Grupė tyrėjų, kuriuos finansiškai rėmė Europos Parlamentas, paskaičiavo Latvijos patirtą žalą sovietų valdymo metais, skelbia portalas „inoSMI.Ru“, remdamasis Estijos portalu „Postimees“. Suma gavosi įspūdinga – 200 milijardų latų (apie 290 mlrd. eurų). Skaičiavimus atliko visuomeninė organizacija – Latvijos okupacijos tyrimo draugija (LOTD), kuri savo medžiagą pateikė vakar, gruodžio 7 dieną. Anot LOTD valdybos pirmininkės Rūtos Pazderos, jie nesirengia nieko nustebinti savo knyga, tačiau patys faktai kai kada šokiruoja. Štai keletas jų.
Remiantis skaičiavimais, kuriuos atliko bendrija, bendra sovietų okupacijos žala Latvijos žemės ūkiui yra 123 milijardai latų. „Tuo metu visos gamyklos ir fabrikai buvo militarizuoti. Valstybinių karinių užsakymų apimtis sudarė apie 70 procentų viso BVP. O Latvjoje kaip tik buvo pati didžiausia visų karinių dalykų koncentracija, kadangi mes – Baltijos valstybių centras, - pasakoja R. Pazdere internetiniam žurnalui „Freecity.lv“. - Mūsų mažoje teritorijoje buvo 50 (!) priešlėktuvinių raketinių bazių. Visose gamyklose, prisidengus ne kariniais užsakymais, buvo gaminama karinėms reikmėms skirta produkcija. Taip buvo ir su „Radiotehnika“ Pardaugavoje, ir su „VEF“ gamykla. Maisto produktai, drabužiai... Viskas dažniausiai buvo gaminama kariškiams. Paskui, griuvus SSRS, įrenginiai buvo išvežti į Rusiją, ir mūsų gamyklos pakilo“.
Anot jos, didžiulė žala buvo padaryta ir demografijai. „Jeigu skaičiuotume, laikydami, kad žmogus buvo deportuotas, kai jam buvo 20 metų, o vidutinė gyvenimo trukmė yra 65 metai, gauttųsi, kad kiekvienas ištremtas iš šalies žmogus prarado 45 gyvenimo metus, per kuriuos jis galėjo gyventi ir dirbti savo šalies gerovei, - sako R. Pazdere. - Labai daug žmonių, suprasdami, kas jų čia laukia, emigravo. Kalbama maždaug apie 100 tūkstančių žmonių. O tarp jų buvo geriausi protai“.
Dar vienas punktas liečia Černobylį ir Afganistaną, kur priverstine tvarka buvo siunčiami Latvijos gyventojai. Afganistane žuvo 36 žmonės, Černobilyje – 29. „Skaičiai lyg ir nedideli, tačiau šie žmonės galėjo gyventi“, - sako LOTD vadovė.
Nukentėjo ir aplinka. Pavyzdžiui, Olainėje – keturi atviri tvenkiniai, prie kurių būti tiesiog pavojinga sveikatai. „Ten savo laiku, prisidengus skalbimo miltelių gamyba, buvo gaminamas cheminis ginklas. Viso to rezultatas – šiandien mes iš valstybės iždo turime leisti dešimtis tūkstančių latų pasekmėms šalinti. Liko labai daug ir pusiau sugriautų statinių, kurie kartais siekia dešimtis metrų po žeme. Su jais taip pat reikia kažką daryti“, - teigia R. Pazdere.
Ir dar. Anot jos, iki karo Latvijoje gyveno maždaug 2 milijonai žmonių, po karo – tik 1,6 milijono. Dar vienas milijonas atvyko iš kitų SSRS respublikų. „Ir jiems reikėjo pastatyti būstus, vaikų darželius, mokyklas, ligonines. Dar 1988 metais buvo paskaičiuota, kad kiekvienam atvykėliui kasmet buvo išleidžiama beveik po 12 tūkstančių rublių. Tuomet buvo gyvenamųjų namų statybos bumas. O namai, kaip išaiškėjo, buvo neefektyvūs energijos panaudojimo požiūriu, todėl dabar dauguma žmonių moka dideles sumas už šildymą“, - sako ji.