Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Lietuva ketina statyti neatlikusi Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). Tai ne tik pasėjo nerimo, o ateityje galėtų baigtis piliečių bylomis prieš valstybę. Sunerimę klaipėdiečiai vienos kelių visuomeninių organizacijų narius vienijančiame interneto forume paskelbė, kad SGD terminalas stumiamas skubant ir nesitariant su visuomene, nors „saugykloje bus saugoma atominei bombai prilygstanti energija“. Esą terminalas bus statomas neįvertinus atstumo iki miesto, vyraujančių vėjų ir kitų aspektų. Tuo tarpu AB „Klaipėdos nafta“ atstovai tvirtina, kad gyventojų baimės nepagrįstos, o į visuomenę dominančius klausimus bus atsakyta birželį.
Apskųsti – dešimt dienų
Gegužės 16 dieną, kai visa Lietuva užgniaužusi kvapą laukė, o vėliau stebėjo ir vertino Garliavos mergaitės perdavimo motinai įvykius, AB „Klaipėdos nafta“ interneto svetainės naujienų skyrelyje pasirodė pranešimas „Dėl SGD terminalo specialaus plano SPAV atrankos sprendimo“.
Būsimoji SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ ir Specialiojo plano bei SPAV atrankos dokumento rengėja – UAB „Sweco Lietuva“ paskelbė apie priimtą sprendimą neatlikti SPAV procedūros. Susipažinti su dokumentu ir „sprendimo neatlikti SPAV motyvais“ bei raštu pateikti siūlymus buvo galima per dešimt dienų nuo informacijos paskelbimo. Reaguoti suskubo pastabūs visuomenininkai iš Jungtinio demokratinio judėjimo, išspausdinę viešą paklausimą bei sujudinę kitus visuomenininkus.
„Mes ne prieš terminalą – jis reikalingas, bet parinkti vietą ir statyti reikia, kad būtų saugu. Jei Klaipėdos centre nori įsivesti dujinį šildymą, privalai atsakyti į daugelį klausimų apie būsimą poveikį aplinkai. O čia – ne?“ – retoriškai klausė visuomenininkai.
Domisi, bet nepanikuoja
Apie visuomenės nuotaikas ir SPAV (ne)reikalingumo mįslę teiravomės Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės Ramunės Staševičiūtės. „Manau, šiame projekte SPAV privalomas. Arba turi būti miesto savivaldybės, uosto direkcijos, Visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento ir kitų įstatymu apibrėžtų subjektų atsakymai, kad šis dokumentas neprivalomas. Tik tada planavimo organizatorius gali priimti sprendimą, kad SPAV nereikia. Tačiau keista, kad tokie svarbūs ir reikšmingi objektai „eina“ be SPAV – tai iš esmės prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, ir net paprastas pilietis gali teistis ateityje su valstybe dėl pažeistų jo interesų. Ir... laimėtų“, – neabejojo R. Staševičiūtė.
Pašnekovės nuomone, SPAV atsisakyta, kad būtų pagreitintas terminalo statybų procesas. „Tačiau mums, klaipėdiečiams, rūpi, koks poveikis būtų gaisro, sprogimo atveju. Juk laivai praplaukia pro centrą, Senamiestį link Kuršių nerijos“, – sakė pašnekovė. Anot jos, didelės panikos nėra, nes miestas“ įpratęs gyventi iš jūros“, bet „niekas ir nesidžiaugia tuo terminalu“. „Greičiau, priima kaip būtinybę. Be abejo, geriau būtų statę Būtingėje. Tai mažiau išvystytas rajonas, terminalas būtingiečiams naudingas, nes atsirastų naujų darbo vietų, tačiau statant Būtingėje kaina išaugtų, o ir procesas ilgiau užtruktų, gal statybos baigimas užsitęstų dar dvejus metus, o valstybė, matyt, nori kur jai patogiau ir greičiau. Todėl pasirinkta Kiaulės nugara“, – svarstė miesto tarybos narė.
Anot jos, didžiausia grėsmė kiltų iš pro miestą praplauksiančių suskystintų dujų prikrautų laivų. „Juk jie praplauks pro visą miestą, švartuosis prie Kiaulės nugaros terminalo stacionarios platformos, į kurią bus pumpuojamos dujos ir tiekiamos į vamzdyną. Domėjausi, pasaulyje yra buvę avarijų, ir gana rimtų, tiesa, dažniau būdavo „kalta“ ne technika, o žmogiškasis veiksnys. Kai miesto taryboje tvirtinome Poveikio aplinkai vertinimo programą, pagal kurią turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), pageidavome, kad ši rizika būtų taip pat įvertinta ir numatytos apsaugos priemonės“, – sakė R. Staševičiūtė. Jos žiniomis, visuomenė netrukus bus pakviesta susipažinti su atliktu PAV ir būsianti puiki proga paklausti, kodėl neatliktas SPAV.
