Tačiau situacija keičiasi į gerąją pusę. Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų lyderio M. Valkavičiaus pastebėjimu, studentai vis labiau domisi studijų kokybe, aukštosiose mokyklose vykstančiais pokyčiais ir procesais.
Artėjant didžiausiai Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugei „KTU Karjeros dienos 2015“, kuri vyks vasario 24 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje, su M. Valkavičiumi kalbamės apie studijų kokybę, šiuolaikinių studentų poreikius, darbdavių lūkesčius ir karjeros perspektyvas. Požiūris į studijas keičiasi
─ Koks yra šiuolaikinis studentas?
─ Imu pastebėti, kad studentų požiūris į studijas ima keistis – jie labiau domisi studijų kokybe, pokyčiais ir procesais tiek studentų atstovybėse, tiek Universitete. Prieš ketverius metus, kai pats buvau tik nedrąsus pirmakursis, pastebėjau, kad Universitete vykstantys procesai studentus ne taip domino, dauguma juos stebėjo apatiškai.
Universiteto atsinaujinimas, studijų programų pertvarka yra pozityvūs pokyčiai, kuriuos studentai pastebi ir kurie juos paskatino būti aktyvesniais, prisidedant prie svarbių Universitetui sprendimų priėmimo, teikiant pasiūlymus, išsakant savo nuomonę.
─ Kas svarbiau stojantiems į aukštąsias mokyklas – įgyti kokybišką išsilavinimą ar tiesiog gauti diplomą?
─ Gaila, tačiau žinios ir tobulėjimas kol kas dar nėra svarbiausias prioritetas. Visoje Lietuvoje tebėra „kreivai“ žiūrima į tuos, kurie noriai mokosi, siekia įsisavinti universitete gaunamas žinias.
Nesunku pastebėti tendenciją, kad žmonių požiūris keičiasi, kultūriniai dalykai atkeliauja pavėlavę penkeriais ar netgi daugiau metų, palyginti su išsivysčiusiomis užsienio valstybėmis. Jose studentai mokosi siekdami įgyti žinių, patirties, o ne tik dėl popieriaus lapo – diplomo. Esu įsitikinęs, kad toks požiūris į Lietuvą jau pakeliui.
Neišnaudoja visų galimybių
─ Kritikuojant švietimo sistemą, studijų kokybę, dažnai pamirštami patys studentai. Ar jie išnaudoja jiems suteikiamas studijų, praktikos, laisvalaikio ir saviraiškos galimybes?
─ Bent jau KTU siūlo labai daug įvairių studijų, laisvalaikio galimybių studentams. Turiu pastebėti, kad jos nėra pakankamai išnaudojamos studijų metais.
Kasmet „Erasmus+” ir tarptautinių stažuočių programose, kurios yra iš esmės nemokamos, nes vykstantieji gauna stipendijas, lieka laisvų vietų. Studentai praleidžia išskirtinę progą pamatyti užsienio aukštąsias mokyklas, pagyventi kitoje šalyje, pažinti jos kultūrą, o galbūt pramokti ir kalbą.
Ypač naudinga į stažuotes vykti techniškuosius mokslus kremtantiems studentams, nes jų metu įgyjama vertinga patirtis, vėliau tiesiogiai pritaikoma darbe.
─ O ar studentų atstovybių veikloje studentai dalyvauja aktyviai?
─ Lyginant su praėjusiais metais, norinčių tapti KTU SA nariais pagausėjo tiek centrinėje, tiek ir fakultetų atstovybėse. Tai rodo, kad studentai nori būti aktyvūs, veiklūs ir įgyti kitokių žinių nei paskaitose. Nors dažniausiai tikslinė auditorija yra pirmakursiai, tačiau stengiamės orientuotis ir į antro, trečio, ketvirto kursų studentus, kurie praleido progą įsijungti į KTU organizacijų veiklą studijų pradžioje. KTU SA nariai mėgsta juokauti, kad Universitete gauni vieną diplomą, o atstovybėje – dar vieną.
Ateitis – universitetų jungimasis
─ Kaip vertinate studijų kokybę ir kokias matote didžiausias aukštojo mokslo sistemos problemas Lietuvoje? Kaip jas spręsti?
─ KTU studijų kokybėje pastebiu teigiamus pokyčius. Įkurti studijų programų komitetai pradeda veikti, jų darbą ir priimamus sprendimus pastebi visa KTU bendruomenė. Per kelerius metus šie komitetai turėtų reikšmingai prisidėti prie studijų kokybės gerinimo.
Vertinant Lietuvos mastu, šalyje, kurioje yra mažiau nei 3 mln. gyventojų, turėti 43 aukštąsias mokyklas, siūlančias analogiškas specialybes, mano nuomone, yra per daug. Nepabijosiu pasakyti, kad kai kuriose iš jų studijų kokybė yra prasta. Susidaro įspūdis, kad neretai specialybė sukuriama tam, kad pritraukti studentą ir uždirbti pinigų, o ne suteikti naudą stojančiajam.
Tuo tarpu užsienyje praktika yra tokia, kad aukštųjų mokyklų skaičius palaipsniui mažinamas, jos apjungiamos, studijų kokybė gerinama, todėl laimi studentas.
Kaunui pasekus šia praktika ir sveikatos, humanitariniams bei technologiniams mokslams atsidūrus po vienu stogu, galėtume konkuruoti su visais užsienio universitetais. Manau, kad toks visapusiškas ir konkurencingas universitetas būtų įvertintas čia besimokančių lietuvių ir pritrauktų dar daugiau užsienio studentų.
Nauda abiem pusėms
─ Vasarį rengiamos tradicinės „KTU Karjeros dienos“, kuriose vyksta studentų susitikimai su potencialiais darbdaviais, o verslininkai ieško specialistų savo įmonėms. Kuo šis renginys svarbus?
─ „KTU Karjeros dienos“ kasmet pritraukia tūkstančius studentų. Aš pats šioje mugėje dalyvavau keturis kartus iš eilės: du kartus kaip studentas, siekiantis susipažinti su darbo perspektyvomis, ir du kartus kaip įmonių konsultantas.
Mugė aktualiausia trečio kurso studentams, kurie dairosi praktikos galimybių arba ieško laikino darbo studijų metu. Taip pat renginys labai svarbus ketvirtakursiams, baigiantiems studijas ir ieškantiems darbo. Iš įmonių atstovų studentai sužino, į ką reiktų susikoncentruoti studijuojat, kokių gabumų ir žinių bus tikimasi iš jų baigus universitetą ir siekiant įsidarbinti įmonėje. Mugė naudinga tiek studentui, tiek verslui. Dalyvaujančios įmonės gali iš anksto rinktis, kviesti ir augintis būsimus darbuotojus, nes KTU ruošiamų specialistų spektras – platus. Mugėje dalyvaujantys verslininkai yra nusiteikę labai rimtai, nes žino, kad iš atėjusių studentų gali išsirinkti pačius geriausius.
─ Gal žinote mugėje prasidėjusių sėkmės istorijų?
─ Taip, žinau. Turiu kolegą, kuris mugėje dalyvavo būdamas trečiakursis ir užmezgė kontaktą su tarptautine įmone „Schneider Electric Lietuva“. Ir po mugės bendravo su ja įmone, palaikė ryšius, diskutavo apie galimas darbo perspektyvas. Baigęs bakalauro studijas, sulaukė kvietimo dirbti jų komandoje. Tik po sėkmingos atrankos jis sužinojo, kad atkaklumas ir dalyvavimas „KTU Karjeros dienose“ lėmė „Schneider Electric Lietuva“ pasirinkimą.
