Kokių švietimo sričių absolventų dabar labiausiai reikia darbo rinkai? Kas įsidarbina greičiausiai ir gauna didžiausius atlyginimus? Atsakymai į šiuos klausimus jau pradeda aiškėti. Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko pirminę specialistų kvalifikacijos žemėlapio – 2013 m. absolventų įsidarbinamumo – analizę.
„Iki šiol buvo matuojamas studijų procesas, buvo stebima, kaip jis vyksta. Dabar pirmą kartą mes einame visai kitu keliu ir matuojame rezultatą, – sako švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. – Ilgalaikė analizė leis daryti sprendimus dėl efektyvesnio finansavimo ir geriau derinti švietimo ir darbo rinkos poreikius“.
Kaip pabrėžia švietimo ir mokslo viceministras, 2013 m. absolventų užimtumo duomenys demonstruoja išsilavinimo svarbą – magistrai įsidarbinamumu ir uždarbiu lenkia bakalaurus, o pastarieji – kolegijų absolventus.
Pirminės analizės rezultatai rodo, kad kolegijų ir universitetų absolventai, baigę studijas, įsidarbina gana greitai, jų užimtumas viršija bendrą Lietuvos įsidarbinamumo lygį. Iškart po studijų jie paprastai gauna mažesnį nei vidutinis atlyginimą. 2013 metų magistro studijų absolventai, praėjus metams po studijų baigimo, vidutiniškai uždirbo daugiau už tų pačių metų bakalauro studijų absolventus, nors atstumas tarp magistro ir bakalauro laipsnio absolventų atlyginimų laikui bėgant yra linkęs mažėti.
Vertinant įsidarbinamumą pagal studijų sritis labiausiai išsiskiria kompiuterijos specialistai – būtent jie geriausiai įsitvirtina darbo rinkoje. Praėjus metams po studijų baigimo visų pakopų šios srities 2013 m. absolventai gavo didesnį užmokestį nei šalies vidutinis atlyginimas ir buvo geriau įsidarbinę nei bendras šalies užimtumo lygis.
Sunkiausiai darbą randa pasirinkusieji teisės studijas. Jų įsidarbinimas ir atlyginimas stipriai priklauso nuo jų išsilavinimo lygio. Magistro studijas baigę teisininkai įsidarbina lengviau ir uždirba daugiau nei šalies vidurkis, o bakalauro studijas baigę teisininkai uždirba mažiau nei vidutinis lietuvis ir darbą randa sunkiai.
Sukurti specialistų kvalifikacijų žemėlapį numatyta 2012–2016 m. Vyriausybės programoje. Pirminei žemėlapio analizei pabaigti prireiks dar kelių mėnesių, vėliau tikimasi ją išplėsti papildomais duomenimis. Kad būtų galima rinkti duomenis nuolatinei analizei, būtina Švietimo įstatymo pataisa, šiuo metu svarstoma LR Seimo komitetuose, sakoma Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime.
