Anot Studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, kalbėdami apie ateitį labai aiškiai išsakome dalykus, kurie mūsų netenkina dabartiniame aukštajame moksle. „Studentų atstovų parengtos rezoliucijos ne tik parodo kokį aukštąjį mokslą studentai įsivaizduoja ateityje, bet ir atskleidžia kokioms sąlygoms esant ši futuristinė vizija įmanoma. Manome, kad akademinė bendruomenė bei valdžios institucijos turėtų įsiklausyti į studentų, pagrindinių studijų proceso dalyvių, poreikius ir leistis į tolesnį dialogą dėl siekinių įgyvendinimo“, – sako P. Baltokas.
Rugpjūčio 29-31 d. pajūryje vykusiame renginyje studentai parengė 10 rezoliucijų apimančių: studijų programos sandarą, moksleivių informavimą, švietimo funkcijas valstybėje, aukštojo mokslo finansavimą, socialinę dimensiją aukštajame moksle.
Studentų manymu, vienas esminių pokyčių turinčių įvykti iki 2030-ųjų – valstybės požiūrio į aukštąjį mokslą pasikeitimas. Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ švietimas įvardinamas kaip vienas pagrindinių elementų leisiančių kurti sumanią visuomenę. „Dar 2006 m. Lisabonoje Europos Komisija iškėlė siekį, kad Europos Sąjungos valstybėse finansavimas aukštajam mokslui turėtų siekti ne mažiau 2 proc. BVP, 2010 m. Bolonijos proceso šalių, tarp jų ir Lietuvos, ministrai sutarė, kad nepaisant ekonominių sunkumų finansavimas aukštajam mokslui turėtų išlikti prioritetu. Tačiau, nors švietimas ir yra įvardinamas kaip viena svarbiausių sričių valstybėje, atėjus biudžeto skirstymo laikui tai jau eilę metų pamirštama”, – sako LSS prezidentas Paulius Baltokas.
Studentų manymu, 2030-aisiais Lietuvoje turėtų būti mažiau aukštųjų mokyklų. Mažėjimo tendencijas diktuos poreikis konkuruoti tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje bei siekis gerinti studijų kokybę, o tai įmanoma tik sutelkiant kelių aukštųjų mokyklų resursus.
Mažėjant aukštųjų mokyklų skaičiui, jų galimybės didinti studijų proceso lakstumą augtų. Vienoje aukštojoje mokykloje būtų daugiau studijų krypčių ir studentas turėtų didesnę pasirinkimo laisvę kalbant apie pasirenkamus dalykus. Didesnis dėstytojų skaičius bei geresnės aukštosios mokyklos finansinės galimybės leistų išspręsti didelę dalį vadybinių iššūkių susijusių su lankstesniu studijų procesu. Lankstesnį studijų procesą studentų atstovai įvardino kaip vieną pagrindinių pokyčių ateities aukštajame moksle. Anot jų, 2030-aisiais studentas turės daugiau laisvės modeliuoti savo studijų krūvį, t.y. pats spręsti kiek laiko truks studijos, kiek modulių bus mokomasi per semestrą, didinti laisvai pasirenkamų dalykų skaičių ir taip numatyti savo studijų programos kryptį. Kalbant apie studijų proceso lankstumą akcentuotas platesnis elektroninių galimybių panaudojimas. Studentų manymu, naujausių technologijų diegimas studijų procese ne tik padidintų studijų lankstumą, suteikdamas galimybę studijų tvarkaraščių keitimui, bet ir verstų aukštąjį mokslą labiau prieinamu studentams turintiems judėjimo negalią, mat šiuo metu ne visų aukštųjų mokyklų infrastruktūra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams.
Kalbėdami apie socialinę studentų gerovę Asamblėjos dalyviai daug dėmesio skyrė stipendijų tvarkos peržiūrai. Šiuo metu studijų krepšelyje yra nustatyta pinigų suma skiriama studentų motyvacijai, aukštosios mokyklos iš šių pinigų formuoja stipendijas. Vis dėlto studijų krepšelyje studentų motyvacijai numatoma suma yra tik 2,5 BSI (t.y. 325 Lt), o už save mokantys studentai neprisideda prie stipendijų fondo, tai reiškia, kad stipendijų fondas sudaromas tik iš valstybės finansuojamų studentų lėšų, tad visai nenuostabu, kad šiai dienai Lietuvos studentų stipendijos mažiausios Europoje. Pasak P. Baltoko, jeigu ne kai kurių aukštųjų mokyklų geranoriškumas, valstybės finansavimo užtektų vos 4 proc. studentų, kuriems galima būtų išmokėti daugiau nei 300 litų stipendijas. „Tikimės, kad 2030-ųjų metų laukti nereikės ir jau 5-ių metų perspektyvoje galėsime sutarti, kad stipendijos pasiektų tam tikrą rodiklį nuo minimalios algos arba nuo vidutinio darbo užmokesčio. Sieksime, kad gerai besimokantis studentas žinotų, jog jis gaus stipendiją, kurios užtektų bent minimaliems poreikiams ir jam nereikės papildomai ieškotis darbo ar prašyti tėvų pagalbos, juk pagrindinė studento pareiga siekti aukštų studijų rezultatų. Deja, kol kas socialinė studentų padėtis tik studijuoti neleidžia“, – sako. P. Baltokas.
Asamblėjos metu didelis dėmesys buvo skirtas sklandaus perėjimo iš vidurinio į aukštąjį mokslą užtikrinimui. Pasak studentų, moksleiviams itin trūksta nešališko informacijos apie aukštąsias mokyklas šaltinio, kadangi šiuo metu pagrindinis informatorius yra pačios aukštosios mokyklos, kurios, be jokios abejonės, stengiasi išryškinti savo stiprybes. Studentų teigimu, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama mokyklų karjeros centrams ir jų funkcijų peržiūrėjimui. Studijų kokybės vertinimo centro, vertinančio aukštojo mokslo institucijas bei studijų programas, informacija turėtų būti labiau komunikuojama moksleivių tarpe. Studentų manymu, būtent Studijų kokybės vertinimo centras turėtų būti vienas iš pagrindinių nešališkų informacijos moksleiviams skleidėjų. Tiek moksleiviai, tiek studentai sutiko, kad nešališkos informacijos trūkumo problema šiuo metu itin aktuali, nes aukštosios mokyklos vis daugiau dėmesio skiria rinkodarai, pvz.: patrauklių studijų programų pavadinimų kūrimui, o ne realiam studijų programų turiniui.
Rezoliucijos Lietuvos aukštajam mokslui kurtos Lietuvos studentų sąjungos Asamblėjos, vykusios rugpjūčio 29-31 d. metu. Asamblėja, tai tradicinis jau 23-us metus vykstantis renginys, kurio skatinamas dialogas tarp studentų, moksleivių, aukštojo mokslo politiką formuojančių institucijų bei verslo sektoriaus. 2014-ųjų metų Asamblėja, tema „Rytojaus švyturiai“, buvo skirta žvilgsniui į aukštojo mokslo ateitį 2030-uosius metus.