Visuomenę supažindins vėliau
AB „Klaipėdos nafta“ komunikacijos vadovė Indrė Milinienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad bendrovė „yra įpareigota įgyvendinti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą Lietuvoje ir jį įgyvendina vadovaudamasi visais priimtais ir galiojančiais LR įstatymais ir teisės aktais“. I. Milinienė pripažino, jog bendrovė jau sulaukė visuomenininkų – Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo užklausos dėl SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimo. Pašnekovė pabrėžė, kad vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, įgyvendinant projektus „vykdomos dvi procedūros, kurių pavadinimai skamba panašiai, tačiau savo esme yra skirtingos“. „PAV atliekamas siekiant visapusiškai įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. O SPAV „atliekamas, siekiant strateginiu (sustambintu) masteliu įvertinti bet kokio su projektu susijusio plano sprendinių poveikį aplinkai, – dėstė „Klaipėdos naftos“ atstovė. – Galima sakyti, kad PAV apima bet kokią veiklą, susijusią su SGD terminalu. Šiame dokumente, be kita ko, vertinami ir socialinės rizikos aspektai. Netgi rengiant SPAV jo apimtyje paties SGD terminalo sąlygojama socialinė rizika vertinama nebūtų, nes SGD laivas nėra plano sprendinys (laivas – ne statinys, jam fiksuota teritorija nebūtina)“.
„Klaipėdos naftos“ atstovė tvirtino, jog SGD terminalo ir susijusios infrastruktūros techniniai bei teritoriniai sprendiniai vertinami galimo poveikio aplinkai, kraštovaizdžiui, visuomenės sveikatai, saugumui ir kt. aspektais. „Šiuo metu yra pilnai užbaigti visi aplinkos tyrimai bei parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita. PAV ataskaitą šią savaitę planuojame paviešinti visuomenei, o birželio pabaigoje su visuomene bus organizuoti vieši susitikimai, AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Sweco Lietuva“ organizuos kiek galima platesnę viešą diskusiją apie planuojamą SGD terminalo projektą bei atlikto poveikio aplinkai vertinimo rezultatus ir išvadas“, – sakė pašnekovė, primindama, kad visuomenės atstovams bus sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su projekto dokumentais, pateikti dominančius klausimus bei gauti tinkamus atsakymus.
Į galimas bylas Lietuvai numojama ranka
Į mūsų klausimą, kodėl nuspręsta neatlikti SPAV procedūros, I. Milinienė atsakė aptakiai. „Pagrindinės priežastys, dėl kurių pilnos SPAV procedūros nuspręsta nevykdyti yra dvi. Jau baigiama rengti PAV ataskaita, apimanti visus projekto aspektus, todėl šia prasme SPAV nepasakytų nieko naujo“. Antroji priežastis esanti ta, kad „SGD terminalo SPAV buvo atliktas kartu su plėtros planu 2011 metais ir patvirtintas Lietuvos institucijų gruodžio mėnesį“.
Tuo tarpu Lietuvoje jau yra precedentų, kai piliečiai kreipiasi į ES institucijas dėl projektų, atliktų neįvertinus strateginių pasekmių aplinkai, ir pradedamos bylos. Antai prieš kelerius metus į Europos Parlamentą kreipėsi Lentvario seniūnijos gyventojų bendruomenė „Atgimimas“ dėl to, kad neatlikus SPAV procedūrų buvo šalia gyvenamųjų kvartalų suprojektuota 176 ha sandėliavimo ir pramoninės paskirties teritorija. Tai buvęs ne pirmas atvejis, kai miesto savivaldybė ir valstybės institucijos, planuodamos būsimus objektus apeidavo SPAV procedūrą. Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis 2010 metais išplatino savivaldybėms, ministerijoms, Vyriausybei bei kitoms institucijoms ir asociacijoms oficialų raštą, kuriuo pranešė apie SPAV procedūrų svarbą ir nemalonų „šansą“ nesilaikant įstatymo sulaukti „nemalonių procedūrų prieš Lietuvą“.
Privačiam ir valstybiniam – skirtingos sąlygos?
