Ko gero ne vienas esame girdėję terminą „biotechnologijos“. Ir ne vienas iš mūsų įsivaizduojame, kad tai kažkas nesuprantamo, labai moksliško ir toli nuo mūsų kasdieninio gyvenimo. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Biotechnologiją galime laikyti viena seniausių žmogaus veiklos rūšių. Tai senas ir gerai išplėtotas mokslas, darantis įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui gaminant tokius produktus kaip duona, sūris, vynas ir alus.
Biotechnologija moksline prasme yra suprantama kaip gyvųjų organizmų ir biologinių procesų taikymas gamyboje ar technologijoje. Pats terminas biotechnologija yra sukurtas iš trijų graikų kalbos žodžių: bios – gyvybė, techne – menas, amatas, logos – mokslas. Biotechnologijai plečiantis, pradėta ją skirstyti į siauresnes sritis ir šiuo metu yra išskiriamos keturios biotechnologijų šakos:
Žalioji biotechnologija (žemės ūkyje panaudojami biotechnologiniai metodai);
Mėlynoji biotechnologija (jūros organizmų biotechnologiniai tyrimai);
Raudonoji biotechnologija (vaistinių medžiagų ieškojimas, gamyba biotechnologijos metodais);
Baltoji (pramoninė) biotechnologija (gyvų organizmų ar gyvybinės veiklos panaudojimas pramoninėje cheminių medžiagų, biodegalų ir pan. gamyboje).
Šiandien biotechnologijos intensyviai vystomos ir taikomos įvairiose srityse, viena iš jų, šiuo metu labai aktuali, yra aplinkos apsauga. Biotechnologijos diegimas aplinkosaugoje – tai siekis aplinkos nežalojančiomis technologijomis sustiprinti pačios gamtos apsivalymo galias, mažinti kenksmingųjų medžiagų emisijas aplinkoje.
Šioje srityje biotechnologijos taikomos nuotekoms (buitinėms ir pramoninėms) valyti, atliekoms tvarkyti (biodujų gamybai, kompostavimui ir t. t.), užterštoms teritorijoms valyti ar vandens telkiniams apsaugoti nuo uždumblėjimo, užžalimo, krantų ardymo bei aplinkos kokybės monitoringui plėtoti (bioindikatoriai ir t. t.).
Žmonija supranta, kad reikia išsaugoti biosferą, o tai reiškia – sumažinti neatsinaujinančių, iškastinių energijos šaltinių naudojimą. Biotechnologijos taikomos ir gali būti dar plačiau diegiamos ne tik šalies maisto pramonėje, žemės, miškų ūkyje, žemdirbystėje, bet ir praktiškai visose pramonės šakose, tiek mažinant gamybos sąnaudas, užtikrinant racionalų gamtos išteklių naudojimą, tiek užtikrinant, kad kenksmingosios medžiagos būtų suardytos iki aplinkai ir žmogui nepavojingų junginių.
Nepasibaigus dar informacinių technologijų revoliucijai, mes jau įžengėme į biotechnologijos amžių.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu
Užsakymo nr. 2165
VGTU (nuotr. Gamintojo)
