Naujoji valdžia rengiasi iš peties smogti liberalų ir konservatorių vykdytai aukštojo mokslo reformai, kurią švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė yra pavadinusi „Lietuvos sėkmės istorija“. Darbo partijos (DP) ir socialdemokratų (LSDP) atstovai vieningai žada atsisakyti krepšelių finansavimo principo, atimti iš Švietimo ir mokslo ministerijos aukštųjų mokyklų valdymo vadžias ir grąžinti jas akademinei bendruomenei.
Reformuos reformą
Naujos švietimo politikos gairės šiuo metu yra rengiamos DP ir LSDP programinių nuostatų pagrindu. „Tvarka ir teisingumas“ (TT) šiai sričiai, ypač aukštajam mokslui, skiria gerokai mažiau dėmesio. Anot partijų nuostatas švietimo klausimais derinančios darbo grupės atstovų – Vydo Gedvilo (DP) ir Rimanto Vaitkaus (LSDP), dėl aukštojo mokslo koalicijos partneriai iš esmės sutaria.
Socdemai ir „darbiečiai“ yra pasiryžę naikinti krepšelius – viena pagrindinių aukštojo mokslo reformos naujovių – ir pereiti prie valstybės užsakymų sistemos rengiant specialistus. Kartu jie pabrėžia, kad ši „reformos reforma“ turi būti vykdoma palaipsniui. „Reikia numatyti, kiek tai kainuos finansiškai, kokią mes, kaip valstybė, galime prisiimti naštą, parengti reikiamą skaičių reikalingų studentų, atsižvelgiant į specialistų poreikį, regioniškumą ir, žinoma, valstybės biudžeto galimybes“, – teigia R. Vaitkus.
Švietimo reikalus partijoje kartu su V. Gedvilu kuruojanti Virginija Baltraitienė (DP) pritaria, kad skubotų sprendimų daryti nereikėtų: „Mes tikrai taip nedarytume, kaip padarė liberalai – iš karto priima įstatymą, ir jis įsigalioja. Tam turi būti pereinamasis laikotarpis“, – tvirtina „darbietė“.
Keis universitetų valdymą
Anot V. Gedvilo, darbus švietimo srityje reikėtų pradėti nuo naujos, ilgalaikės švietimo strategijos parengimo. Šiame procese turėtų dalyvauti visos parlamentinės jėgos. Esą tuomet kaskart atėjus naujai valdžiai nereikėtų keisti švietimo politikos.
Paklaustas, ar galima tikėtis naujos aukštojo mokslo reformos, V. Gedvilas pareiškė manąs, kad jokios reformos apskritai nebuvo. Jo žodžiais, buvo viso pakeisti aukštųjų mokyklų valdymo, rektoriaus rinkimo ir finansavimo principai. „Aš to nelaikau reforma“, – teigė jis.
V. Gedvilo nuomone, dabartinė aukštųjų mokyklų valdymo tvarka yra politizuota: „Tarybą sudaro 9 arba 11 asmenų, ir ši taryba renka rektorių. Daugiau kaip pusė tarybos narių yra tvirtinami ministro parašu“. Pasak politiko, aukštųjų mokyklų vadovą turėtų rinkti akademinė bendruomenė.
V. Gedvilas taip pat pabrėžia, kad vienas pirmųjų naujosios valdžios darbų švietimo srityje turėtų būti Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Anot jo, negalima dirbti su įstatymu, kuris prieštarauja Konstitucijai.
ŠMM – portfelių dalybų pastumdėlė
Per ministerijų dalybas švietimo ir mokslo ministro portfelis atiteko DP, tačiau kol kas neatskleidžiama, kas šiai ministerijai vadovaus. Kol trečiadienio rytą nebuvo patvirtinta, kad V. Gedvilas pretenduoja į Seimo pirmininko postą, daugelis jį matė ministro kėdėje. Jis pats teigia manąs, kad švietimo ministru būti galėtų. Jo kandidatūrai pritaria ir socialdemokratas R. Vaitkus: „Manau, kad V. Gedvilas turi būti pasiūlytas kaip prioritetas“, – tvirtino jis.
DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas atsisako įvardyti pagrindinius savo partijos pretendentus į ministro postą. „Aš galvoju, kad iš pradžių bus išrinktas Seimo pirmininkas, o paskui prasidės etapai dėl ministerijų, ministrų ir personalijų“, – LRT.lt teigė „darbiečių“ lyderis.
Paklaustas, ar V. Baltraitienė yra realiausia kandidatė, V. Uspaskichas aiškino, kad ji yra įtraukta į dešimties kandidatų eiti ministrų pareigas sąrašą, kurį antradienio vakarą patvirtino DP prezidiumas.
