net ne­perš­vie­čia au­to­mo­bi­lio ži­bin­tai.

Or­ga­ni­zuos rei­dus

„Žmo­nės tu­ri su­pras­ti, kad į kros­nį ne­ga­li­ma dė­ti bet ko, o ypač at­lie­kų“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos sky­riaus ve­dė­jas Ro­mal­das Še­me­ta.

Esą pa­dė­tis dar pa­blo­gė­jo dėl brangs­tan­čių du­jų – dau­ge­lis neįs­ten­gia jo­mis šil­dy­tis.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė kar­tu su prieš­gais­ri­nės tar­ny­bos pa­rei­gū­nais ir ap­lin­ko­sau­gi­nin­kais šian­dien ke­ti­na or­ga­ni­zuo­ti rei­dus, ku­rių me­tu ne tik baus pa­žei­dė­jus, bet ir ban­dys žmo­nes įti­kin­ti ne­terš­ti oro, ku­riuo kvė­puo­ja jie pa­tys, jų vai­kai ir anū­kai.

„Ape­liuo­si­me į žmo­nių są­mo­nin­gu­mą, kad ne­kiš­tų į kros­nį bam­ba­lių, pa­dan­gų, te­pa­luo­tų sku­du­rų ir ki­tų pa­vo­jin­gų at­lie­kų“, – sa­kė R. Še­me­ta.

Oro tar­ša ga­li rim­tai su­sarg­din­ti

Jū­ra­tė Ka­ra­le­vi­čie­nė, Šiau­lių vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­gos sky­riaus ve­dė­ja, ak­cen­ta­vo, kad in­di­vi­dua­lių na­mų ra­jo­nuo­se oro tar­ša šil­dy­mo se­zo­no me­tu pa­di­dė­ja nuo dvie­jų iki ke­tu­rių kar­tų.

„Ypač pa­vo­jin­ga de­gin­ti plas­ti­ki­nę ta­rą, gu­mą, imp­reg­nuo­tą me­die­ną, se­nus bal­dus, che­mi­nė­mis me­džia­go­mis už­terš­tus au­di­nius ar pa­kuo­tes. Iš­sis­ki­rian­tys sie­ros jun­gi­niai pra­žū­tin­gi ser­gan­tie­siems lė­ti­nė­mis kvė­pa­vi­mo ar krau­jo­ta­kos sis­te­mų li­go­mis. Sie­ros diok­si­das su­ke­lia kvė­pa­vi­mo ta­kų glei­vi­nių pa­brin­ki­mą, o di­de­lės jo kon­cent­ra­ci­jos iš­pro­vo­kuo­ja gerk­lų rau­me­nų spaz­mą, žmo­gus dūs­ta, su­trin­ka šir­dies veik­la“, – įspė­jo J. Ka­ra­le­vi­čie­nė.

Sie­ros ok­si­dai vei­kia tok­siš­kai, su­ke­lia ane­mi­ją, ke­pe­nų funk­ci­jos su­tri­ki­mus. Be to, sie­ra, su­si­mai­šiu­si su suo­džiais ka­mi­ne, ga­li su­kel­ti gais­rą. Nuo­sa­vų na­mų sa­vi­nin­kai kas­met tu­rė­tų va­ly­ti ka­mi­nus.

Itin žmo­gaus or­ga­niz­mui kenks­min­gi kan­ce­ro­ge­nai – diok­si­nai ir fu­ra­nai. Nuo­din­gos me­džia­gos neiš­sisk­lai­do, o kau­pia­si pa­ties ter­šė­jo ir kai­my­ni­nio na­mo kie­me, so­de, dir­vo­je, tven­ki­ny­je. Ter­ša­lų pa­si­lie­ka ir na­mo vi­du­je. Taip su­si­da­ro są­ly­gos il­ga­lai­kiam kenks­min­gų me­džia­gų po­vei­kiui svei­ka­tai. Žmo­gus ga­li su­si­rgti lė­ti­nė­mis, on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis.

Li­ga įgy­ja­ma il­gam

„Oro tar­ša ga­li su­kel­ti ūmius ir lė­ti­nius svei­ka­tos su­tri­ki­mus“, – sa­kė svei­ka­tos sau­gos spe­cia­lis­tė J. Ka­ra­le­vi­čie­nė.

Mies­to smo­gas su­ke­lia ūmius svei­ka­tos su­tri­ki­mus: dir­gi­na­mi vir­šu­ti­niai kvė­pa­vi­mo ta­kai – per­šti no­sį, gerk­lę, at­si­ran­da ko­su­lys bei sun­kus kvė­pa­vi­mas. Ser­gan­tie­siems lė­ti­nė­mis kvė­pa­vi­mo ar krau­jo­ta­kos sis­te­mos li­go­mis pa­ste­bi­mi li­gų paū­mė­ji­mo at­ve­jai – ast­mos prie­puo­liai, šir­dies veik­los su­tri­ki­mai. Kie­to­sioms da­le­lėms pa­siek­ti plau­čius leng­viau, kai žmo­gus kvė­puo­ja per bur­ną, spor­tuo­ja lau­ke.

Kuo ma­žes­nės da­le­lės, tuo gi­les­nius kvė­pa­vi­mo ta­kus pa­sie­kia ir ten nu­sė­da. Di­des­nės da­le­lės su­lai­ko­mos vir­šu­ti­niuo­se kvė­pa­vi­mo ta­kuo­se ir daž­niau­siai čiau­dint ar ko­sint iš jų pa­ša­li­na­mos. Smul­kes­nės da­le­lės kvė­pa­vi­mo ta­kuo­se ga­li iš­bū­ti nuo dvie­jų sa­vai­čių iki vie­ne­rių me­tų. Ta­da vys­to­si lė­ti­nės li­gos. Kie­tų­jų da­le­lių ab­sor­buo­ti ap­lin­kos che­mi­niai bei bio­lo­gi­niai ter­ša­lai su­ke­lia lė­ti­nius ap­si­nuo­di­ji­mus, aler­gi­nes or­ga­niz­mo reak­ci­jas.

Už­re­gist­ruo­ti du mir­ties at­ve­jai

Šie­met už­re­gist­ruo­ti du mir­ties at­ve­jai, kai žmo­nės ap­si­nuo­di­jo smal­kė­mis, kai net ne­bu­vo jo­kio gais­ro.

„Ang­lies mo­nok­si­das (smal­kės) itin klas­tin­gas, nes ne­tu­ri nei kva­po, nei spal­vos“, – ak­cen­ta­vo J. Ka­ra­le­vi­čie­nė.

Už­sie­ny­je daž­niau­siai nau­do­ja­ma pre­ven­ci­nė prie­mo­nė – na­muo­se įreng­ti smal­kių de­tek­to­rių, ku­riam su­vei­kus, gy­ven­to­jai ne­del­siant išei­na iš na­mų ir kvie­čia pa­gal­bą. Re­ko­men­duo­ja­ma bū­ti­nai kas­met pa­tik­rin­ti na­mo šil­dy­mo įren­gi­nius – kros­nis, ži­di­nius, įver­tin­ti sa­vo būs­to ven­ti­lia­ci­nės sis­te­mos efek­ty­vu­mą. Ši tai­syk­lė ga­lio­ja ir au­to­mo­bi­liams. No­rint šil­dy­ti au­to­mo­bi­lį, bū­ti­na jį iš­va­ry­ti iš ga­ra­žo.

Irena BUDRIENĖ