Klaipėdoje artimiausiais metais galėjo atsirasti du suskystintų gamtinių dujų terminalai, tačiau valdininkai privačiam projektui buvo iškėlę sąlygas, kurių valstybiniam objektui taikyti nelinko. Koncernas „Achemos grupė“ domėtis SGD terminalo poreikiu pradėjo dar tada, kai Lietuvoje net nebuvo Energetikos ministerijos. Pastaroji savo valdomai įmonei „Klaipėdos nafta“ tokią užduotį – pastatyti SGD terminalą – iškėlė 2010–aisiais. Be to, privačių investuotojų į savo projektą ketinta neįsileisti. Todėl „Achemos grupė“ ėmė analizuoti savo terminalo statybos galimybę AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) teritorijoje, Smeltės pusiasalyje. „Achemos grupės“ terminalo našumas būtų siekęs apie 3 mlrd. kub. m. Dujų per metus – tiek jų sunaudoja visa šalis. Turėti savo terminalą „Achemos grupei“ apsimokėjo: vien koncerno valdoma trąšų gamybos įmonė „Achema“ sunaudoja apie trečdalį visų į Lietuvą importuojamų dujų. Tačiau pernai rudenį verslininkai pasijuto speičiami į kampą būtent „nuleidus iš viršaus“ reikalavimą atlikti SPAV. Kai „Achemos grupė“ parengė poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą ir paruošiamųjų darbų eigą pristatė Klaipėdos miesto politikams, sulaukė perspėjimo iš dviejų ministerijų. Aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio ir energetikos viceministro Žygimanto Vaičiūno raštuose buvo teigiama, kad privatus terminalas priskirtinas valstybinės svarbos energetikos objektų (VSEO) kategorijai ir turi būti plėtojamas pagal Nacionalinės energetikos strategijos nuostatas. Todėl pareikalauta pirma parengti plėtros planą ir strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV), o ne PAV, kurį „Achemos grupė“ buvo užsakiusi pirmiausia.
KLASCO atstovė spaudai Vida Bortelienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė neseniai taip pat pastebėjusi skelbimą, kad „Klaipėdos naftos“ projektui nereikia SPAV, kurio anksčiau buvo reikalaujama iš „Achemos grupės“ analogiškam projektui. „Klaipėdos miesto taryba stebi situaciją, ir džiugu, kad vietos politikai supranta, kad šiems projektams – valstybiniam ir privačiam – negali būti taikomi skirtingi reikalavimai, – sakė V. Bortelienė. – Mūsų bendrovė jau atliko tyrimus, PAV, įvertino galimą tokio objekto poveikį gamtai, gyventojams“.
Tačiau ar privatus terminalas bus statomas, kol kas nenuspręsta. „Tai spręs koncerno valdyba. Kaip sakė koncerno sudarytos Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo darbo grupės vadovas Algis Latakas, „durys jau atidarytos, bet nebūtina pro jas įeiti“, – sakė V. Bortelienė. Anot pašnekovės, ruošiantis statyti terminalą ir pradėjus parengiamuosius darbus nebuvo žinoma, kad Vyriausybė įpareigos verslą ketvirtadalį dujų pirkti iš valstybės. Mat, kad valstybinis terminalas nebūtų nuostolingas, numatyta įpareigoti gamtinių dujų tiekėjus pirkti po 25 proc. gamtinių dujų iš SGD terminalo ir iš „Gazpromo“.
SPAV – nieko vertas reikalavimas
Naglis Puteikis, Seimo narys
SPAV ir PAV yra išsidirbinėjimas iš Lietuvos žmonių. Tai – veidmainystė prieš Lietuvą, nes jis panaudojamas kaip kam „reikia“. Lietuvai reikalinga energetinė nepriklausomybė, o šios idėjos priešai sakys, kad suskystintųjų dujų terminalas blogai, nes nėra atliktas SPAV. Nors niekas dėl to terminalo nesusprogs ir nenusinuodys. O kai Klaipėdoje buvo ruošiamasi deginti nerūšiuotas šiukšles žemoje temperatūroje, kurioje iš degančių plastiko atliekų išsiskiria furanai ir dioksinai, sukeliantys vėžinius susirgimus bei genetines mutacijas, net SPAV nepadeda – viskas teisėta. Nors deginti atliekas ketinama 1000 laipsnių nesiekiančioje temperatūroje, kai tuo tarpu minėtos kenksmingos medžiagos suyra tik 1050 laipsnių karštyje.
D. Norkienė