Filosofo, „Naujosios kairės 95“ vadovo prof. Andriaus Bielskio nuomone, socialdemokratai, atsisakydami Švietimo ir mokslo ministerijos, padarė klaidą. Šios ministerijos sritis – viena sudėtingiausių, ji nevaldo didelių resursų, „O jie, LSDP, nori didesnį kąsnį atkąsti. Šia prasme jie elgiasi panašiai kaip Algirdo Brazausko socialdemokratai, o ne kaip tikri socialdemokratai“.
Vienodos studijų įmokos
V. Gedvilas tikina, kad gerai ir labai gerai besimokantiems jaunuoliams nemokamas mokslas turi būti užtikrintas. Tuo metu tie, kurie į minėtą kategoriją nepateks, turės mokėti vienodo dydžio studijų įmoką, kuri nepriklausys nei nuo pasirinktos studijų krypties, nei nuo jų kainos.
Anot R. Vaitkaus, ši fiksuota studijų įmoka neturėtų viršyti 2000 Lt. Tuo metu V. Gedvilas sako, kad kol kas numatyti jos dydį yra sunku. „Galvoju, jog ta įmoka būtų 3000–4000 Lt, ne daugiau. Mūsų studentai daugiau mokėti negalės“, – svarsto politikas, pridurdamas, kad turėsime atsižvelgti į mūsų gyvenimo lygį.
V. Gedvilo teigimu, studentų rotacija turėtų būti vykdoma po kiekvienos sesijos. Tad jei studentas ir įstotų į mokamą vietą, gerai išlaikę sesijos egzaminus jis galėtų pereiti į valstybės finansuojamą vietą.
Su aukštosiomis mokyklomis jau pasirašę sutartis studentai privalės studijas tęsti senosiomis sąlygomis. Tuo metu nauja finansavimo sistema, anot R. Vaitkaus, galėtų įsigalėti nuo 2013 m. rugsėjo.
Koalicijos partneriai, be kita ko, yra nutarę, kad paskolas studijoms teiks Valstybinis studijų fondas, o ne komerciniai bankai, kaip buvo iki šiol. R. Vaitkaus teigimu, šis fondas yra sukaupęs pakankamai lėšų, kad galėtų vykdyti studijų kreditavimą. V. Gedvilas patikslina, jog paskolos palūkanų dydis neturėtų būti didesnis nei 3 proc. Jis taip pat žada, kad paskolą bus galima pradėti grąžinti ne iškart po studijų baigimo.
Trumpins studijų trukmę?
V. Gedvilo požiūriu, studijų trukmė pasirinkusiems socialinius mokslus galėtų būti sutrumpinta: bakalauro studijų – iki 3,5 metų, magistro – iki 1,5–2 metų, doktorantūros – iki 3 metų. Tuo metu technologinių mokslų, politiko nuomone, trumpinti nereikėtų. Esą ten daugiau praktikos, vyksta laboratoriniai darbai. Jo nuomone, dėl studijų laiko sumažinimo aukštojo mokslo kokybė Lietuvoje neturėtų suprastėti.
Šią „darbiečių“ nuostatą socialdemokratai savo užrašuose sako „pasižymėję raudonai“. Socdemai sako gavę signalų iš JAV, kad sumažinus studijų trukmę lietuviškų diplomų pripažinimo klausimas iškiltų visu rimtumu.
A. Bielskis darbiečių planus trumpinti studijų trukmę vertina atsargiai. „Viena vertus, tai man suprantama. Kita vertus, ir taip tos studijos yra labai paviršutiniškos. Gali būti, jog nukentėtų kokybė“, – baiminasi jis.
Propaguos gyvulininkystę
DP atstovai, be kita ko, norėtų skatinti stojančius į aukštąsias mokyklas jaunuolius rinktis labiau ūkio poreikius atitinkančias specialybes. Jie ypač pabrėžia specialistų stygių žemės ūkio sektoriuje. Anot V. Baltraitienės, nors Lietuvoje žemės ūkiai stambėja, ir specialistų poreikis auga, su žemės ūkiu susijusios programos krepšelių gauna labai mažai.
„Aš taip suprantu, kad valstybė nespėja atsižvelgti į žemės ūkio poreikį. Kuris moksleivis stos į universitetą, kad baigtų agronomiją? Tik vienetai tokių atsiranda. Bet dabar jau tokių reikia“, – tikina A. Baltraitienė. Jai pritaria ir V. Gedvilas, pasak kurio, gyvulininkystės technologai pastaruoju negavo nė vieno krepšelio.
A. Bielskio manymu, į aukštąjį mokslą vis dėlto neturi būti žvelgiama instrumentiškai, kaip vien į tai, kas garantuoja darbo vietą. „Nors tai yra svarbu, mes turime lavinti žmones, o ne tik ruošti juos rinkai“,– įsitikinęs A. Bielskis.
Evelina KAZAKEVIČIŪTĖ
