Rugsėjo 4 d. 11 val. Krašto apsaugos ministerijoje bus pasirašoma Krašto apsaugos ministerijos ir Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sutartis dėl biudžeto lėšų panaudojimo karo tarnybą atlikusių jaunuolių darbui ir įdarbinimui subsidijuoti.
Sutartyje, kurią pasirašys krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis, numatoma Darbo biržai iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto pervesti lėšų bazinius karinius mokymus atlikusiųjų jaunuolių šių metų darbo užmokesčio subsidijoms. Sutarties pasirašymo ceremonijoje taip pat dalyvaus Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Planuojama, kad tokiomis subsidijomis šiemet galėtų pasinaudoti apie pusantro šimto bazinius karinius mokymus baigusių jaunuolių darbdaviai. Subsidijoms išmokėti preliminariai planuojama skirti apie 200 tūkst. Lt.
„Karo tarnybą atlikusiųjų jaunuolių subsidijavimas skatins darbdavius priimti į darbą jaunus žmones, baigusius bazinius karinius mokymus arba kitu būdu atlikusius privalomąja karo tarnybą“, – sako krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Pasak ministrės, šios priemonės vienu metu padės mažinti jaunų žmonių nedarbą, nes karo tarnybą atlikę jaunuoliai bus patrauklesni darbdaviui, ir jaunuoliai turės didesnį šansą įsidarbinti. „Iš kitos pusės, darbo ir įdarbinimo subsidijos turėtų paskatinti jaunuolius savanoriškai įgyti pagrindinių karinių žinių baziniuose kariniuose mokymuose ir tokiu būdu papildyti kraštui ginti pasirengusių piliečių rezervą“, – sako ministrė.
„Tai viena iš priemonių, kuri prisidės skatinant jaunimo užimtumą, aprėpiant kuo daugiau sričių. Neabejotinai, tai svarbi investicija į jaunų žmonių ateitį, nuo kurios priklausys tolimesnis valstybės augimas ir ekonomikos plėtra“, – įsitikinęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Subsidijuojama bus 100 proc. darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio ir nuo jo apskaičiuoto socialinio draudimo sumos, neviršijant 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio (šiuo metu tai yra 1200 Lt). Subsidija bazinius karinius mokymus baigusius jaunuolius įdarbinusiems arba į šiuos mokymus savo darbuotojus išleidusiems darbdaviams bus mokama 3 mėnesius jaunuolius įdarbinus arba darbuotojui sugrįžus į darbą. Darbdavys, siekiantis gauti subsidiją, turės kreiptis į teritorinę darbo biržą.
Darbo ir įdarbinimo subsidijavimas yra viena iš priemonių jaunuoliams paskatinti savo noru atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, kurias numato 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Karo prievolės įstatymas. Naujas įstatymas atvėrė galimybę 2008 m. sustabdytą šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą pakeisti savanoriškais trijų mėnesių (12 savaičių) trukmės baziniais kariniais mokymais.
Naujojoje Karo prievolės įstatymo redakcijoje numatoma ne tik subsidijuoti darbą ir įdarbinimą, čia jaunuoliams, baigusiems bazinius karinius mokymus arba kitu būdu atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą, numatytos ir kitos lengvatos – dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą (kai kelių kandidatų rezultatai vienodi), kai kuriose aukštosiose mokyklose pirmenybė stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas, taip pat darbinantis į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso, ir kt. Šios skatinimo priemonės taikomos karo prievolininkams, karo tarnybą atlikusiems jau įsigaliojus minėtam Įstatymui, t. y. po 2011 m. rugsėjo 1 d.
Nuo 2011 metų spalio, kai buvo pradėti baziniai kariniai mokymai, iki dabar mokymus baigė daugiau nei 1100 karių.
Karo prievolės įstatymo naujoji redakcija nustato lanksčią privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sistemą – tris tarnybos atlikimo būdus: trijų mėnesių trukmės bazinius karinius mokymus, devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Įstatymas numato į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuolius kviesti savanoriškumo pagrindais ir tik jų pritrūkus atsitiktine tvarka pašaukti noro nepareiškusius karo prievolininkus. Tikimasi, kad pareiškusių norą dalyvauti šiuo metu organizuojamuose baziniuose kariniuose mokymuose bus pakankamai ir šaukti privalomai nereikės.
Kasmet tvirtindamas ribinius Lietuvos kariuomenės skaičius, Seimas taip pat patvirtina būdą, kuriuo bus atliekama privalomoji pradinė karo tarnyba. Šiemet tai – baziniai kariniai mokymai.
