Prasidėjus šildymui iš privačių namų rūkstantys juodi dūmai Šiauliuose nuodija orą, pavojingi suodžiai nusėda sklypuose ir pačių teršėjų namuose. Šiemet nustatyti du mirties atvejai apsinuodijus smalkėmis. Aplinkosaugininkai šiandien pradeda reidus ir žada bausti teršėjus.
Degini atliekas – kvėpuoji nuodais
Didesnė tarša buvo užfiksuota spalio 4 dieną, vėliau – spalio 12, 21, lapkričio 16 dieną .Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros vedėjas Alvydas Kairys informavo, kad nustatyta kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose siekė 55 mikrogramus viename kubiniame metre vietoj leidžiamo 50 g/m3. Ši riba negali būti viršijama daugiau nei 35 dienas per kalendorinius metus, o Šiauliuose tokių dienų, kai riba buvo viršyta dar nesibaigus metams, yra 28.
Užterštame ore apstu itin pavojingų sveikatai cheminių medžiagų junginių: anglies monoksido, azoto dioksido, sieros dioksido, smulkiųjų kietųjų dalelių, ozono, benzeno, švino, kurie sukelia kvėpavimo takų, plaučių ligas, vėžinius susirgimus.
Pagrindinė priežastis, lemianti padidėjusią taršą, gerai žinoma. Privačių namų savininkai, šildydami namus, degina įvairias atliekas: senus baldus, impregnuotas medienos atliekas, plastikinę pakuotę ir net padangas.
Kadangi individualių namų kaminai nėra aukšti, o degimo temperatūra buityje naudojamuose šildymo katiluose nedidelė, minėtos atliekos iki galo nesudega ir su dūmais išmestos į aplinką pasklinda netoliese.
Užnuodijamos pirmiausia pačių teršėjų ir jų kaimynų teritorijos, daržai, o per juos – auginami vaisiai ir daržovės.
Nors aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia pramoniniuose katiluose ir buitinėse krosnyse naudoti kitą kurą (buitinėse krosnyse turi būti naudojama natūrali mediena, kuro briketai ar kitoks natūralus kuras), pažeidėjai šio draudimo nepaiso.
Už atliekų deginimą numatytos baudos, siekiančios iki 400 litų.
A. Kairys atkreipė dėmesį, kad Šiaulių Medelyno rajone vėlyvą rudenį ir žiemą ore tvyro toks nuodingo oro debesis, kurio tamsiu paros metu net neperšviečia automobilio žibintai.
Organizuos reidus
„Žmonės turi suprasti, kad į krosnį negalima dėti bet ko, o ypač atliekų“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta.
Esą padėtis dar pablogėjo dėl brangstančių dujų – daugelis neįstengia jomis šildytis.
Šiaulių miesto savivaldybė kartu su priešgaisrinės tarnybos pareigūnais ir aplinkosaugininkais šiandien ketina organizuoti reidus, kurių metu ne tik baus pažeidėjus, bet ir bandys žmones įtikinti neteršti oro, kuriuo kvėpuoja jie patys, jų vaikai ir anūkai.
„Apeliuosime į žmonių sąmoningumą, kad nekištų į krosnį bambalių, padangų, tepaluotų skudurų ir kitų pavojingų atliekų“, – sakė R. Šemeta.
Oro tarša gali rimtai susargdinti
Jūratė Karalevičienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, akcentavo, kad individualių namų rajonuose oro tarša šildymo sezono metu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų.
„Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, impregnuotą medieną, senus baldus, cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Išsiskiriantys sieros junginiai pražūtingi sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemų ligomis. Sieros dioksidas sukelia kvėpavimo takų gleivinių pabrinkimą, o didelės jo koncentracijos išprovokuoja gerklų raumenų spazmą, žmogus dūsta, sutrinka širdies veikla“, – įspėjo J. Karalevičienė.
Sieros oksidai veikia toksiškai, sukelia anemiją, kepenų funkcijos sutrikimus. Be to, siera, susimaišiusi su suodžiais kamine, gali sukelti gaisrą. Nuosavų namų savininkai kasmet turėtų valyti kaminus.
Itin žmogaus organizmui kenksmingi kancerogenai – dioksinai ir furanai. Nuodingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi paties teršėjo ir kaimyninio namo kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje. Teršalų pasilieka ir namo viduje. Taip susidaro sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui sveikatai. Žmogus gali susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis.
Liga įgyjama ilgam
„Oro tarša gali sukelti ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus“, – sakė sveikatos saugos specialistė J. Karalevičienė.
Miesto smogas sukelia ūmius sveikatos sutrikimus: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas. Sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Kietosioms dalelėms pasiekti plaučius lengviau, kai žmogus kvėpuoja per burną, sportuoja lauke.
Kuo mažesnės dalelės, tuo gilesnius kvėpavimo takus pasiekia ir ten nusėda. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Smulkesnės dalelės kvėpavimo takuose gali išbūti nuo dviejų savaičių iki vienerių metų. Tada vystosi lėtinės ligos. Kietųjų dalelių absorbuoti aplinkos cheminiai bei biologiniai teršalai sukelia lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.
Užregistruoti du mirties atvejai
Šiemet užregistruoti du mirties atvejai, kai žmonės apsinuodijo smalkėmis, kai net nebuvo jokio gaisro.
„Anglies monoksidas (smalkės) itin klastingas, nes neturi nei kvapo, nei spalvos“, – akcentavo J. Karalevičienė.
Užsienyje dažniausiai naudojama prevencinė priemonė – namuose įrengti smalkių detektorių, kuriam suveikus, gyventojai nedelsiant išeina iš namų ir kviečia pagalbą. Rekomenduojama būtinai kasmet patikrinti namo šildymo įrenginius – krosnis, židinius, įvertinti savo būsto ventiliacinės sistemos efektyvumą. Ši taisyklė galioja ir automobiliams. Norint šildyti automobilį, būtina jį išvaryti iš garažo.
Irena BUDRIENĖ