Tik baigus mokyklą ir atėjus į universiteto aplinką, reikia priprasti prie kitokios tvarkos. Vienas iš svarbiausių dalykų – paskaitų lankomumas. Seminarus ir pratybas lankyti yra privaloma, nes jie žymimi, o štai į paskaitų lankymą žiūrima atlaidžiau: studentas pats nusprendžia – šiandien eis ar ne, rašo jaunimogidas.lt.
Kad nereikėtų spėlioti, apie paskaitų ir seminarų lankomumą savo nuomonėmis dalinasi Vilniaus universiteto dėstytoja Anna Maciūnienė, Doc. dr. Gintarė Judžentytė, Doc. dr. Jurgis Pakerys, pirmakursės Evelina, Ernesta bei ketvirtakursės Erika ir Eglė.
Ką manote apie paskaitų, pratybų (seminarų) lankomumą?
Dėstytoja Anna Maciūnienė: „Universitete labai aiškiai reglamentuojamas lankomumas. Pratybų ir seminarų lankomumas, ypač pirmo kurso studentams, yra būtinas. Pirmieji mokslo metai studentams būna sunkūs: reikia priprasti prie kitokios tvarkos, naujų dalykų ir gausybės informacijos. Ne kiekvienas sugeba savarankiškai pasiruošti egzaminui neišklausęs viso kurso. Ypač tada, kai mokomasi užsienio kalbų. Pagal studijų nuostatus galima praleisti iki 35 proc. pratybų (seminarų)."
Doc. dr. Jurgis Pakerys: „Svarbiausia asmeninė iniciatyva ir noras dalyvauti. Jei jo nėra, ir lankymas (ar oficialus jo reikalavimas) mažai prasmingas ir paskaitoje, ir seminare.“
Doc. dr. Gintarė Judžentytė: „Studentai ir dėstytojai privalo laikytis tam tikrų Universiteto nuostatų, kuriose teigiama, kad paskaitų lankymas yra rekomenduotinas, o seminarų ir pratybų — būtinas. Visiškai sutinku su šiomis nuostatomis. Mano galva, bendrųjų paskaitų lankymas studentams taip pat yra svarbus, juk tai, kas išgirstama per jas, vėliau taikoma seminaruose ir pratybose. Jeigu studentai nebūna girdėję teorijos, daug sunkiau dirbti per pratybas. Be to, lankydami pratybas ir seminarus studentai iš dalies pasiruošia egzaminui (jei per egzaminą būna praktinės užduotys, studentai turi parodyti, ką išmoko per semestrą).
Ir dar vienas svarbus dalykas... Jei visi studentai turi vadovautis Universiteto taisyklėmis, turi būti lygybė. Žmogus, kuris nelanko paskaitų, negali reikalauti sau tokių pat sąlygų kaip studentas, kuris sąžiningai lankė paskaitas visą semestrą.“
Ar jaučiate lankomumo skirtumą tarp pirmų ir paskutinių kursų?
Doc. dr. Jurgis Pakerys: „Sunku būtų pasakyti, nes IV kurse nedėstau, turiu tik pasirenkamąjį kursą trečiaisiais studijų metais. Jį studentai pasirenka sąmoningai, tad darbas vyksta neblogai. Ir čia, kaip matote, akcentuoju darbą, o ne patį lankymą.“
Doc. dr. Gintarė Judžentytė: „Ir taip, ir ne. Vieni pirmakursiai studentai sąžiningai lanko paskaitas visą semestrą, kiti šiek tiek „atpalaiduoja vadeles“.Aukštesnių kursų studentai dažniausiai jau supranta, kad seminarus ir pratybas lankyti būtina, tad dėl lankomumo rūpesčių nekyla. Be to, juk visada viskas priklauso nuo žmogaus: jei jis pasirinko mokytis rimtai, tai tą ir darys; jei jo tikslas – tik gauti diplomą, šis požiūris atsispindės ir rezultatuose.“
Dėstytoja Anna Maciūnienė: „Siūlyčiau lankomumo reikalavimus švelninti. Motyvuotas studentas be jokių raginimų lankys ir aktyviai dalyvaus mokymo procese. Juk pasitaiko atvejų, kai studentas, praleidęs ir draugiau pratybų (pavyzdžiui, dėl ligos), puikiai išlaiko egzaminą. Teorinių paskaitų lankomumas nėra taip griežtai reglamentuotas. Dažniausiai studentai, kurie nelanko paskaitų, pasiskolina kurso draugų užrašus, skaito vadovėlius ar papildomą literatūrą. Teorinės paskaitos yra labai naudingos studentams. Paskaitų metu užsimezga diskusijos, išsakomos įvairios nuomonės, dėstytojas pasako daugiau, negu galima perskaityti vadovėlyje.“
O, ką studentai galvoja apie paskaitų bei seminarų lankymą? Ar nieko blogo, jeigu vieną dieną studentas leis sau ilgiau pamiegoti?
