Tikėkimės, kad žodžio kišenėje ieškoti neteks: Prahoje vyks daugiakalbiai pasimatymai, Sofijoje – diskusijos, Orhuse – reperių varžybos, Budapešte duris atvers Europos kalbų kokteilių baras, Kardife vyks užsienio autorių poezijos vakaras, o trisdešimtyje Berlyno bibliotekų bus galima pasipliuškenti „lingvistinėse voniose“. Tai vos keli pavyzdžiai, kaip rytoj, rugsėjo 26 d., visoje Europoje bus minima Europos kalbų diena (žr. renginių sąrašą ). Europos Komisijos šia proga Limasolyje (Kipras) rengiamoje konferencijoje dalyvaus daugiau kaip 400 svečių, kurie diskutuos, kaip būtų galima pagerinti kalbų mokymąsi, ir aptars kalbų reikšmę globalizuotame pasaulyje.
„Kartais žmonės klausia, ar globalizacijos amžiuje kalbos vis dar svarbios. Mano atsakymas paprastas: diena, kai Europa nustos kalbėjusi visomis savo kalbomis, bus diena, kai Europa – kaip idėja, kaip projektas – nustos egzistavusi. Vienas iš esminių ES tikslų – bendradarbiauti siekiant geresnės visuomenės, tačiau drauge pripažinti ir gerbti skirtumus. Kalbos – neatskiriama šios misijos dalis. Jei mums nerūpi išmokti kaimyninės šalies kalbos, vadinasi, mums nerūpi ir patys kaimynai. Kalbų mokymas ir mokymasis – vienas naujosios programos „Erasmus visiems“ prioritetų“, – kalbėjo už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou.
Europos kalbų dieną nuo 2001 m. bendromis jėgomis rengia Europos Komisija ir Europos Taryba. Be to, Europos Taryba 47 šalyse, kurios yra jos narės, remia pačias įvairiausias visuomenės informavimo iniciatyvas – tai Grace (Austrija) įsikūrusio Europos šiuolaikinių kalbų centro įgyvendinamos kampanijos „Pakalbėk su manimi!“ (Talk to me!) dalis. Šiuose renginiuose įvairaus amžiaus žmonės raginami pradėti mokytis kalbų ir naudotis kultūrų ir kalbų įvairovės privalumais.
Pagal Europos Komisijos siūlomą naują 2014–2020 m. švietimo, mokymo ir jaunimo programą „Erasmus visiems“ bus sustiprintas kalbų mokymo ir mokymosi rėmimas. Programoje numatyta gerokai padidinti finansavimą, todėl ES subsidijas studijoms, stažuotėms ar savanoriškai veiklai užsienyje gaus iki 5 mln. asmenų, t. y. beveik dvigubai daugiau, nei pagal 2007–2013 m. programas gauna dabar. Vienas iš pirminių tokio judumo mokymosi tikslais siekių – padėti žmonėms geriau išmokti kalbą ir sužinoti daugiau apie kitas kultūras.
Tolesni veiksmai
Programą „Erasmus visiems“, kurią šiuo metu svarsto Taryba ir Europos Parlamentas, tikimasi priimti pirmąjį 2013 m. pusmetį.
Rugsėjo 27 d. Limasolyje vyksiančioje konferencijoje „Daugiakalbystė Europoje“ Komisijos narė Androulla Vassiliou apdovanos penkių projektų, labai prisidėjusių prie kalbų mokymo ir mokymosi skatinimo, rengėjus.
Pagrindiniai faktai
Europos Sąjunga turtinga kalbų: šiuo metu yra 23 oficialiosios kalbos (kitais metais į ES įstojus Kroatijai jų bus jau 24), maždaug 60 regioninių ir mažumų kalbų bei daugiau kaip 175 migrantų kalbos.
Į programas, kuriomis siekiama padėti mokytis kalbų ar gerinti kitus gebėjimus ir pagal kurias aukštųjų mokyklų studentai dalį laiko gali studijuoti kitoje šalyje (pavyzdžiui, „Erasmus“), ES investuoja maždaug 1 mlrd. EUR per metus. Kasmet ES stipendijas pagal tokias programas kaip „Erasmus“ (aukštasis mokslas), „Leonardo da Vinci“ (profesinis mokymas) ir „Veiklus jaunimas“ (savanoriška veikla, darbas su jaunimu) gauna daugiau kaip 400 000 jaunuolių. Be to, į su kalbomis susijusią veiklą ir projektus ES kasmet investuoja apie 50 mln. EUR.
Limasolyje rengiamoje konferencijoje „Daugiakalbystė Europoje“ bus paminėtos dešimtosios 2002 m. Barselonos Europos Vadovų Tarybos, kurioje valstybių ir vyriausybių vadovai paragino nuo ankstyvo amžiaus mokyti bent dviejų užsienio kalbų ir parengti kalbinės kompetencijos rodiklį kalbų mokymosi pažangai vertinti, metinės. Šioje konferencijoje bus pristatyti Europos kalbų mokymosi projektai ir pateikta informacijos apie Europos Sąjungos kalbų tarnybas ir žiniasklaidą, kurios specializacija – Europos reikalai.
Daugiau kaip prieš dešimtmetį sukurtu Europos kalbų ženklu žymimi novatoriški kalbų mokymosi ir mokymo projektai. Limasolyje vyksiančioje konferencijoje Komisijos narė A. Vassiliou Europos kalbų ženklą pirmą kartą suteiks geriausiems projektams. Dalyvaujančių šalių koordinatoriai pristatė po vieną išskirtinės naudos Europai teikiantį projektą. Penkis laureatus atrinko projektus vertinusi europinė komisija.
2013 m. Europos Komisija ir Europos Taryba ketina pasirašyti oficialų partnerystės susitarimą, kuriuo būtų sustiprintas bendradarbiavimas sprendžiant daugiakalbystės ir kalbų mokymosi klausimus tokiose srityse kaip vertinimas, kvalifikacijų pripažinimas, dalijimasis patirtimi ir duomenimis, IRT priemonės, suaugusių migrantų kalbų mokymasis priimančiojoje šalyje ir vaikų iš migrantų šeimų mokymas pagrindine mokymo kalba.
