SADM Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresnysis patarėjas Tautvydas Vencius teigia, kad pagrindinė problema – žmonių, turinčių skolų, menkesnė motyvacija įsidarbinti, kuri dažnai kyla dėl išskaitymų iš darbo užmokesčio. Tačiau nuo šiol ši situacija kardinaliai pasikeis – mat ką tik pradėjo veikti „Skolų atostogų“ sistema.
„Mes matome tai kaip vieną pagrindinių užimtumo skatinimo ir kompleksinės pagalbos priemonių. Žmonės, kurie nedirbo, dabar turi galimybę šešis mėnesius atidėti skolų mokėjimą. Dėl to šis mechanizmas ir vadinamas „atostogomis“: tai puiki proga per šį laikotarpį tvirčiau atsistoti ant kojų, įsitvirtinti darbo rinkoje, pasitaupyti ir susiplanuoti, kaip toliau tvarkytis su skolomis. Šia „Skolų atostogų“ galimybe galima pasinaudoti du kartus po šešis mėnesius per penkerių metų laikotarpį. Taigi iš viso tai yra vienų metų trukmės laikotarpis, kuris gali ženkliai padėti jausti tvirtesnį pagrindą po kojomis“, – sako Tautvydas Vencius.
Kokia teisininkų nuomonė„Skolų atostogas“?
Advokatas Erikas Rugienius mano, kad galimybė atidėti skolų mokėjimą bent pusei metų gali paskatinti skolininkus įsidarbinti ir toliau dirbti. „Tai padėtų ištraukti darbuotojus iš „šešėlio“. Žmonės šiek tiek atsikvėptų nuo skolų naštos, galbūt pagerėtų ir jų psichologinė būklė, o tai leistų jiems sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. Taip Lietuvos piliečiai prisidėtų prie valstybės gerovės. Tikėkimės, kad ši iniciatyva Lietuvoje prigis, o vėliau teisės aktais bus tiksliai sureguliuota, kaip išvengti galimo piktnaudžiavimo.“
Ar „Skolų atostogos“ yra reali paskata įsidarbinti ir dirbti legaliai?
Tautvydas Vencius pasakoja, kad būtent dėl šios priežasties ir buvo imtasi pokyčių, nes tikimasi, jog tai paskatins žmones dirbti legaliai ir didins motyvaciją grąžinti skolas. „Dažnai žmonės, turintys didelių skolų, vengia įsidarbinti ar dirbti legaliai, nes praranda viltį kada nors sugrįžti į įprastą gyvenimą be skolų“, – sako jis.
Nors „Skolų atostogos“ pradėjo veikti palyginus neseniai, tačiau susidomėjimas jomis kasdien auga.
„Matome tikrai nemažą susidomėjimą tiek iš pačių žmonių, kurie kreipiasi į Užimtumo tarnybą, tiek iš specialistų, kurie teikia pagalbą – savivaldybių nedirbančių asmenų atvejo vadybininkų, socialinių darbuotojų ir Užimtumo tarnybos specialistų, – teigia T. Vencius
Socialinės apsaugos ministerijos duomenimis, jei bent 1 proc. skolininkų (t.y. apie 2 tūkst. žmonių) pradėtų dirbti už 1 minimalią mėnesinę algą, tai leistų surinkti apie 6,5 mln. eurų mokesčių ir įmokų kasmet, tačiau netiesioginė nauda būtų dar didesnė - sumažėtų socialinė parama, didėtų darbu sukuriama nauda.
„Tikiuosi, kad ši iniciatyva pasitarnaus ne tik patiems skolininkams, bet ir valstybei. Viliuosi, kad visi skolininkai – tiek sąžiningi, tiek galimai nesąžiningi – nepiktnaudžiaus šia galimybe ir supras, jog dirbdami bei užsidirbdami gali grąžinti skolas“, – kalba advokatas Erikas Rugienius.
Daugiau informacijos: www.skolanenuosprendis.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