Pirmakursė Evelina: „Mano manymu, paskaitų lankymas yra būtinas, nes jų metu galima sužinoti daug naudingos informacijos, į kurią gilinamės vėliau seminarų metu. Taip pat lankydami paskaitas galime daugiau išmokti, suprasti ir lengviau įsiminti mums reikalingą informaciją.“
Ketvirtakursė Erika: „Kiekvieno semestro pradžioje sau pasižadu, kad lankysiu visas paskaitas be išimčių. Dažniausiai, žinoma, šitas pažadas lieka neištesėtas. Manau, kad paskaitų lankymas turi būti privalomas, nes atėjęs į paskaitą išgirsti tai, ko galbūt neperskaitytum vadovėliuose, be to kur kas lengviau ruoštis egzaminui, kai skaitai medžiagą ir ji nėra pirmą kartą matoma ar girdima. Pati „nudegiau“ ne vieną ir ne du kartus dėl paskaitų nelankymo – balai už egzaminus tikrai nepuošia vidurkio. Taigi, reikia lankyti paskaitas, gerai ten. Aišku, visi esam žmonės, ir pamiegot norisi, ir su draugais į bariuką nubėgti reikia, tad kartais gerai ir nusispjauti į jas.“
Pirmakursė Ernesta: „Kadangi esu pirmakursė ir man dar viskas nauja bei nepažinta, į paskaitų lankymą žvelgiu itin atsakingai. Pastebiu, kad dauguma bendrakursių jau ima piktnaudžiauti paskaitų nelankymu ir to pasekmės ryškiai atsispindi rezultatuose. Esu iš tų, kurie siekia kuo geriau mokytis, tad kol kas lankau visas paskaitas. Žinoma, gal kokį rytą bus labai šalta ar netikėtai susirgsiu ir tuomet pasinaudosiu tuo, jog galiu sau leisti nenueiti į paskaitą, bet vis tiek giliai širdyje save peiksiu, nes studijuoju ne tam, kad sėdėčiau šaltame bendrabutyje su kompiuteriu ant kelių ir nieko neveikčiau.“
Ketvirtakursė Eglė: „Nepaisant šaltų rytų ir pilnų troleibusų, į paskaitas eiti verta, nes jos būna įdomios (na, bent kai kurios) ir naudingos, kadangi egzaminą laikyti vis tiek reikės. Tačiau, juk universitetas nesugrius jeigu vieną kitą paskaitą ir praleisime. Su seminarų lankymu kitas dalykas, lankomumą juose žymi. Todėl juos praleisti nerekomenduojama.“
Kartais galima leisti sau nenueiti, nes lauke šalta, sergi ar tik paryčiais grįžai iš vakarėlio, tačiau bet kokiu atveju visi supranta, jog paskaitas bei seminarus geriau lankyti, nes egzaminus vis dėlto teks laikyti. Galima pasidžiaugti, kad bent jau šiuo klausimu studentų ir dėstytojų nuomonės sutampa.
Eglė Užkuraitė
