Visi žinome, koks yra svarbus kvapas mūsų nuotaikai, o aplinka ir harmonija yra ne tik vaizdas, garsas ir spalvos, o taip pat ir oras, kuris mus supa. Tačiau ne visada tai, kas kvepia, duoda naudos, ypač neaiškios kilmės sintetiniai kvapai, galintys sukelti net sveikatos problemų.
Siekinat sumažinti nemelonų kvapą patalpose dažniausiai čiumpame oro gaiviklį. Jis plačiai naudojamas biuruose, viešbučiuose, vonioje, tualete ar automobilyje. Tai gali būti purškiami aerozoliai, kvapios plytelės ar muilai, kvapūs lapeliai, žvakės, smilkalai, į elektros tinklą jungiami kvapą skleidžiantys prietaisai. Dažniausia parduotuvėse siūlomi oro gaivikliai, kurie „nustelbia“ blogą kvapą sintetinėmis kvapiosiomis medžiagomis arba slopina kvapo receptorius. Pastaruoju atveju nosies ertmė yra padengiama plona aliejinga plėvele arba naudojama nervines ląsteles slopinanti veiklioji medžiaga (formaldehidas, fenolis).
Prieš keletą metų aerozoliuose buvo naudojamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos – chlorfluorangliavandeniliai (CFC). Besivystančiose šalyse jos yra naudojamos ir šiandien. Ozono sluoksnis apsaugo žemę ir jos gyventojus nuo saulės skleidžiamų pavojingų ultravioletinių spindulių. Padidėjęs UV spindulių kiekis sukelia vis daugiau vėžinių susirgimų bei silpnina imuninę sistemą. Europos Sajungoje gaminamuose aerozoliuose draudžiama naudoti CFC, todėl rinkdamiesi ES pagamintą prekę, nesuklysite. Ant kai kurių gaminių taip pat galite rasti užrašus – „CFC free“, „No CFCs“, „Ozone friendly“ ar „Ozone safe“.
Kita problema, kuri kamuoja gyventojus – tai nemalonūs kvapai atsiradę dėl tam tikros rūšies veiklos (gyvulių fermos, atliekų perkrovimo stotis ir kt.) vykdymo. Kai kuriose šalyse tokie kvapai ribojami, dažniausiai nustatomas minimalus atstumas nuo objektų iki gyvenamųjų namų.
Nemaloniais kvapais taip pat dažnai skundžiasi tie žmonės, kurie gyvena prie nuotekas valančių ir nuotekų dumblą tvarkančių įmonių. Kol kas ši problema sunkiai sprendžiama. Kvapų kenksmingumas ir poveikis sveikatai medicinos, aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu yra sunkiai įvertinami. Išsiskiriantys kvapai turi buti kontroliuojami projektuojant tokius įrenginius. Tai nėra lengva užduotis, nes reakciją į kvapus yra individualus ir subjektyvus dalykas. Kvapų kontrolės pirmasis etapas prasideda nuo kvapo matavimo ir jame esančių cheminių junginių koncentracijos nustatymo. Svarbūs veiksniai, apibūdinant kvapo keliamą nemalonų pojūtį, suerzinimą, yra kvapo pobūdis, patvarumas.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu
Užsk.nr 2387
VGTU (nuotr. Gamintojo)
