Jau 10 mėnesių aplinkos apsaugos aktyvistė Miranda Gibson iš Australijos gyvena ant platformos, esančios Tasmanijoje, Eukalipto medyje, 60 metrų virš žemės. Ji pasiryžusi ten likti tol, kol miškai gaus didesnę valstybės apsaugą nuo kirtimų. Iš savo „apžvalginio medžio“ ji rašo blogus, skelbia „CNN“.
Kartu su visais laukiau Tasmanijos „miškų taikos derybų“ pabaigos ir rezultatų. Skirtingai nuo visų tai dariau 60 metrų virš žemės, ant platformos, įtaisytos viename sename medyje, kurio likimas priklauso nuo tų derybų. Ir šeštadienį atkeliavo naujienos – derybos buvo nutrauktos.
Du metus trukę derybos tarp aplinkos apsaugos grupių, sąjungų ir pramonės atstovų žlugo neradus kompromiso, kuris leistų sustiprinti šalies pramonę po krizės ir apsaugoti miškus.
Šis medis tapo mano namais praėjusių metų gruodžio 14 dieną ir yra dalis 572 tūkst. hektarų miško, dėl kkurio taip pat vyko derybos. Mokslininkams patvirtinus, kad šie miškai yra pasaulio paveldo dalis, jų apsaugojimas jau turėtų būti formaliai įteisintas. Deja...
Leisdama laiką ant savo medžio platformos kalbėjau su daugybe žmonių. Žmonės nenori pirkti baldų ir grindų lentelių, pagamintų naikinant nykstančių ryšių gyvenamąsias vietas, bendruomenės vandens baseinus...
Jau tapau rekordininke - esu ilgiausiai medyje išgyvenusi australė. Tikiuosi, kad nereikės pagerinti pasaulio rekordo, priklausančio Juliai Butterfly Hill, kuri medyje praleido dvejus metus.
Medžio viršutinėse šakose išgyvenau vėją, sniegą, krušą ir kitas sudėtingas oro sąlygas. Tačiau orai nėra vienintelis iššūkis. Taip pat turiu pasitikėti bendruomenės parama ir donacijomis dėl visų reikalingų daiktų, nes viską, ką naudoju ant platformos, tenka nuo žemės užsitempti virve. Laimei paramos netrūksta. Žmonių palaikymas leidžia ištverti ir patį sunkiausią dalyką – vienatvę ir atskirtį nuo mylimų žmonių.
Daugelis manęs klausia, kodėl as noriu viską paaukoti ir sėdėti medyje. Tačiau man atssakymas yra akivaizdus: aš sėdžiu medyje, nes šiuos miškus galima išgelbėti.
Žinoma, šiam tikslui pasiekti reikia daugiau nei vienos moters, sėdinčios medyje; reikalingas tarptautinės bendruomenės palaikymas. Todėl stengiuosi dalintis savo istorija su visais.
Labai tikiuosi, kad mano elgesys suveiks kaip katalizatorius ir paskatins žmones nepirkti produkcijos, gaminamos iš šių miškų medienos. Galbūt tai taip pat paskatins žmones visame pasaulyje palaikyti ir prisidėti prie globaliai svarbaus šių miškų išsaugojimo. Nors ir nėra aišku, koks šių miškų likimas, esu įsitikinusi, kad liksiu šiame medyje tiek, kiek reikes, kad šie miškai gautų apsaugą, kurios nusipelno.
